The effects of exposure to environmental risk factors on human health raise concerns around the world. Air pollution is growing worse in urban areas due to the unbalanced development of urban spaces and the significant increase in emissions from mobile and stationary sources. Exposure to particulate matter can affect human respiratory system and have an adverse effect on respiratory disease including asthma, allergic rhinitis, and other allergic respiratory diseases.
In this epidemiological study, the impact of particulate matter (PM10) on allergy risk in adults was assessed using objective methods of exposure assessment at the individual level. Personal exposure to PM10 was estimated based on each individual's daily movement patterns according to demographic and socioeconomic characteristics. The largest amount of time (66 %) was spent at home. Individuals spent 19 % of their daily time at work, 8 % of time – in other indoor microenvironments and from 2 % to 3 % of their time outdoors, walking and in transit. Home exposure accounted for the largest part (65.4 %) of total personal exposure to PM10. On average, 35 % of total personal exposure to PM10 was received in other non-home microenvironments. Allergy risk increased statistically significantly with increasing exposure to particulate matter. Adults exposed to the highest levels of PM10 exposure had a twice higher risk of allergies than adults exposed to the lowest levels of PM10 exposure.
The results of this study have practical relevance for assessment of personal exposure to environmental factors and its impact on health effects. This research work provides new knowledge about the relationship between particulate matter and adult health and the application of objective methods and technologies for assessing personal exposure.Kenksmingų aplinkos veiksnių ekspozicijos poveikis žmonių sveikatai kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Neigiami oro kokybės pokyčiai vyksta dėl gausių emisijų iš transporto, pramonės ir energetikos įmonių bei nesubalansuotos miesto erdvių plėtros. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis gali turėti įtakos kvėpavimo takų, tarp jų ir alergijų, rizikai. Šiame epidemiologiniame tyrime, naudojant objektyvius aplinkos veiksnių ekspozicijos nustatymo metodus, nustatytas kietųjų dalelių (KD10) poveikis suaugusiųjų alergijų rizikai individo lygmenyje. Nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp suaugusiųjų alergijų rizikos ir kietųjų dalelių ekspozicijos, kurios poveikis sveikatai priklauso nuo gyvenamosios ir darbo aplinkų oro kokybės, individo gyvenimo būdo ir elgsenos, socialinių ir ekonominių veiksnių, lemiančių KD10 ekspozicijos dydį. Naudojant GPS ir akselerometro daviklius, buvo nustatyta, kad 66 % viso paros laiko asmenys praleido namuose, 19 % – darbo aplinkoje, 8 % – kitose vidaus aplinkose ir nuo 2 iki 3 % paros laiko – lauko, ėjimo ir važiavimo aplinkose. Didžiausią dalį (65,4 %) individualios KD10 ekspozicijos sudarė namų aplinkoje gaunama ekspozicija, o vidutiniškai 35 % individualios ekspozicijos sudarė kitose ne namų aplinkose gaunama ekspozicija. Didėjant individualiai KD10 ekspozicijai, statistiškai reikšmingai du kartus padidėja alerginių ligų rizika suaugusiems.
Gauti rezultatai teikia naujų žinių apie kietųjų dalelių ryšį su suaugusiųjų sveikata bei šiuolaikinių technologijų taikymą nustatant aplinkos veiksnių individualią ekspoziciją
