Lietuvos gyventojų polinkis kliautis sąmokslo teorijomis

This  article analyses the statistical validity of popular explanations for peoples‘s tendency to rely on conspiracy theories in Lithuanian public discourse. The paper discovers that out of four most popular explanations, belief in paranormal phenomena and determinist thinking have the strongest correlation. The evaluation of one‘s own perceived financial wellbeing also proves significance. Meanwhile, education, political knowledge and actual income level either correlate with tendency to rely on conspiratorial thinking sporadically or does not correlate at all. The study is based on a representative survey, conducted in Lithuania, in late 2021, and seeks to delineate the initial outlines for further research on the case of Lithuania, which has been only scarcely explored.Straipsnyje analizuojamas populiariausių idėjų Lietuvos viešajame diskurse, aiškinančių informacinio pažeidžiamumo priežastingumą, pagrįstumas. Informacinis pažeidžiamumas čia siejamas su asmens polinkiu kliautis sąmokslo teorijomis. Nustatoma, jog iš keturių deklaruojamų veiksnių stipriausias sąsajas su informaciniu pažeidžiamumu turi tikėjimas paranormaliais reiškiniais ir deterministinis mąstymas. Taip pat reikšmingas yra savo paties socialinės atskirties vertinimas. Tuo tarpu išsilavinimas, politinės žinios ir pajamų lygis su informaciniu pažeidžiamumu koreliuoja sporadiškai arba iš viso nekoreliuoja. Tyrimas remiasi reprezentatyvia 2021m. pabaigoje atlikta gyventojų apklausa

Korupcijos skandalai kaip sisteminių pokyčių variklis: „MG Baltic“ atvejo analizė

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje siekiama nustatyti, kokią įtaką korupcijos skandalai turi sisteminiams partiniams ir įstatymų pokyčiams. Tyrimas remiasi „MG Baltic“ korupcijos skandalo atveju, kuris išsiskiria iš kitų savo sisteminiu prekyba poveikiu mastu bei įtaka politiniams procesams Lietuvoje. Tyrime taikomas trianguliacijos metodas, remiantis tiek oficialiais informacijos šaltiniais, tiek 15 anoniminių interviu, kurie padėjo įvertinti neformalių politikos ir verslo santykių pokyčius „MG Baltic“ skandalo kontekste. Pokyčiai analizuojami trimis lygmenimis – tai įstatymų pakeitimai, korupcijos prevencija partijų viduje ir pokyčiai neformaliose politinėse rutinose. Atlikta analizė iš esmės patvirtina trijų tyrime tikrinamų kintamųjų – visuomenės pasipiktinimo, žiniasklaidos dėmesio ir politinės lyderystės – reikšmę antikorupcinių reformų įgyvendinimu

GRĖSMIŲ VISUOMENĖS GEROVEI SUVOKIMAS: SOCIALINIO OPTIMIZMO, SOCIALINIO IR INSTITUCINIO PASITIKĖJIMO BEI PASITIKĖJIMO SAVIMI ĮTAKA

Atsižvelgdami į nacionalinio saugumo, rizikos visuomenės ir žmogaus socialinės raidos sampratas, analizuojame grėsmes visuomenės gerovei. Analizėje remiamės socialinio konstruktyvizmo sąvoka ir Lietuvos gyven­tojų reprezentatyvios apklausos (vykdytos „Vilmorus“ 2016 m. pavasarį, N = 1 004) duomenimis. Savo tyrime susiduriame su visapusiškos visuome­nės gerovės samprata, kuri ignoruoja tai, kad atskiros grėsmių sritys gali da­ryti skirtingą poveikį visuomenės gerovei (vertinimai tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus). Atpažindami socialinio konstruktyvizmo akcentuojamą socialinių vertybių, sociodemografinių ir patirtinių veiksnių įtaką vaizdinių ir vertinimų formavimui(si), atskirą dėmesį kreipiame į pa­sitikėjimo raišką suvokiant grėsmes. Įsitraukdami į akademines diskusijas dėl įvairių pasitikėjimo dėmenų, jų reikšmės vertinant grėsmes visuome­nės gerovei ir jų empirinio matavimo galimybių, išskiriame keturias pasi­tikėjimo sampratas, kurios vartojamos socialinės psichologijos, vertybinių orientacijų ir politinės kultūros studijose. Empirinių duomenų analizė rodo, kad socialinis optimizmas, institucinis, socialinis ir asmeninis pasitikėjimas kompleksiškai ir skirtingai veikia individų požiūrius į įvairaus pobūdžio grėsmes (karines, socialines, ekonomines, ekologines, politines, sveikatos ir moralines bei religines). Labiausiai grėsmių poveikio masto vertinimą veikia socialinis optimizmas bei pasitikėjimas administruojančiomis viešosiomis institucijomis. Pasitikėjimo veiksniams mažiausiai imlus yra karinių grėsmių vertinimas. Rezultatų interpretacijoje pateikiame rekomendacijas viešosios politikos formuotojams

KLAUDIJUS MANIOKAS, ED., LITHUANIA'S FIRST DECADE IN THE EUROPEAN UNION: TRANSFORMATION OR IMITATION?

For those who want to better grasp the political and socio-economic trajectory of Lithuania since its accession to the EU, this edited volume provides a wealth of information and insights. It touches upon a variety of themes ranging from the politicization of LGBT rights to Lithuania’s bumpy road to the eurozone. While this constitutes an interesting and informative read, the book sometimes struggles to maintain theoretical and conceptual cohesion throughout all chapters.[...

Reliance on conspiracy theories among Lithuanian population

Straipsnyje analizuojamas populiariausių idėjų Lietuvos viešajame diskurse, aiškinančių polinkio kliautis sąmokslo teorijomis priežastingumą, pagrįstumas. Nustatoma, kad iš keturių deklaruojamų veiksnių stipriausias sąsajas su polinkiu kliautis sąmokslo teorijomis turi tikėjimas paranormaliais reiškiniais ir deterministinis mąstymas. Taip pat reikšmingas yra savo paties finansinės padėties vertinimas. O išsilavinimas, politinės žinios ir pajamų lygis su polinkiu kliautis sąmokslo teorijomis koreliuoja sporadiškai arba iš viso nekoreliuoja. Tyrimas remiasi reprezentatyvia 2021 m. pabaigoje atlikta gyventojų apklausa ir siekia nubrėžti pradinius tyrimų lauko, kuris Lietuvoje plačiau nėra nagrinėtas, kontūrus. Reikšminiai žodžiai: sąmokslo teorijos, socioekonominė atskirtis, deterministinis mąstymas, ezoterizmas.This article analyses the statistical validity of popular explanations for peoples’s tendency to rely on conspiracy theories in Lithuanian public discourse. The paper discovers that out of four most popular explanations, belief in paranormal phenomena and determinist thinking have the strongest correlation. The evaluation of one’s own perceived financial wellbeing also proves significance. Meanwhile, education, political knowledge and actual income level either correlate with tendency to rely on conspiratorial thinking sporadically or does not correlate at all. The study is based on a representative survey, conducted in Lithuania, in late 2021, and seeks to delineate the initial outlines for further research on the case of Lithuania, which has been only scarcely explored. Keywords: conspiracy theories, socioeconomic exclusion, determinism, esoteric thinking