Weed Control by Soil Tillage and Living Mulch

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Impact of sustainable tillage on biophysical properties of Planosol and on faba bean yield

Decreased tillage intensity can contribute to a reduced agro-technological footprint and stabilise the negative impact of climate change, especially in leguminous crop cultivation. For this reason, a long-term (since 1988) stationary field experiment has been performed on silty loam Planosol (in Lithuania). The main objective of this study was to establish the influence of sustainable tillage and no-tillage systems on soil aggregate stability to water, penetration resistance, enzymatic activity, abundance of earthworm and faba bean grain yield. Five different tillage systems were investigated: conventional deep and shallow mouldboard ploughing, deep chiselling, shallow disking and no-tillage. No-tillage in faba bean cultivation significantly increased soil structural stability by 40–97%, saccharase content by 0.7–2.0 times, urease activity by 3–4 times, the average quantity of earthworm by 55% and the biomass by 3.6 times. The impact of other ploughless tillage systems on soil properties was positive but not as significant. Faba bean grain yield was more influenced by growing seasons than by different tillage methods

Change of Qualitative Features of Summer Wheat Subject to Fertilization of Nitrogen Manure and Grain Storage Duration

Bandymai buvo atlikti 2005 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. Taikyta intensyvi vasarinių kviečių auginimo technologija. Tirta vasarinių kviečių derliaus ir grūd�� kokybinių rodiklių pokyčiai priklausomai nuo azoto trąšų normų ir grūdų laikymo trukmės. Grūdų kokybinės savybės buvo nustatomos po derliaus nuėmimo ir po 90, 180 bei 270 dienų. Vasarinių kviečių grūduose buvo nustatoma: baltymų kiekis (proc.), šlapiojo glitimo kiekis (proc.), kritimo skaičius (s), sedimentacija (cm3), krakmolo kiekis (proc.), glitimo indeksas (proc.), grūdų stiklingumas (proc.), 1000 grūdų masė (g), natūrinis svoris (g l-1). Nustatyta, kad dėl papildomo tręšimo per lapus didėjo vasarinių kviečių grūdų derlingumas. Efektyvesnės buvo didesnės karbamido normos, papildomai tręšiant bamblėjimo, plaukėjimo ir pieninės brandos tarpsniais. Vasarinių kviečių grūdų kokybiniai rodikliai papildomo tręšimo per lapus įtakoje gerėjo. Šlapiojo glitimo kiekis grūduose patikimai didėjo visuose variantuose, ypač tuose, kur kviečiai buvo tręšti vėlyvaisiais augimo tarpsniais. Grūdų, išlaikytų 90, 180 ir 270 dienų, palyginus su tik ką nukultais, baltymų ir sedimentacijos kiekis beveik nepasikeitė, šlapiojo glitimo kiekis sumažėjo, tačiau jo kokybė pagerėjo, kritimo skaičius turėjo tendenciją didėti, tačiau visuose variantuose išliko optimalus.Researches were performed in the year of 2005 in Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture. Intensive growth technology of summer wheat was applied. Changes of qualitative indicators of harvest of summer wheat and grains subject to norms of nitrogen manure and duration of grain storage were studied. Qualitative features of grains were defined after gathering harvest and after 90, 180 and 270 days. The following were defined in grains of summer wheat: the amount of proteins (percent), amount of wet gluten (percent), number of fall (s), sedimentation (cm3), amount of farina (proc), index of gluten (percent), glassing of grains (percent), weight of 1000 grains (g), natured weight (g I\"1). It was defined that due to additional fertilization through the leaves fertility of grains of summer wheat increased. Bigger amounts of carbamate were more effective, additionally fertilizing during noding, earing and during milky stage. Qualitative indicators of grains of summer wheat became better under the influence of additional fertilization through the leaves. Amount of wet gluten in grains reliably increased during all the variants especially in those where wheat were fertilized during late periods of growth. Amount of proteins and sedimentation of grains stored for 90, 180 and 270 days comparing to grains after threshing almost did not change, the amount of wet gluten reduced but its quality became better, the number of fall had a tendency to increase but in all the variants it remained optimalŽemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Įsėlinių tarpinių augalų ir piktžolių konkurencingumas kukurūzų pasėlyje

Research objective. The study was aimed to establish the competitive peculiarities of the multi-component agrocenose (maize, living mulches, weeds) and its effects on soil properties under sustainable farming conditions. Research tasks. To accomplish the research objective the following tasks were set - to study: 1. The influence of living mulches, grown in a maize monocrop, on soil physical properties (soil moisture dynamics, shear resistance, penetration resistance, soil structure and its stability), chemical characteristics (total nitrogen, available phosphorus and potassium content, pH) and biological characteristics (urease and saccharase activity); 2. The dynamics of biomass accumulation of living mulches and weeds; 3. The impact of living mulches on weed infestation in a maize crop and on weed seed contamination in a ploughlayer; 4. Maize crop irradiance conditions and their influence on different components of the agrophytocenose; 5. Projection coverage of maize inter-rows; 6. Maize productivity and biometric indicators; 7. The relationships between the factors tested.Tyrimų tikslas – įvertinti daugiakomponentės agrocenozės – kukurūzų, tarpinių augalų, piktžolių – konkurencinius ypatumus ir jos poveikį dirvos savybėms tvaraus ūkininkavimo sąlygomis. Tyrimų uždaviniai. Tyrimų tikslui pasiekti numatyta ištirti: 1. Įsėlinių tarpinių augalų, augusių kukurūzų monopasėlyje, poveikį dirvos fizikinėms (dirvos drėgnio dinamikai, šlyties pasipriešinimui, kietumui, dirvos struktūrai ir jos patvarumui), cheminėms (suminio azoto, judriojo fosforo ir kalio kiekiui, pH), biologinėms (ureazės ir sacharazės aktyvumui) savybėms; 2. Įsėlinių tarpinių augalų ir piktžolių biomasės kaupimosi dinamiką; 3. Įsėlinių tarpinių augalų poveikį kukurūzų pasėlio piktžolėtumui bei armens užterštumui piktžolių sėklomis; 4. Kukurūzų pasėlio apšvitos sąlygas ir jų poveikį skirtingiems agrofitocenozės komponentams; 5. Kukurūzų tarpueilių projekcinį padengimą; 6. Kukurūzų produktyvumo ir biometrinius rodiklius; 7. Tiriamųjų veiksnių sąsajas ir poveikio priežastingumą.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

"Gyvasis" mulčias kukurūzų pasėliuose

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Tarpinių augalų poveikis kukurūzų piktžolėtumui

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Kokiomis priemonėmis stabdysime Sosnovskio barščio plitimą?

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

The researches of influence of tillage and sowing machiches on soil

Moksliniai tyrimai atlikti 2008 metais Pasvalio rajono ūkininko A. Jankeliūno ūkyje ir Kretingos rajono S. Navicko ūkyje. Tyrimais buvo nustatytos dirvų savybės, sėklų įterpimo parametrai skirtingai įdirbtose dirvose. Tyrimai vykdyti naudojant „Agrisem" žemės dirbimo ir sėjos mašinas. Pasvalio rajone ūkininko A. Jankeliūno ūkyje dirvos mėginių ėmimo metu giliai purentame žieminių kviečių lauke nustatyta 2-4 proc. vnt. daugiau drėgmės, o 0-10 cm storio dirvos sluoksnio tankis buvo 0,24 g cm'3 mažesnis nei neįdirbtoje ražienoje. Gilesniuose sluoksniuose tankis buvo panašus. Nustačius dirvos drėgnį ir tankį neįdirbtame rapsų lauke rasta didelis drėgmės kiekis, o dirva nebuvo sutankėjusi. Kretingos rajone S. Navicko ūkyje daugiausiai drėgmės dirvos armenyje rasta giliai artoje dirvoje. A. Jankeliūno ūkyje sėjant žieminius kviečius ir žieminius rapsus prie sėklų buvo 24-26 procentai smulkių dirvos agregatų (5 mm). O smulkių buvo tik 1-4 proc. Visose išnagrinėtose žemės dirbimo sistemose sėklos buvo pasėtos 30-45 mm gylyjeResearches were done in 2008, in the farm of A. Jankeliunas in Pasvalys district and in the farm of S. Navickas, Kretinga district. There were the characteristics of soil and parameters of seed insertion determined. Researches were accomplished using Agrisem tillage and sowing machines. In the farm of A. Jankeliunas (Pasvalys district) by taking soil samples in deep loosened field of winter wheat, there were discovered 2-4 % more humidity, density in the layer of 0-10 cm thickness was 0.24 g cm'3 less than in non - tillage stubble. In deeper layers density remained similar. By determining soil humidity and density in non-tillage rape field, there was the big amount of humidity discovered, the soil was not thickened. In the farm of S. Navickas, Kretinga district, the highest humidity was found in the deep ploughed soil. Sowing winter wheat and winter rapes in the farm of A. Jankeliunas, seeds carried 24-26% of small soil aggregates (5 mm), small aggregates provided only 1-4 %. In every mentioned soil tillage system seeds were inserted in the depth of 30-45 mmVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Mokslinės ekspedicijos „Lietuvos ir Lenkijos ūkininkų laukų piktžolėtumo problemos“ įspūdžiai

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Piktžolių įvairovė, gausa ir sėklų kiekis dirvožemyje skirtingai įdirbtuose pupų pasėliuose

Vis dar trūksta eksperimentinių duomenų apie pupų pasėlių piktžolių įvairovę, gausumą ir sėklų banką skirtingo intensyvumo žemės dirbimo sąlygomis, todėl 2016–2018 m. Vytauto Didžiojo universitete ilgalaikio žemės dirbimo eksperimento bazėje buvo atlikti tyrimai, kuriuose pupos buvo tiriamos gilaus ir seklaus arimo, gilaus ir seklaus kultivavimo ir sėjos į kviečių ražienas sąlygomis. Remiantis tyrimų rezultatais, oro temperatūra ir kritulių kiekis pupų vegetacijos metu turėjo didesnę įtaką bendram piktžolių skaičiui (r = 0,538 ir 0,833 p > 0,05), nei tirtų žemės dirbimo sistemų tipai. Sumažėjus žemės dirbimo intensyvumui, piktžolių skaičius mažai pasikeitė, ypač sekliai purentuose ir neįdirbtuose laukeliuose. Piktžolių sausoji biomasė varijavo neesmingai (nuo 105,9 iki 125,7 g m-2) ir daugiausia priklausė nuo priešsėlio liekanų kiekio dirvožemio paviršiuje (rtrumpaamžės = -0,982 p ≤ 0,01 ir rdaugiametės = 0,890 p ≤ 0,05). Sekliai purentuose (+43,0%) ir neįdirbtuose (+21,6%) laukeliuose nustatytas didesnis piktžolių sėklų kiekis dirvožemyje, palyginus su giliai suartais laukeliais. Piktžolių sėklų kiekis dirvožemyje pasiskirstė beveik vienodai, neatsižvelgiant į taikytą žemės dirbimo gylį ar metodąAgronomijos fakultetasVytauto Didžiojo universiteta