Kas yra dvasios sveikata?

Toks klausimas gali pasirodyti keistas. Kiekvienas į jį atsakytų savaip. Ilgai nemąstydama impulsyviai atsakyčiau taip, kaip šią akimirką jausčiausi ir kur mane nuveda pamąstymai. Studijuojant filosofiją, susidomėjau, kaip antikos pasaulyje mitai formavo žmonių pasaulėžiūrą. Ypač įstrigo mitas apie graikų deivę Psichėją (gr. Psychē), laikytą žmogaus sielos įsikūnijimu. Dvasinė sveikata, kaip ir fizinė sveikata, neapčiuopiama tol, kol ji yra, bet labai stipriai juntama, kai jos netenkama. Kadaise visas psichikos ligas vadindavo dvasiniais sutrikimais, o psichikos ligonius – dvasiniais ligoniais. Siela, kaip ir deivė Psichė, yra nuostabiai graži, nuo seno menininkų vaizduojama kaip plaštakė ar skrendanti mergaitė.Toks klausimas gali pasirodyti keistas. Kiekvienas į jį atsakytų savaip. Ilgai nemąstydama impulsyviai atsakyčiau taip, kaip šią akimirką jausčiausi ir kur mane nuveda pamąstymai. Studijuojant filosofiją, susidomėjau, kaip antikos pasaulyje mitai formavo žmonių pasaulėžiūrą. Ypač įstrigo mitas apie graikų deivę Psichėją (gr. Psychē), laikytą žmogaus sielos įsikūnijimu. Dvasinė sveikata, kaip ir fizinė sveikata, neapčiuopiama tol, kol ji yra, bet labai stipriai juntama, kai jos netenkama. Kadaise visas psichikos ligas vadindavo dvasiniais sutrikimais, o psichikos ligonius – dvasiniais ligoniais. Siela, kaip ir deivė Psichė, yra nuostabiai graži, nuo seno menininkų vaizduojama kaip plaštakė ar skrendanti mergaitė

Biblioterapijos taikymas geštalto terapijoje: grožinės knygos kaip asmenybės transformacijos stimuliatorės

The theory of the Gestalt therapy which is based on the humanist attitude towards the personality is applied in the social work, education, etc. It is considered to serve as a foundation of interactive bibliotherapy. However, as the professional discourse of the experts of Gestalt has demonstrated, and as it has been proven by the lack of research of the application of bibliotherapy in Gestalt therapy, bibliotherapy is still being underused as an option in Gestalt treatment. Generally, even though the interdisciplinary field of bibliotherapy has been extensively explored, there is an incentive to share the scarce (in terms of quantity) models of the applied nature which would define how bibliotherapy could be systematically involved into various consultation practices with the objective to enhance their efficiency. The article presents one of the possible models of practical application of interactive bibliotherapy in the Gestalt practice which is based on the triple dialogue (in interaction with the therapist) and written reflection of brief fictional texts. The model is based on the grounds of aligning the paradigms of Gestalt therapy and bibliotherapy. Cases of 60 clients who were being applied bibliotherapy throughout the 7 years of operation of one practice were explored with the emphasis on the qualitative aspect. The results of the research proved the appropriateness of bibliotherapy as a secondary means to be applied in Gestalt therapy. It has been established that, under the appropriate field conditions, the properly selected fictional text as the mediator through the dialogue-based reflection with the therapist may help the client to perceive his/her unsatisfied needs and to alter in the desired direction within a shorter timeframe, i.e., it enables personality transformation. In such cases, works of fiction serve the function of the stimulants of the authentic intrapersonal communication (i.e., one’s inner experiences and their inner reflection) and the amplifying or reinforcing function of the stimulants of interpersonal communication. This corroborates the data of neurological research indicating that fiction intensively stimulates and even (trans)forms the intellectual and emotional self- and world perception of a reading individual. The presented model of the application of bibliotherapy may be beneficial not only for the practitioners of Gestalt, but also for librarians, social workers and education specialists as well as the practitioners of therapies of other types, while especially considering the lack of systematic descriptions of the application of bibliotherapy as an additional and enhancing means, which has been highlighted in the relevant literature.Holistiniu požiūriu į žmogų pagrįstos humanistinės geštalto terapijos, taikomos ir socialiniame darbe, švietime bei kt., teorija yra laikoma vienu iš sąveikos biblioterapijos pagrindų. Tačiau, kaip rodo geštalto specialistų profesinis diskursas ir biblioterapijos taikymo geštalto terapijoje tyrimų stoka, biblioterapija kol kas mažai išnaudojama geštalto praktikoje. Ir apskritai, nors tarpdalykinė biblioterapijos sritis tikrai gausiai tyrinėjama, vis dėlto raginama dalytis trūkstamais taikomojo pobūdžio modeliais, nusakančiais, kaip biblioterapiją sistemiškai įtraukti į įvairias konsultacines praktikas siekiant sustiprinti jų poveikį. Straipsnyje pristatomas vienas iš galimų sąveikos biblioterapijos taikymo geštalto praktikoje modelių, paremtas triguba dialogine – per sąveiką su terapeutu – ir rašytine trumpų grožinių tekstų refleksija. Modelis parengtas pagrindus geštalto terapijos bei biblioterapijos paradigmų suderinamumą ir kokybiniu aspektu išnagrinėjus šešiasdešimt darbo su klientais, kuriems per septynerius vienos praktikos metus geštalto sesijose buvo taikyta biblioterapija, atvejų. Šių tyrimų rezultatai patvirtino biblioterapijos kaip papildomos priemonės taikymo geštalto terapijoje tinkamumą. Nustatyta, kad susidarius atitinkamoms lauko sąlygoms tinkamai parinktas grožinis tekstas – kaip mediatorius – per dialoginę jo refleksiją su terapeutu padeda klientui greičiau įsisąmoninti nepatenkintus poreikius ir keistis norima linkme, t. y. įgalina asmenybės transformaciją. Grožiniai kūriniai tokiais atvejais atlieka autentiškos intraasmeninės – vidinių išgyvenimų bei jų apmąstymų – ir ją pastiprinančios tarpasmeninės komunikacijos stimuliatorių funkciją. Tai sutampa su neurologinių tyrimų duomenimis, rodančiais, kad grožinė literatūra stipriai stimuliuoja ir netgi (trans)formuoja skaitančiojo intelektinį bei emocinį savęs ir pasaulio patyrimą. Pateiktas biblioterapijos taikymo modelis gali būti naudingas ne tik praktikuojantiesiems geštalto terapiją, bet ir bibliotekininkams, socialiniams bei švietimo srities darbuotojams, taip pat ir kitų krypčių terapijų atstovams, ypač atsižvelgiant į literatūroje minimą sistemiškų biblioterapijos kaip papildomos priemonės, stiprinančios terapijos poveikį, taikymo aprašų stygių

Vidinis su(si)tarimas – harmonija ir balansas, kurio turime siekti

Kas vyksta, kai aš sutariu? Kokie vidiniai procesai vyksta, kai bandau sutarti, pasiekti vidinę darną? Lengvabūdiškai priimti sprendimus ir tai vadinti apsisprendimu būtų labai paprasta. Kartais taip ir nutinka, tai tiesiog sąmoningas veiksmas, kai norima pažiūrėti, kas iš to išeis. Kitas būdas – būti aktyviai įsitraukusiam į apsisprendimo procesą. Ryžtas pasiekti ir padaryti – panašus jausmas. Nepamirškime, kad visais atvejais rezultatas vien nuo žmogaus nepriklauso. Vidinis pritarimas, pasirinkimas, ką nors daryti ar nedaryti, – tai krypties numatymas, noro veikti sužadinimas. Vidinė darna suvokiama kaip vidinė laisvė, kad galiu daryti tai, kam pritariu, kad sąžinės balsas tyli, nes pritaria. Teisingą apsisprendimą lydi vidinis rezonansas, kai mintys, veiksmai tiesiog laisvai liejasi, eina kaip per sviestą. Ši būsena labai komfortiška, suteikia daug laisvos energijos, motyvacijos.Kas vyksta, kai aš sutariu? Kokie vidiniai procesai vyksta, kai bandau sutarti, pasiekti vidinę darną? Lengvabūdiškai priimti sprendimus ir tai vadinti apsisprendimu būtų labai paprasta. Kartais taip ir nutinka, tai tiesiog sąmoningas veiksmas, kai norima pažiūrėti, kas iš to išeis. Kitas būdas – būti aktyviai įsitraukusiam į apsisprendimo procesą. Ryžtas pasiekti ir padaryti – panašus jausmas. Nepamirškime, kad visais atvejais rezultatas vien nuo žmogaus nepriklauso. Vidinis pritarimas, pasirinkimas, ką nors daryti ar nedaryti, – tai krypties numatymas, noro veikti sužadinimas. Vidinė darna suvokiama kaip vidinė laisvė, kad galiu daryti tai, kam pritariu, kad sąžinės balsas tyli, nes pritaria. Teisingą apsisprendimą lydi vidinis rezonansas, kai mintys, veiksmai tiesiog laisvai liejasi, eina kaip per sviestą. Ši būsena labai komfortiška, suteikia daug laisvos energijos, motyvacijos

Emocinė pagalba buvimu

Dažnai klystame manydami, kad emocinė pagalba ar parama yra sunki užduotis ir ją teikti gali tik labai patyręs specialistas. Pažiūrėkime į emocinę pagalbą paprastu kasdieniu aspektu. Kito asmens buvimas šalia yra stipri pagalba kitam. Tokios pagalbos reikia sunkiai sergantiems, slaugos reikalaujantiems pacientams, vaikams ar tiesiog tiems, kurie susiduria su įtampa, nerimu, baime dėl kasdienių reikalų.Dažnai klystame manydami, kad emocinė pagalba ar parama yra sunki užduotis ir ją teikti gali tik labai patyręs specialistas. Pažiūrėkime į emocinę pagalbą paprastu kasdieniu aspektu. Kito asmens buvimas šalia yra stipri pagalba kitam. Tokios pagalbos reikia sunkiai sergantiems, slaugos reikalaujantiems pacientams, vaikams ar tiesiog tiems, kurie susiduria su įtampa, nerimu, baime dėl kasdienių reikalų

Laiškas pesimistui

Labai dažnai žmonės renkasi kraštutinumus – yra arba labai pozityvūs, arba labai negatyvūs, optimistai arba pesimistai. Optimistai įsikimba idėjos, kad jie gyvens amžinai ir viskas dar yra ir bus priešakyje, pesimistai skundžiasi, kad viskas blogai, o bus dar blogiau. Mąstymo kryptis yra mūsų pasirinkimas, mes patys kuriame savo mintis, taip kviesdami į savo gyvenimą arba gerus, arba blogus dalykus, nes sakoma, kaip šauksi, taip ir atsilieps.Labai dažnai žmonės renkasi kraštutinumus – yra arba labai pozityvūs, arba labai negatyvūs, optimistai arba pesimistai. Optimistai įsikimba idėjos, kad jie gyvens amžinai ir viskas dar yra ir bus priešakyje, pesimistai skundžiasi, kad viskas blogai, o bus dar blogiau. Mąstymo kryptis yra mūsų pasirinkimas, mes patys kuriame savo mintis, taip kviesdami į savo gyvenimą arba gerus, arba blogus dalykus, nes sakoma, kaip šauksi, taip ir atsilieps

Kaip prisijaukinti ligą

Žmonės į savo ligą reaguoja skirtingai, kiekvienam savi skausmai yra didžiausi ir nelaimės baisiausios. Liga yra labai asmeniškas kiekvieno reikalas. Vieniems liga – Dievo bausmė, kitiems – prakeiksmas, treti geba ligą „užsitarnauti“. Liga gali būti asmens dalimi, bet gali būti ir kažkas, kas jaučiama kaip svetima, primesta, įgyta iš šalies. Kaip žmogus priima savo ligą, kaip su ja gyvena, kuo tiki ir kaip su tuo susidoroja, lemia sergančiojo savijautą.Žmonės į savo ligą reaguoja skirtingai, kiekvienam savi skausmai yra didžiausi ir nelaimės baisiausios. Liga yra labai asmeniškas kiekvieno reikalas. Vieniems liga – Dievo bausmė, kitiems – prakeiksmas, treti geba ligą „užsitarnauti“. Liga gali būti asmens dalimi, bet gali būti ir kažkas, kas jaučiama kaip svetima, primesta, įgyta iš šalies. Kaip žmogus priima savo ligą, kaip su ja gyvena, kuo tiki ir kaip su tuo susidoroja, lemia sergančiojo savijautą

Savižudybė nėra banali

Filosofinis diskursas kyla, galvojant apie drąsą nusižudyti ir drąsą gyventi. Lietuvoje beveik penkis kartus daugiau nusižudo vyrų nei moterų. Stiprioji lytis drąsesnė, rinkdamasi mirtį, ir lepesnė gyvenimo sunkumams. Moterys visais laikais lengviau prisitaiko esant sunkioms situacijoms – jos lengviau keičia darbus ir profesijas, lengviau susitaiko su pasunkėjusiomis ar pakitusiomis gyvenimo ar socialinėmis sąlygomis. Jos prisitaiko ir bando ieškoti išeičių. Dėl charakterio kietumo ir negebėjimo kūrybiškai prisitaikyti prie esamos situacijos vyrai labiau linkę viską užbaigti mirtimi. Vidutinis savižudžių amžius yra 40–45 metai.Filosofinis diskursas kyla, galvojant apie drąsą nusižudyti ir drąsą gyventi. Lietuvoje beveik penkis kartus daugiau nusižudo vyrų nei moterų. Stiprioji lytis drąsesnė, rinkdamasi mirtį, ir lepesnė gyvenimo sunkumams. Moterys visais laikais lengviau prisitaiko esant sunkioms situacijoms – jos lengviau keičia darbus ir profesijas, lengviau susitaiko su pasunkėjusiomis ar pakitusiomis gyvenimo ar socialinėmis sąlygomis. Jos prisitaiko ir bando ieškoti išeičių. Dėl charakterio kietumo ir negebėjimo kūrybiškai prisitaikyti prie esamos situacijos vyrai labiau linkę viską užbaigti mirtimi. Vidutinis savižudžių amžius yra 40–45 metai

Visi mes žmonės

Žmonės klysta, manydami, kad yra pranašesni už kitus. Kartais tokia mąstymo klaida pasitaiko medikams. Nesunku susireikšminti, kai dėvi baltą chalatą ir į tave kreipiasi patarimo, pagalbos, gydymo ar slaugos. Pranašumas, rodos, akivaizdus, bet iš esmės tai klaidingas įsivaizdavimas, nes kiekvienas žmogus turi savo negalavimų, skausmų ir tik laiko klausimas, kada užpuls rimtesnė liga.Žmonės klysta, manydami, kad yra pranašesni už kitus. Kartais tokia mąstymo klaida pasitaiko medikams. Nesunku susireikšminti, kai dėvi baltą chalatą ir į tave kreipiasi patarimo, pagalbos, gydymo ar slaugos. Pranašumas, rodos, akivaizdus, bet iš esmės tai klaidingas įsivaizdavimas, nes kiekvienas žmogus turi savo negalavimų, skausmų ir tik laiko klausimas, kada užpuls rimtesnė liga

Kaip atgauti dvasinę pusiausvyrą po švenčių?

„Švęsti reikia ne šventes, švęsti reikia gyvenimą.“ Neprisimenu, kas pasakė šiuos žodžius, ar jie būtent taip ir skambėjo, bet jų prasmė išlieka aktuali ir šiandien.Kuo ypatingas šventinis periodas? Prieš šventes ir per jas žmonės būna labai aktyvūs. Tiek fizinė, tiek ir psichinė energija naudojama jos netausojant, juk reikia visur suspėti ir viskam pasiruošti. Mūsų kraujagysles užplūsta neįprastas hormonų kiekis. Pradedant streso hormonu kortizoliu, adrenalinu ir baigiant laimės hormonais endorfinais. Paraudę skruostai nuo arterinio kraujospūdžio padidėjimo ir išsipūtę pilvai nuo virškinimo sutrikimų – tai tik menki negalavimai, kuriuos gana greit organizmas sureguliuoja dėl homeostazės. Tačiau ne visi negalavimai tokie paprasti ir lengvai praeinantys.„Švęsti reikia ne šventes, švęsti reikia gyvenimą.“ Neprisimenu, kas pasakė šiuos žodžius, ar jie būtent taip ir skambėjo, bet jų prasmė išlieka aktuali ir šiandien.Kuo ypatingas šventinis periodas? Prieš šventes ir per jas žmonės būna labai aktyvūs. Tiek fizinė, tiek ir psichinė energija naudojama jos netausojant, juk reikia visur suspėti ir viskam pasiruošti. Mūsų kraujagysles užplūsta neįprastas hormonų kiekis. Pradedant streso hormonu kortizoliu, adrenalinu ir baigiant laimės hormonais endorfinais. Paraudę skruostai nuo arterinio kraujospūdžio padidėjimo ir išsipūtę pilvai nuo virškinimo sutrikimų – tai tik menki negalavimai, kuriuos gana greit organizmas sureguliuoja dėl homeostazės. Tačiau ne visi negalavimai tokie paprasti ir lengvai praeinantys

Nematau savęs tavo akyse

Ar esate patyrę jausmą, kad nesiklausote, ką jums kitas kalba, kad tarp jūsų didžiulė praraja? Keistas jaus-mas, kai girdite itin jautrų ar skaudų pasakojimą, bet jis jūsų nepaliečia, lyg netikėtumėte, kad tai tikra. Taip pasi-juntame, kai pasakotojas neturi jokio poreikio į mūsų atjautą, gailestį ir rūpestį. Tai pasakotojas, kuris nepažįsta meilės, nes niekada nėra jos patyręs. Toks paprastas gebėjimas priimti kitų meilę ir rūpestį, bet jis ne visiems suprantamas. Šiam žmogui dar trūksta ir gebėjimo apibūdinti savo jausmus, jis apie save pasakoja tik faktais ir aplinkybėmis.Ar esate patyrę jausmą, kad nesiklausote, ką jums kitas kalba, kad tarp jūsų didžiulė praraja? Keistas jaus-mas, kai girdite itin jautrų ar skaudų pasakojimą, bet jis jūsų nepaliečia, lyg netikėtumėte, kad tai tikra. Taip pasi-juntame, kai pasakotojas neturi jokio poreikio į mūsų atjautą, gailestį ir rūpestį. Tai pasakotojas, kuris nepažįsta meilės, nes niekada nėra jos patyręs. Toks paprastas gebėjimas priimti kitų meilę ir rūpestį, bet jis ne visiems suprantamas. Šiam žmogui dar trūksta ir gebėjimo apibūdinti savo jausmus, jis apie save pasakoja tik faktais ir aplinkybėmis