Retrogradinė pasaito kraujagyslių rekonstrukcija sergant lėtine žarnyno išemija

Nerijus Bičkauskas, Gintaras Žukauskas, Gintaras Apanavičius, Marijus GutauskasVilniaus miesto universitetinės ligoninėsKraujagyslių chirurgijos skyriusAntakalnio g. 57, LT-10305 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Pasaito kraujagyslių rekonstrukcinės operacijos sudaro nedidelę kraujagyslių rekostrukcinių operacijų dalį, stambiausiose klinikose – tik iki 0,5% rekonstrukcinių operacijų kiekio. Pagerėjus diagnostikai, lengviau sprendžiama operacijos tikslingumo problema, tačiau kontroversiški lieka operacinės taktikos klausimai. Labiausiai paplitusios antegradinė ir retrogradinė kraujotakos atkūrimo operacijos. Antegradinė kraujotakos atkūrimo operacija turi pranašumų. Tačiau jos apimtis yra gerokai didesnė. Retrogradinis kraujotakos atkūrimas yra lengvesnė operacija ir dėl to palankesnė senyviems ligoniams. Mūsų siūloma metodika atlikti šuntą su lengvu linkiu yra optimali, leidžia išvengti šunto perlinkių, be to, anastomozė gula tolygiau, sugrąžinus žarnas į pirminę padėtį. Darbo tikslas – palyginti tiesaus šunto ir lenkto šunto efektą. Ligoniai ir metodai Nuo 1998 metų iki 2003 metų operuoti 29 ligoniai (17 vyrų ir 12 moterų). Iš jų 18 atliktas lenktas šuntas, 11 – tiesus šuntas. Taikytas retrogradinis kraujotakos atkūrimo metodas. Vidutinis ligonių amžius – 68,7 metų. Visi ligoniai tirti ultragarsu ir angiografiškai. Ligonio operacijos taktiką pasirinkdavo pats chirurgas. Rezultatai Operacijos metu kraujotaka buvo atkuriama į geresnį kolateralių tinklą ar kelias pilvo visceralines šakas. Siuvama šunto medžiaga (protezas ar autovena ) abiejose grupėse buvo panaši. Pooperacinių mirčių nebuvo. Stebint ankstyvuosius ir vėlyvuosius rezultatus paaiškėjo, kad I grupėje, kuriai buvo atliekamas lenktas šuntas, vienam ligoniui pasireiškė restenozė, II grupėje, kuriai buvo siuvamas tiesus šuntas, pasitaikė viena restenozė ir dvi šunto trombozės (1 ligonis operuotas skubos tvarka). Vėliau išgyvenamumas, klinikinis ir ultragarsinis efektas liko panašūs. Išvados Taikant ilgo lenkto šunto techniką, galima išvengti šunto perlinkio ir trombozės ar distalinės anastomozės susiaurėjimo, todėl naudojant šią techniką retrogradinė pilvo aortos visceralinių šakų kraujotakos atkūrimo operacija tampa gana veiksminga. Ji yra saugesnė, nei tradicinė tiesaus šunto technika. Prasminiai žodžiai: pasaito kraujagyslės, lėtinė žarnyno išemija, retrogradinė rekonstrukcija Retrograde mezenteric revascularisation for patients with chronic visceral ischemia Nerijus Bičkauskas, Gintaras Žukauskas, Gintaras Apanavičius, Marijus Gutauskas Background / objective Occlusive disease of mezenteric vessels makes only a small part of all vascular surgical cases. According to literature, mezenteric revascularization makes about 0.5% of all reconstructive operations. Improvement of diagnostic procedures led to a more precise selection of the patients for surgery, while the surgical technique remains quite controversial. Most widely accepted is the antegrade and retrograde revascularization of mezenteric arteries. The main disadvantage of antegrade revascularization is a difficult, long and traumatic procedure. Retrograde revascularisation is significantly less traumatic, what is very important for elderly and severely sick patients. The disadvantage of this procedure – if the graft is positioned straight – is kinking of the graft, which can lead to thrombosis. The method proposed by us – positioning of the graft with a soft kinking – in our opinion, is optimal, as it allows to avoid sharp kinking and thrombosis of the graft, anastomosis is located in a more anatomic position, and the bowels are located in the most physiological position after surgery. Patients and methods From January 1998 till December 2003, 29 patients were treated by revascularization of mezenteric arteries – all by the retrograde method. In 18 cases bypass was performed with soft kinking (group I), and in 11 cases strait bypass was inserted (group II). The mean age of the patients was 68.7 years. There were 17 male and 12 female patients in the group. All patients were investigated by Dupplex-scan and aortography. Bypass was inserted to the artery with a better collateral network or to several visceral arteries. The use of graft material (autologous vein or prosthetic graft) was similar in both groups. The choice of the procedure was at the discretion of the operating surgeon. Results There was no deaths in the immediate postoperative period. In remote postoperative period we observed 1 restenosis in group I (retrograde revascularization with a soft graft kinking). In group II, where strait graft was inserted, we observed 1 restenosis, and in 2 cases thrombosis of the graft was observed (one of them was operated on on emergency basis). In the remote period, the survival rate, clinical and Dupplex-scan results were similar. Conclusions The advantages of retrograde revascularization are less operative trauma, possibility to perform simultaneously reconstruction of aorto-iliac as well as renal arteries. Positioning the graft with a soft kinking showed better postoperative results, allowing us to propose it as a method of choice for mezenteric reconstructive surgery. Keywords: mezenteric vessels, chronic visceral ischemia, mezenteric revascularisatio

Student with a disability in Lithuania : the social and educational profile

Straipsnyje analizuojamas negalių turinčių asmenų studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose socioedukacinis demografinis portretas. Buvo keltas tyrimo klausimas: kiek neįgalių asmenų studijuoja aukštosiose mokyklose, kokiomis savybėmis jie pasižymi (pagal mokyklas, pagal studijų programas, pagal sutrikimus ir pan.)? Išsamiai pristatoma atlikto tyrimo metodologija ir tyrimo rezultatai. Analizuojamos besimokančių neįgaliųjų studijos Lietuvoje ir užsienyje (situacija, tyrimai ir tendencijos), akcentuojama neįgalių studentų registravimo ir apskaitos problematika, pristatomas studentų, turinčių negalę, demografinis profilis pagal tris demografinių kintamųjų grupes (bazinė demografinė neįgalaus studento charakteristika, negalės demografinė charakteristika ir socioedukacinė neįgalių studentų demografinė charakteristika). Tokiu būdu tyrime buvo ne tik atsakyta į klausimą, kiek neįgalių studentų studijuoja, tačiau ir identifikuotos jų socialinė, edukacinė bei demografinė charakteristikos.The article deals with socio-educational demographic portrait of people with disabilities studying at Lithuanian higher education schools. The following question has been raised: How many disabled people study at higher education schools, what features they are characterized by (according to schools, study programmes, disorders, etc.)? Study methodology and results are presented properly. Studies of disabled students in Lithuania and abroad (situation, research and trends) are analysed, issues relating to recording and accounting of students with disabilities are emphasized, demographic profile of students with disabilities under three groups of demographic variables is presented (basic demographic characteristics of student with disabilities, demographic characteristics of disability and socio-educational demographic characteristics of students with disabilities). Thus, the study has not only given the answer to the question of how many disabled students study, but has also identified their social, educational and demographic characteristics

A student with a disability in Lithuania: the social and education profile

Straipsnyje analizuojamas negalių turinčių asmenų studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose socioedukacinis demografinis portretas. Buvo keltas tyrimo klausimas: kiek neįgalių asmenų studijuoja aukštosiose mokyklose, kokiomis savybėmis jie pasižymi (pagal mokyklas, pagal studijų programas, pagal sutrikimus ir pan.)? Išsamiai pristatoma atlikto tyrimo metodologija ir tyrimo rezultatai. Analizuojamos besimokančių neįgaliųjų studijos Lietuvoje ir užsienyje (situacija, tyrimai ir tendencijos), akcentuojama neįgalių studentų registravimo ir apskaitos problematika, pristatomas studentų, turinčių negalę, demografinis profilis pagal tris demografinių kintamųjų grupes (bazinė demografinė neįgalaus studento charakteristika, negalės demografinė charakteristika ir socioedukacinė neįgalių studentų demografinė charakteristika). Tokiu būdu tyrime buvo ne tik atsakyta į klausimą, kiek neįgalių studentų studijuoja, tačiau ir identifikuotos jų socialinė, edukacinė bei demografinė charakteristikosAt the request of the Lithuanian Ministry of Education and Science for the first time in Lithuania research at a national level was carried out during the academic year 2005-2006. The purpose of the research was to answer the following questions: How many students with a disability are currently studying in higher education institutions? What are the psychological characteristics of students with a disability? In Lithuania, as in other counties, we are faced with the problem of an absence of statistical data about students with a disability in higher education institutions. There is no data base or unified data collection system at the national level. Data is collected by the Statistics Department, Lithuanian Association of Higher Education Institutions to Organize Admissions (LAHEI OA), researchers, the Lithuanian Students Union and higher education institutions themselves. However, the collection of data and accordingly information about persons with a disability remains rather limited, segmented and non-systematized. There is a shortage of explicit data about the students with a disability, the type of disability and their needs; there is no institutional policy, strategy or services to support students with disabilities. As there is no systematized data base in Lithuania and the general sample of students with a disability is unknown, all higher education institutions in Lithuania were approached.[...]Šiaulių universiteta

Aukštasis mokslas ir studentai, turintys negalę : būklės ir galimybių tyrimas : mokslo studija

Bibliogr. išnašoseMokslo studija „Aukštasis mokslas ir turintys negalių studentai. Būklės ir galimybių tyrimas“ parengta pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2005–2006 metais atlikto tyrimo „Veiksniai, darantys poveikį asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, studijoms aukštosiose mokyklose“ ataskaitą. Tyrimą atliko Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinis centras bendradarbiavimas su Šiaulių universiteto Socialinės pedagogikos ir psichologijos bei Vadybos katedromis. Knygoje analizuojama negalę turinčių asmenų studijų lietuvos aukštosiose mokyklose būklė ir plėtotės galimybės socialinio dalyvavimo aspektu. Buvo kelti tokie tyrimo klausimai: kiek neįgalių asmenų studijuoja aukštosiose mokyklose (pagal mokyklas, pagal studijų programas, pagal sutrikimus)? Kokie aukštosios mokyklos ir studijų programos pasirinkimo motyvai? Kokie veiksniai skatina ar trukdo studijuoti aukštojoje mokykloje? Kokios tų asmenų įsidarbinimo perspektyvos? Knygoje pateikiama užsienio šalių patirtis plėtojant neįgaliųjų dalyvavimą aukštosiose mokyklose, išsamiai pristatoma atlikto tyrimo metodologija ir tyrimo rezultataiŠiaulių universiteta