Development of Magnetorheological Resistive Exercise Device for Rowing Machine

Training equipment used by professional sportsmen has a great impact on their sport performance. Most universal exercisers may help only to improve the general physical condition due to the specific kinematics and peculiar resistance generated by their loading units. Training of effective techniques and learning of psychomotor skills are possible only when exercisers conform to the movements and resistance typical for particular sports kinematically and dynamically. Methodology of developing a magnetorheological resistive exercise device for generating the desired law of passive resistance force and its application in a levertype rowing machine are described in the paper. The structural parameters of a controllable hydraulic cylinder type device were found by means of the computational fluid dynamics simulation performed by ANSYS CFX software. Parameters describing the magnetorheological fluid as non-Newtonian were determined by combining numerical and experimental research of the resistance force generated by the original magnetorheological damper. A structural scheme of the device control system was developed and the variation of the strength of magnetic field that affects the magnetorheological fluid circulating in the device was determined, ensuring a variation of the resistance force on the oar handle adequate for the resistance that occurs during a real boat rowing stroke

Institutional asssessment of research and studies : inevitable feature of a modern state or one more bureaucratic whim in Lithuania?

Organizuojant išorinį aukštojo mokslo institucijų vertinimą daugelyje nedidelių valstybių susiduriama su panašaus pobūdžio problemomis: kaip atrinkti tinkamus ekspertus, juos parengti ir išlaikyti? Kaip išvengti šališkumo ar interesų konflikto tarp instituciją tikrinančių ekspertų ir tikrinamos institucijos? Kaip sumažinti santykinai dideles institucinio vertinimo finansines išlaidas nedidelei valstybei (ar tai nėra prabanga?) ir pan. Todėl neretai kyla klausimas, ar mažai valstybei tikslinga turėti ir išlaikyti atitinkamus intelektualinius bei organizacinius išteklius, būtinus išoriniam universitetų, kolegijų ir mokslinio tyrimo institucijų vertinimui? Gal tikslingiau pasikviesti patyrusius užsienio ekspertus tokiam vertinimui atlikti? Šiame straipsnyje ir bandoma apie tai diskutuoti. Straipsnio autoriai daro išvadą, kad tokių intelektualinių ir organizacinių išteklių sukūrimas ir išlaikymas yra būtinas net ir tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva (3,4 milijonai gyventojų). Jei Lietuva nori būti pripažinta ir įgyti pasitikėjimą aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sritye, tai tam turi būti skiriami atitinkami finansiniai ir materialiniai ištekliai.A number of small countries face similar problems while organizing external assessment of higher education institutions: how to select proper experts, how to prepare them and maintain? How to avoid bias or interest conflict between experts who evaluate the institution and the institution being evaluated? How to reduce the financial costs of institutional assessment that are relatively high for a small country (isn't it a luxury?), and etc. Therefore, often a question arises if a small country should possess and attempt to maintain appropriate intellectual and organisational resources, necessary for external review of universities, colleges and scientific research institutions? Maybe it would be more purposeful to invite experienced foreign experts to perform assessment? The article presents an attempt to discuss this issue. The authors draw a conclusion that creation and maintenance of such intellectual and organisational resources is indispensable even for. such a small country as Lithuania (3.4 mln inhabitants). If Lithuania seeks to be recognised and acquire confidence in higher education quality assurance area, certain appropriate financial and material resources should be allocated for this purpos

Institutional assessment of research and studies: of a modern state or one more bureaucratic whim in Lithuania?

A number of small countries face similar problems while organising external assessment of higher education institutions: how to select proper experts, how to prepare them and maintain? How to avoid bias or interest conflict between experts who evaluate the institution and the institution being evaluated? How to reduce the financial costs of institutional assessment that are relatively high for a small country (isn’t it a luxury?), and etc. Therefore, often a question arises if a small country should possess and attempt to maintain appropriate intellectual and organisational resources, necessary for external review of universities, colleges and scientific research institutions? Maybe it would be more purposeful to invite experienced foreign experts to perform assessment? The article presents an attempt to discuss this issue. The authors draw a conclusion that creation and maintenance of such intellectual and organisational resources is indispensable even for such a small country as Lithuania (3.4 mln inhabitants). If Lithuania seeks to be recognised and acquire confidence in higher education quality assurance area, certain appropriate financial and material resources should be allocated for this purposeKauno technologijos universitetas, [email protected] mokymo metodikos centras, [email protected] Didžiojo universiteta

Studijų krypčių aprašų skirtingoms pakopoms kūrimo metodika

Edukologijos tyrimų institutasKauno technologijos universitetasVilniaus universitetasVytauto Didžiojo universiteta

Magistrantūros studijų programų vertinimo metodika ; Metodikos rengėjai: Rimantas Laužackas, Kęstutis Pukelis, Pranas Žiliukas, Daiva Lepaitė, Inga Milišiūnaitė, Daiva Bukantaitė, Tomas Sabaliauskas

Magistrantūros studijų programų vertinimo metodika skirta ekspertams. Pakoreguotoje magistrantūros studijų programų vertinimo metodikoje išryškinta magistrantūros studijų specifika, skirtingai vertinant plečiamąsias bei gilinamąsias magistrantūros studijų programas, išskirtos vertinimo sritys, kuriose turėtų būti nustatyti tam tikri rodikliai ir kriterijai, padedantys įvertinti programą. Metodikoje apibrėžti vertinimo metodai, reikalavimai vertinimo ekspertams bei įtraukti vertinimo išvadų rengimui būtinų formų, lentelių, kitos pagalbinės medžiagos pavyzdžiai. Joje taip pat įtraukti patarimai magistrantūros studijų programų savianalizės rengėjams, t.y. nurodomos savianalizės sudedamosios dalys bei pagrindiniai rodikliai su patarimais, kaip pateikti medžiagąVytauto Didžiojo universiteta

Magistrantūros studijų programų kūrimo metodika ; Metodikos rengėjai: Rimantas Laužackas, Kęstutis Pukelis, Pranas Žiliukas, Daiva Lepaitė, Inga Milišiūnaitė, Daiva Bukantaitė, Tomas Sabaliauskas

Magistrantūros studijų programų kūrimo metodika skirta aukštosioms mokyklos ir jų dėstytojams, kurie rengs studijų programas. Šioje metodikoje pateiktos rekomendacijos dėl programos tikslų, programos poreikio pagrindimo ir paskirties analizės, programos valdymo ir realizavimo galimybių analizės, reikalavimų stojantiesiems į programą aprašymo, programos sandaros, turinio ir studijų metodų aprašymo, mokslinio ir (ar) pedagoginio personalo aprašymo, metodinio ir materialiojo programos aprūpinimo aprašymo, išorinių santykių aprašymo, programos kokybės užtikrinimo galimybių aprašymo ir kt. Magistrantūros studijų programų vertinimo metodika skirta ekspertams. Pakoreguotoje magistrantūros studijų programų vertinimo metodikoje išryškinta magistrantūros studijų specifika, skirtingai vertinant plečiamąsias bei gilinamąsias magistrantūros studijų programas, išskirtos vertinimo sritys, kuriose turėtų būti nustatyti tam tikri rodikliai ir kriterijai, padedantys įvertinti programą. Metodikoje apibrėžti vertinimo metodai, reikalavimai vertinimo ekspertams bei įtraukti vertinimo išvadų rengimui būtinų formų, lentelių, kitos pagalbinės medžiagos pavyzdžiai. Joje taip pat įtraukti patarimai magistrantūros studijų programų savianalizės rengėjams, t.y. nurodomos savianalizės sudedamosios dalys bei pagrindiniai rodikliai su patarimais, kaip pateikti medžiagą. Remiantis parengtomis Metodikomis Projekto eigoje bus atliekami magistrantūros studijų programų vertintojų ir dėstytojų, rengiančių magistrantūros studijų programas, mokymaiVytauto Didžiojo universiteta

Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos : studija

Edukologijos tyrimų institutasKauno kolegijaKauno technologijos universitetasLietuvos aukštoji jūreivystės mokyklaLietuvos jūreivystės kolegijaSocialinių mokslų fakultetasStudijų kokybės vertinimo centrasVilniaus dailės akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Studijas reglamentuojančių aprašų kitose valstybėse studija

Edukologijos tyrimų institutasISM Vadybos ir ekonomikos universitetasKauno medicinos universitetasKauno technologijos universitetasVilniaus kolegijaVilniaus universitetasVytauto Didžiojo universiteta