KAIMO BENDRUOMENIŲ JUDĖJIMAS LIETUVOJE NAUJŲJŲ SOCIALINIŲ JUDĖJIMŲ PERSPEKTYVOJE

After Lithuania regained the independence, the state confronted with many political, social, economic, and cultural challenges, which led to changes of norms, values, forms of activities and consciousness of citizens. Changing situation lead to the marginalization of rural areas, the rural community movement raised. The main reason for the rising movement was dissatisfaction about current situation and willingness to change it using communities’ resources. This movement is allied to new social movements, which arose in 1960 in Western world. For the creation of postindustrial rural areas the paradigm of innovative, sustainable, inclusive rural development determines that new theories, explaining transformations, are necessary. The aim of this research is to identify correspondence of Lithuanian rural community movement to new social movement theory. Scientific literature, related documents, and secondary statistical data were analysed, the theoretical framework of six dimensions was created and applied. The research results confirmed that rural community in Lithuania is to be viewed as a new social movement with some features of traditional movements. These findings may be useful for increasing the awareness about social transformations in rural areas.Atkurta Lietuvos valstybė susidūrė su daugybe politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių iššūkių, inspiravusių visuomenės normų, aktyvumo ir žmonių sąmoningumo kaitą. Kaip atsakas į besikeičiančią situaciją kaime, kilo kaimo bendruomenių judėjimas. Pagrindinis kylančio judėjimo tikslas – nepasitenkinimas esama padėtimi, noras keisti gyvenimo kokybę savo jėgomis, artimas Vakarų pasaulyje susiformavusiems naujiesiems socialiniams judėjimams. Poindustrinio kaimo kūrimui svarbi inovatyvaus, tvaraus ir įtraukaus kaimo vystymo paradigma suponuoja, kad šiandienos kaimo tyrimams būtinos naujos kokybinės dimensijos ir teorijos, talkinančios aiškinant vykstančias transformacijas. Šio straipsnio tikslas – įvertinti Lietuvos kaimo bendruomenių judėjimo bruožų atitikimą naujiesiems socialiniams judėjimams. Tikslui pasiekti remiantis pagrindiniais naujųjų socialinių judėjimų bruožais sukurtas ir pritaikytas šešių dimensijų modelis. Tyrimo rezultatai patvirtina daugumos kaimo bendruomenės veiklos bruožų panašumą su naujaisiais socialiniais judėjimais, inspiruojančiais gyvenimo kokybės pokyčius kaimo vietovėse. Tyrimo prieiga naudinga kaip nauja kokybinė dimensija, gilesniam vykstančių transformacijų kaime pažinimui

The Relationship Between Ethical Organisational Culture and Organisational Innovativeness : Comparison of Findings from Finland and Lithuania

The paper explores the interrelations between ethical organisational culture and organisational innovativeness in two different socio-cultural contexts, Finland and Lithuania. According to the Global Innovation Index 2013, Finland ranked 6th and Lithuania 40th in terms of the national capacity to produce innovations. Prior research by Riivari and Lämsä (J Business Ethics 124:1–17, 2014) and Riivari et al. (Eur J Innov Manag 15:310–331, 2012) argues the importance of the ethical dimension of organisational culture in fostering the organisational capacity to innovate. In this paper, a different context is taken to test hypothesised differences between the two multidimensional phenomena. The paper discusses the findings of 2 surveys in Finnish and Lithuanian public organisations (respectively, nFI = 477 and nLT = 757). Data analysis shows that ethical organisational culture affects organisational innovativeness, in particular process and behaviour innovativeness in both organisations. The findings suggest that some ethical virtues such as congruency of management, discussability and clarity can be explained by an institutional rather than socio-cultural context. However, the effect of transparency and sanctionability in the Finnish organisation and congruency of supervisors, supportability and feasibility in the Lithuanian organisation rests on peculiarities of a socio-cultural context.peerReviewe