Tarp socializmo kritikos ir vaikystės nostalgijos: sovietmečio atmintis aštuntojo dešimtmečio kartos gyvenimo istorijose

The article examines the autobiographical memory of the 1970s generation about the Soviet era. This generation, born in 1970–1979, is interesting for research because of its socialization in two different social and political systems: its childhood and adolescence date back to the Soviet period, while the beginning of adulthood coincides with the collapse of socialism and the restoration of democracy. Based on an analysis of life stories of the 1970s generation, the article explores features of memory of this generation, how it corresponds to the discourse of autobiographical memory of the Soviet era, as well as the generation’s role in the intergenerational transmission of Soviet-era family memory.Straipsnyje nagrinėjami 1970–1979 m. Lietuvoje gimusios kartos autobiografinės sovietmečio atminties bruožai. Ši karta kaip tyrimo objektas įdomi dėl jos socializacijos dviejose sociopolitinėse sistemose patirčių: jos vaikystė ir paauglystė siekia sovietinius laikus, o suaugystės pradžia sutampa su socializmo žlugimo ir demokratinės valstybės atkūrimo laikotarpiu. Analizuojant gimusios 1970–1979 m. kartos gyvenimo istorijas, aptariama, kokiais specifiniais bruožais ši karta papildo sovietmečio atminties diskursą. Greta tiesioginių šios kartos patirčių aprašymo aptariamas ir klausimas, kaip aštuntojo dešimtmečio kartos gyvenimo istorijose reprodukuojama vyresnių šeimos kartų sovietmečio atmintis

Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje: herojų įvaizdžiai ir jų kaita

The article concerns the issues of the symbolic re-imagination of the nation – how the symbols of the national narrative of Lithuanian past are re-constructed in the popular imagination of the society and its groups. The popular reception and interpretations of the images of the heroes of the narrative of national history as well as trends of their change are analysed on the basis of the data of longitudinal quantitative research conducted in 1991, 1992 and 2007. The questions of the authority of the traditional heroes in the conditions of the erosion of metanarratives, the trends of changes of popular interpretations of the heroes, the tendencies of continuity and discontinuity of those interpetations as well as the divisive and unifying potential of the popular images of the heroes are examined in the analysis. Though the symbolic power of the images of national heroes is less than in 1991–1992, they still evoke sentiments and exert influence. The tendencies of erosion of traditional myths as well as continuity of the basic structures of the “pantheon” of Lithuanian heroes as well as the tendencies of hybridization of popular narratives of Lithuanians and Polish minority are observed. The contradictory interpretations of some images by Poles and Lithuanians seem to function as the relicts of memory of interwar conflict mostly located in the collective memory of the older generations living in the regions that former belonged to Poland.Straipsnyje, remiantis vienos lietuvių tautinių simbolių grupės – tautos istorijos herojų įvaizdžių – empirinio tyrimo duomenų analize, aptariama tautos istorijos simbolių rekonstravimo populiariojoje Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje problematika. Remiantis 1991, 1992 ir 2007 metais reprezentatyvioje suaugusių Lietuvos gyventojų atrankoje atliktų kiekybinių tyrimų duomenimis analizuojamos tautos istorijos herojų įvaizdžių funkcijos dabartiname lietuvių nacionalizme, jų populiariųjų interpretacijų tęstinumo ir kaitos tendencijos, diferencijuojantis bei integruojantis Lietuvos etnines grupes šių įvaizdžių potencialas. Populiariuosiuose tautinių herojų įvaizdžiuose mažėja tradicinių mitų reikšmė, didėjant paremiančių modernios tautinės valstybės tikslus bei pilietinę lietuvių tautinio identiteto dimensiją interpretacijų svarbai. Pastebimos ir lietuvių bei Lietuvos lenkų herojų „panteono“ hibridizacijos tendencijos. Prieštaringos lietuvių ir lenkų šių simbolių interpretacijos tautinėje vaizduotėje funkcionuoja daugiausia kaip vyresniųjų kartų Vilniaus regiono gyventojų kolektyvinėje atmintyje išlikęs tarpukario konflikto reliktas, o ne aktualios ideologinės diferenciacijos išraiška

Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūrėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis

The article presents the analysis of the empirical data collected during qualitative research conducted by the author in Southeastern Lithuania in 2012–2013. The perception of representations of Polish national narrative (monuments and commemorative practices) in the ethnic group of Poles in Southeastern Lithuania is analysed. A relationship between national and local memory is discussed. The tensions between both levels of memory (national and local) emerging due to domination of one national memory narrative in local memory culture are analyzed.Straipsnyje, remiantis kokybinio empirinio tyrimo duomenims, aptariami moderniojo lenkų nacionalizmo istorijos pasakojimo raiškos Pietryčių Lietuvos regiono atminties kultūroje (paminkluose ir minėjimo praktikose) bruožai. Nagrinėjama, kaip šios kultūrinės pasakojimo reprezentacijos interpretuojamos krašto lenkų tautinėje grupėje ir panaudojamos jų tautinio tapatumo daryboje. Taip pat aptariami tautinio pasakojimo ir lokalios komunikacinės atminties santykio Pietryčių Lietuvoje aspektai. Nagrinėjamos įtampos tarp šių lygmenų, atsirandančios dėl vieno tautinio pasakojimo dominavimo vietos atminties kultūroj

Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūrėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis

The article presents the analysis of the empirical data collected during qualitative research conducted by the author in Southeastern Lithuania in 2012–2013. The perception of representations of Polish national narrative (monuments and commemorative practices) in the ethnic group of Poles in Southeastern Lithuania is analysed. A relationship between national and local memory is discussed. The tensions between both levels of memory (national and local) emerging due to domination of one national memory narrative in local memory culture are analyzed.Straipsnyje, remiantis kokybinio empirinio tyrimo duomenims, aptariami moderniojo lenkų nacionalizmo istorijos pasakojimo raiškos Pietryčių Lietuvos regiono atminties kultūroje (paminkluose ir minėjimo praktikose) bruožai. Nagrinėjama, kaip šios kultūrinės pasakojimo reprezentacijos interpretuojamos krašto lenkų tautinėje grupėje ir panaudojamos jų tautinio tapatumo daryboje. Taip pat aptariami tautinio pasakojimo ir lokalios komunikacinės atminties santykio Pietryčių Lietuvoje aspektai. Nagrinėjamos įtampos tarp šių lygmenų, atsirandančios dėl vieno tautinio pasakojimo dominavimo vietos atminties kultūroj

Sovietmečio atmintis šiuolaikinėje Lietuvoje: ambivalentiškumas ar nostalgija?

The collective memories of Soviet era of Lithuanian adult population are analysed in the article. The analysis is based on the data of representative sociological survey, conducted by company „Baltijos tyrimai“ in 2012. The analysis reveals the ambivalence of the memories of Soviet era prevailing in popular memory: people express positive attitudes towards many aspects the Soviet era everyday life and simultaneously evaluate negatively political aspects of the Soviet regime. The Soviet era everyday is presented in people‘s memories as „apolitical“ and separated from political domain. The connections between attitudes towards Soviet past and contemporary contexts (attitudes towards the outcomes of democratization and indicators of social and economical position) reveal, that the memories of Soviet era are structured by generations in a great degree; there are also slight relations between positive (and nostalgic) memories of Soviet past and the social contexts of marginalization as well as feelings of marginalization. The slight relations of the memories of Soviet era to the contemporary social contexts and attitudes towards outcomes of democratization indicate, that positive memories of Soviet past are only partly nostalgic and are influenced by many other, among them individual, factors.Santrauka. Straipsnyje, remiantis kiekybinio sociologinio tyrimo duomenimis, analizuojamos sovietinio laikotarpio interpretacijos Lietuvos gyventojų kolektyvinėje atmintyje. Analizuojant gyventojų atmintyje vyraujančių požiūrių į sovietmetį spektrą, siekiama parodyti šių požiūrių ambivalentiškumą: atskirdami ir neigiamai vertindami politinius buvusios sovietinės sistemos aspektus, žmonės tuo pat metu teigiamai prisimena ir vertina kai kuriuos sovietmečio kasdienybės reiškinius, traktuodami juos kaip „nepolitinius“. Požiūrių į sovietmetį ryšiai su dabarties kontekstais – demokratizacijos rezultatų vertinimais ir socialiniais-demografiniais kontekstais – atskleidžia, kad požiūrius į sovietmetį dideliu laipsniu lemia žmonių amžius, taip pat teigiami (tarp jų ir nostalgiški) požiūriai į sovietmetį iš dalies susiję su socialiniais-ekonominiais ir subjektyviais marginalizacijos kontekstais. Ryšių su socialiniais dabarties kontekstais ir požiūriais į dabartį silpnumas rodo, kad sovietmečio atmintis yra tik dalinai nostalgiška ir galimai yra susijusi su daugeliu konkrečių, tarp jų individualių kontekstų.Pagrindinės sąvokos: sovietmetis, kolektyvinė atmintis, nostalgija.Key words: Soviet era, collective memory, nostalgia.ABSTRACT THE MEMORIES OF SOVIET ERA IN CONTEMPORARY LITHUANIA: AMBIVALENCE OR NOSTALGIA?The collective memories of Soviet era of Lithuanian adult population are analysed in the article. The analysis is based on the data of representative sociological survey, conducted by company „Baltijos tyrimai“ in 2012. The analysis reveals the ambivalence of the memories of Soviet era prevailing in popular memory: people express positive attitudes towards many aspects the Soviet era everyday life and simultaneously evaluate negatively political aspects of the Soviet regime. The Soviet era everyday is presented in people‘s memories as „apolitical“ and separated from political domain. The connections between attitudes towards Soviet past and contemporary contexts (attitudes towards the outcomes of democratization and indicators of social and economical position) reveal, that the memories of Soviet era are structured by generations in a great degree; there are also slight relations between positive (and nostalgic) memories of Soviet past and the social contexts of marginalization as well as feelings of marginalization. The slight relations of the memories of Soviet era to the contemporary social contexts and attitudes towards outcomes of democratization indicate, that positive memories of Soviet past are only partly nostalgic and are influenced by many other, among them individual, factors.Pastaba. Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Demokratizacijos procesų Lietuvoje reprezentacijos individualioje sąmonėje“, sutartis Nr. SIN-03/201

Regioninis identitetas paribio teritorijose: Klaipėdos krašto atvejis

[only abstract in English; full article and abstract in Lithuanian] This article examines the ways in which regional identity of the local residents of the Klaipėda region, who define themselves as Klaipėdiškiai (Memellanders), is constructed. The use of different symbolic resources in constructing symbolic boundaries of regional identity in different contexts and interactions are analyzed on the basis of the qualitative empirical research data – family histories collected in the Klaipėda region in 2016–2017. The transformations and the continuity of regional and ethnic identity of the locals in the contexts of suppression of their culture and identity during the Soviet regime are also discussed. The specific features of borderland identity, reconstructed in the case of the Klaipėda region’s population, are compared with the local Polish ethnic community living in another Lithuanian borderland territory – the Vilnius region.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojamas Klaipėdos krašto vietinių gyventojų, save apibūdinančių kaip „klaipėdiškiai“ arba „šišioniškiai“, regioninio identiteto konstravimas. Remiantis šios gyventojų grupės šeimų istorijomis, nagrinėjama, kaip individualiose identifikacijose su regionu vietiniai gyventojai brėžia simbolines regiono ribas, kokius simbolinius išteklius pasitelkia ir kaip juos naudoja konkrečiuose kontekstuose ir sąveikose. Ieškant būdingų paribio regionams šio identiteto kūrimo bruožų, tiriamų Klaipėdos krašto autochtonų regioninio identiteto konstravimas aptariamas sugretinant tuos bruožus su vienos Pietryčių Lietuvos autochtonų etninės grupės – lenkų – regioninės tapatybės bruožais. Taip pat aptariama Klaipėdos krašto identiteto raiška ir kaita pokario visuomenės formavimosi kontekstuose

Symbols of national history in Lithuanian national imagination the images of national heroes

Straipsnyje, remiantis vienos lietuvių tautinių simbolių grupės – tautos istorijos herojų įvaizdžių – empirinio tyrimo duomenų analize, aptariama tautos istorijos simbolių rekonstravimo populiariojoje Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje problematika. Remiantis 1991, 1992 ir 2007 metais reprezentatyvioje suaugusių Lietuvos gyventojų atrankoje atliktų kiekybinių tyrimų duomenimis analizuojamos tautos istorijos herojų įvaizdžių funkcijos dabartiname lietuvių nacionalizme, jų populiariųjų interpretacijų tęstinumo ir kaitos tendencijos, diferencijuojantis bei integruojantis Lietuvos etnines grupes šių įvaizdžių potencialas. Populiariuosiuose tautinių herojų įvaizdžiuose mažėja tradicinių mitų reikšmė, didėjant paremiančių modernios tautinės valstybės tikslus bei pilietinę lietuvių tautinio identiteto dimensiją interpretacijų svarbai. Pastebimos ir lietuvių bei Lietuvos lenkų herojų „panteono“ hibridizacijos tendencijos. Prieštaringos lietuvių ir lenkų šių simbolių interpretacijos tautinėje vaizduotėje funkcionuoja daugiausia kaip vyresniųjų kartų Vilniaus regiono gyventojų kolektyvinėje atmintyje išlikęs tarpukario konflikto reliktas, o ne aktualios ideologinės diferenciacijos išraiškaThe article concerns the issues of the symbolic re-imagination of the nation - how the symbols of the national narrative of Lithuanian past are re-constructed in the popular imagination of the society and its groups. The popular reception and interpretations of the images of the heroes of the narrative of national history as well as trends of their change are analysed on the basis of the data of longitudinal quantitative research conducted in 1991, 1992 and 2007. The questions of the authority of the traditional heroes in the conditions of the erosion of metanarratives, the trends of changes of popular interpretations of the heroes, the tendencies of continuity and discontinuity of those interpetations as well as the divisive and unifying potential of the popular images of the heroes are examined in the analysis. Though the symbolic power of the images of national heroes is less than in 1991-1992, they still evoke sentiments and exert influence. The tendencies of erosion of traditional myths as well as continuity of the basic structures of the "pantheon" of Lithuanian heroes as well as the tendencies of hybridization of popular narratives of Lithuanians and Polish minority are observed. The contradictory interpretations of some images by Poles and Lithuanians seem to function as the relicts of memory of interwar conflict mostly located in the collective memory of the older generations living in the regions that former belonged to Polan

Significance of the heritage of the Great Duchy of Lithuania in popular interpretations of the national narrative

The article presents the data of empirical research (namely representative survey of Lithuanian adult population as well as focused interviews) of popularity and uses of symbolic representations of the period of the Great Duchy of Lithuania. about the third part of inhabitants sets a great store on the heritage of the Great Duchy of Lithuania as significant for their national identity. The myths supporting continuity of national identity (the founding, "descent" myths) grow in popularity while the significance of the myths serving mobilization for collective action (that of "golden age" and others) is on the decrease. The significance of the interpretations of symbols and myths supporting civic-territorial dimensions of Lithuanian national identity increases as well: it is expressed in importance for contemporary identity of the values of tolerance, civic national identity, multiculturalism that are highlighted in popular interpretations. There are tendencies supporting social integration of ethnic groups, namely Polish and Lithuanian, in popular interpretations of the heritage of the Great Duchy of Lithuania: there are the tendencies of "hybridization" in popularity and interpretations of some symbolic elements of that heritage among Poles and Lithuanians, the importance of the conflict interpretations of some symbols diminishes, especially in the interpretations of the young generations