Modelling microwave devices using artificial neural networks / Mikrobangų įtaisų modeliavimas, taikant dirbtinių neuronų tinklus

Artificial neural networks (ANN) have recently gained attention as fast and flexible equipment for modelling and designing microwave devices. The paper reviews the opportunities to use them for undertaking the tasks on the analysis and synthesis. The article focuses on what tasks might be solved using neural networks, what challenges might rise when using artificial neural networks for carrying out tasks on microwave devices and discusses problem-solving techniques for microwave devices with intermittent characteristics. Santrauka Nagrinėjamos dirbtinių neuronų tinklų taikymo galimybės mikrobangų įtaisams tirti. Apžvelgiami eksperimentiniai ir teoriniai darbai. Pateikiama apibendrinta informacija apie uždavinius, sprendžiamus taikant neuronų tinklus, problemas, kylančias dirbtinius neuronų tinklus taikant mikrobangų uždaviniams spręsti, ir problemų sprendimo būdus. Pateikiama bendra neuronų tinklų struktūra ir konkretūs neuronų tinklų naudojimo pavyzdžiai. Reikšminiai žodžiai: mikrobangų įtaisai, neuronų tinklai, lėtinimo sistemos, iteraciniai skaičiavimai

Application of planar broadband slow-wave systems / Planariųjų plačiajuosčių lėtinimo sistemų taikymo sritys

Different types of planar broadband slow-wave systems are used for designing microwave devices. The papers published by Lithuanian scientists analyze and investigate the models of helical and meander slow-wave systems. The article carefully examines the applications of meander slow-wave systems and presents the areas where similar systems, e.g. mobile devices, RFID, wireless technologies are used and reviewed nowadays. The paper also focuses on the examples of the papers discussing antennas, filters and couplers that contain designed and fabricated meander slow-wave systems. Santrauka Mikrobangų įtaisams projektuoti plačiai taikomos įvairių konstrukcijų planariosios plačiajuostės lėtinimo sistemos. Lietuvos mokslininkų darbuose nagrinėjami spiralinių ir meandrinių lėtinimo sistemų modeliai, tiriamos jų savybės. Darbe aptariamos meandrinių lėtinimo sistemų taikymo sritys. Apžvelgiamos mobiliųjų įrenginių, radijo dažnio identifikavimo, belaidžio ryšio technologijų sritys, kuriose tokios sistemos yra dažniausiai taikomos. Pateikiami darbų, kuriuose taikant meandrines lėtinimo sistemas projektuojamos bei gaminamos antenos, filtrai ir šakotuvai, pavyzdžiai. Reikšminiai žodžiai: planarioji plačiajuostė lėtinimo sistema, meandrinė lėtinimo sistema, taikymo sritys, antenos, filtrai

The frequency characteristics of coupled microstrip lines / Susietųjų mikrojuostelinių linijų dažninės charakteristikos

The article deals with the use of the finite difference time domain method and uniaxial perfectly matching layer for analysis of frequency characteristics of coupled microstrip transmission lines. It describes calculation techniques for voltage, current, characteristic impedance and effective dielectric constant of each signal conductor. Besides, it analyses the frequency dependencies of characteristic impedance and the effective dielectric constant. Santrauka Straipsnyje aptariamas baigtinių skirtumų laiko srities metodo taikymas ir absorbuojančio sluoksnio taikymas susietųjų mikrojuostelinių linijų analizei. Sudaryti ir išnagrinėti baigtinių skirtumų laiko srities metodu grįsti susietųjų mikrojuostelinių linijų matematiniai modeliai. Pateikiamos kiekvieno iš laidininkų įtampos, srovės, charakteringojo impedanso ir efektyviosios dielektrinės skvarbos skaičiavimo metodikos. Aptariami skaičiavimo metodikų pranašumai, trūkumai, pateikiamos jų tobulinimo kryptys. Reikšminiai žodžiai: susietosios mikrojuostelinės linijos, baigtinių skirtumų laiko srities metodas, charakteringasis impedansas, efektyvioji dielektrinė skvarba

VILNIAUS MIESTO ŠEŠKINĖS POLIKLINIKOS PACIENTŲ APKLAUSA APIE SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ – NUOMONĖ PAGAL PACIENTŲ AMŽIŲ IR IŠSILAVINIMĄ

Tyrimas atliktas 2014.05–2014.06 laikotarpiu. Buvo apklausinėjami 18 metų sulaukę respondentai. Iš pradžių 450 anketų buvo išskirstytos į registratūras, iš jų 442 anketos grįžo (grįžtamumas 98,2 proc.). Anketa buvo duodama kas dešimtam pirmą kartą besikreipiančiam pacientui. Daugiau respondentų (60,7 proc.), turinčių aukštąjį/ nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, nei respondentų (4,4 proc.), turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, 21–40 m. amžiaus nei 41–60 m. amžiaus respondentų, nurodė, kad buvo patenkinti poliklinikos darbo laiku. Apklausoje dalyvavusių pacientų nuomone, poliklinikos registratūroje, norint užsiregistruoti pas gydytoją sugaištama nuo 5 iki 10 minučių. Dauguma tyrime dalyvavusių 21–40 m. (47,1 proc.) ir 41–60 m. (34,8 proc.) pacientų nurodė, kad pas savo šeimos gydytoją vizito teko laukti apie 1–5 dienas. Daugiausia respondentų (66,7 proc.), nurodžiusių, kad juos šeimos gydytojas priima per 1–5 dienas, buvo respondentai, turintys aukštąjį/nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, o mažiausiai taip teigusių buvo respondentai (5,7 proc.), turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Daugiau jaunesnio (42,3 proc.) nei vyresnio (15,5 proc.) amžiaus respondentų nurodė, kad pas neurologą jiems teko laukti apie mėnesį, o daugiau vyresnio (44,4 proc.) nei jaunesnio (34,7 proc.) amžiaus respondentų nurodė, kad jiems teko laukti ilgiau kaip mėnesį. Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, jog 40,6 proc. 21–40 m. respondentų į gydytojo kabinetą buvo pakviesti paskirtu laiku, o 45,2 proc. 41–60 m. amžiaus respondentų teigė, kad jiems teko laukti ilgiau kaip 30 minučių. Daugiau respondentų (53,7 proc.), turinčių aukštąjį/ nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, nei respondentų (3,3 proc.), turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą, nurodė, kad jiems poliklinika priminė apie profilaktines programas.The study was conducted during the 2014.05–2014.06 period. It was questioned respondents 18 years of age. Initially, 450 questionnaires were distributed to the registries of the 442 questionnaires returned (98.2 percent reversibility.). The questionnaire was administered to every tenth referring a patient for the first time. More respondents (60.7 percent), with higher / incomplete higher education than respondents (4.4 percent), with incomplete secondary education 21–40 years than 41–60 years the respondents indicated that they were satisfied with the clinic working hours. The surveyed patients opinion, clinic reception, to register with a doctor wasted 5 to 10 minutes. Many study participants 21–40 years. (47.1 percent) and 41–60 years. (34.8 percent) reported that with your family doctor‘s visit had to wait for about 1–5 days. The majority of respondents (66.7 percent) indicated that they adopt a family doctor within 1–5 days were respondents with higher / incomplete higher education, at least as contention was the respondents (5.7 percent) with incomplete secondary education. Upon analysis of the data showed that 40.6 percent 21–40 years respondents to the doctor‘s office was called at the scheduled time while 45.2 percent. 4 –60 years age of the respondents said that they had to wait longer than 30 minutes. More respondents (53.7 percent), with higher / incomplete higher education than respondents (3.3 percent) with incomplete secondary education, said the surgery is that they are reminded of preventive programs