Lietuviškų adaptyvaus elgesio skalių patikimumas ir validumas: bandomojo tyrimo rezultatai

This study examines some psychometric characteristics of Lithuanian adaptive behavior scales. Internal consistency coefficients for domains, ranging from 0,72 to 0,93, demonstrate acceptable level of reliability. The results from LAES pilot study revealed the increase of domain mean raw scores from one age to the next and some other age trends, what support the construct validity of the LAES as a development measure of adaptive behavior. The study of group differences on LAES results showed significantly and specifically different adaptive functioning of normal, visually handicapped, hearing impaired and mentally retarded children, what also supports the validity of the LAES.Šiame tyrime, remiantis Lietuviškų adaptyvaus elgesio skalių bandomojo tyrimo imties rezultatais, buvo vertinami kai kurie kuriamos metodikos patikimumo ir validumo rodikliai. Vidinio suderinamumo būdu nustatyti gana aukšti (0,72-0,93) LAES sričių patikimumo koeficientai. Nustatytas visų sričių taškų sumos didėjimas vaikui augant ir tam tikrų raidos dėsningumų atsispindėjimas rezultatuose patvirtina, jog LAES matuojamas adaptyvus elgesys yra išties susijęs su amžiumi. LAES rezultatai taip pat rodo reikšmingai skirtingą normalios raidos ir įvairią negalę turinčių vaikų adaptyvų funkcionavimą bei atspindi negalios ir jos laipsnio specifiką, o tai kartu patvirtina LAES konstrukto validumą

Lietuvos vaikų reprezentacinės imties WISC-III rezultatų analizė

The main goal of the WISC-III Lithuanian study was to compare the UK standardised sample with a Lithuanian representative sample, to explore whether there are any differences between the two groups and if so, identify them. The Lithuanian sample consisted of 381 children ranging from 6 to 16 years of age. Stratified random sampling was used for the following variables: age, gender, residential area, parent’s (or guardian’s) education level. Scaled scores were assigned to each Lithuanian child using the UK norm tables. The mean differences of WISC-III subtests showed that Lithuanian children received lower scores than the UK sample (p≤0,05). Item analysis showed that some items were too difficult or too easy for Lithuanian children and some items had low discrimination value. This was particularly obvious in the following subtests: Information, Similarities, Arithmetic, Vocabulary, Digit Span and Picture Completion. These subtests were deemed to be culturally specific. The implication of cultural context for the Digit Span subtest is reflected by the difference in the number of syllables digits in English and Lithuanian. It is proposed that some items are not measuring the same thing in the Lithuanian and UK samples. The main conclusion of this study is that the Lithuanian sample results differed from the UK sample and some changes of items and the establishment of Lithuanian norms are recommended.Pagrindinis WISC-III lietuvių tyrimo tikslas buvo palyginti standartizuotą Jungtinės Karalystės (JK) imtį su reprezentatyvia lietuvių imtimi ir patikrinti, ar tarp šių grupių yra skirtumų ir, jei taip, kokie jie. Lietuvių imtis buvo sudaryta iš 381 vaiko, jų amžius svyravo nuo 6 iki 16 metų. Buvo vykdoma atsitiktinė sluoksninė atranka pagal amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos bei tėvų (ar globėjų) išsilavinimo kintamuosius. Vidutiniai WISC-III subtestų skirtumai parodė, jog Lietuvos vaikai gavo mažesnius balus nei JK imtis (p≤0,05). Klausimų analizė parodė, kad kai kurie klausimai buvo per daug sudėtingi ar per lengvi Lietuvos vaikams, o kai kurie klausimai turėjo mažą skiriamąją gebą. Tai buvo ypatingai matoma šiuose subtestuose: Informacija, Panašumai, Aritmetika, Žodynas, Skaitmenų apimtis ir Paveikslėlių užbaigimas. Tikėtasi, kad šie subtestai bus specifiški kultūroje. Kultūrinio konteksto pasireiškimas Skaitmenų apimties subteste atsispindi skirtingame skaitmenų skiemenų skaičiuje Lietuvių bei Anglų kalbose. Keliama mintis, jog kai kurie klausimai matuoja skirtingus dalykus Lietuvos ir JK imtyse. Pagrindinė šio tyrimo išvada yra, jog  Lietuvos imties rezultatai skiriasi nuo JK rezultatų, todėl siūloma pakeisti kai kuriuos klausimus bei sukurti lietuviškas normas

Lietuviškas SDQ – standartizuotas mokyklinio amžiaus vaikų „Galių ir sunkumų klausimynas“

Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ) developed by R. Goodman (1997) has been widely used in epidemiological studies throughout the world as a screening measure for mental health in children and adolescents. The SDQ comprises 25 items plus supplement on impact of the difficulties for the child and family. There are 5 subscales: Prosocial behaviour, Hyperactivity, Emotional symptoms, Conduct problems and Peers problems, the last four adding up to the Total Difficulties score. The design of the SDQ with both strength’ and difficulties’ items supposedly increases acceptability of the instrument on behalf of informants and make questionnaire especially suitable for studies of general population were the majority of children are healthy. Three SDQ versions (parent, teacher and self-report) were translated into Lithuanian language and psychometric properties of those Lithuanian SDQ versions are presented and analysed in this article. Representative sample of children aged 7–16 years (n = 2626) was randomly selected from 14 big town, 9 town and 20 country schools. 2447 parent versions, 2613 teacher versions and 1612 self-report versions were completed. SDQ self-report version was administered only to 11–16 year olds. Data analysis based on method of internal consistency, item inter- and intra-scale correlation, including exploratory and confirmatory factor analysis, comparison of data in clinical and non-clinical groups (62 children) and inter-rater correlations showed adequate psychometric properties of the Lithuanian SDQ. Cronbach’s alpha for the total difficulties score was in three informant reports 0.72–0.85, while the range in different subscales was 0.34–0.86. As raters, the teachers had the best internal consistency. The lowest level of alpha was in self-report version. Correlation analysis confirmed the postulated structure of the SDQ in all three versions, while the results of factor analysis had some exceptions to it. Lithuanian cut-off points were similar of those found in British sample. Applying Cohen’s criteria for the effect size between British and Lithuanian samples all the SDQ subscales felt in a low area except prosocial behaviour, emotional symptoms and total difficulties subscales in parents reports and prosocial subscale in self-report which felt in the moderate area. The present study gives further evidence of usefulness of the Lithuanian SDQ as screening instrument for research and clinical purposes.R. Goodmano (1997) sukurtas SDQ (Strenghts and Difficulties Questionnaire, toliau Galių ir sunkumų klausimynas) plačiai taikomas pasaulyje vaikų emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo formalizuotai atrankai, išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Šiame tyrime pristatome lietuviškų SDQ tėvų, mokytojų ir vaikų versijų psichometrines charakteristikas, remdamiesi 2003 metais atlikto reprezentacinės 7–16 metų Lietuvos vaikų imties (n = 2626) tyrimo rezultatais. Duomenų analizė taikant vidinio suderinamumo metodą, koreliacinę ir faktorių analizę bei klinikinės ir neklinikinės grupės rezultatų palyginimą parodė pakankamą visų trijų lietuviškų versijų patikimumą ir validumą: nustatyta, kad geriausios psichometrinės charakteristikos yra mokytojų versijos, o prasčiausios – vaikų versijos. Lietuviškųjų SDQ versijų ribos įverčiai panašūs į britų. Skiriasi tik britų ir lietuvių tėvų atsakymai apie vaikų emocinius simptomus ir bendrus sunkumus bei socialų elgesį. Pastarąjį skirtumą patvirtina ir pačių vaikų atsakymai. Straipsnyje pristatomi rezultatai leidžia teigti, kad lietuviškas SDQ versijas galima naudoti psichologiniam įvertinimui mokslinio tyrimo ir formalizuotos atrankos tikslais