Global Alliance against Chronic Respiratory Diseases Demonstration Project: Aerosol Pollution and Its Seasonal Peculiarities in Primary Schools of Vilnius

Background The growing public health concern caused by non-communicable diseases in urban surroundings cannot be solved by health care alone; therefore a multidisciplinary approach is mandatory. This study aimed to evaluate the airborne aerosol pollution level in primary schools as possible factor influencing origin and course of the diseases in children. Methods Seasonal aerosol particle number concentration (PNC) and mass concentration (PMC) were studied in the randomly selected eleven primary schools in the Lithuanian capital, Vilnius, as model of a middle-size Eastern European city. Total PNC in the size range from 0.01 to >1.0 μm in diameter was measured using a condensation particle counter. Using an optical particle sizer, PNC was measured and PMC estimated for particles from 0.3 to 10.0 μm. A descriptive statistics was used to estimate the aerosol pollution levels. Results During all seasons, local cafeterias in the absence of ventilation were the main sources of the elevated levels of indoor PMC and PNC (up to 97,500 particles/cm3). The other sources of airborne particulates were the children's activity during the lesson breaks with PMC up to 586 μg/m3. Soft furniture, carpets in the classrooms and corridors were responsible for PMC up to 200 μg/m3. Outdoor aerosol pollution (up to 18,170 particles/cm3) was higher for schools in city center. Elevated air pollution in classrooms also resulted from intermittent sources, such as construction work during classes (200–1000 μg/m3) and petrol-powered lawn trimmers (up to 66,400 particles/cm3). Conclusion The results of our survey show that even in a relatively low polluted region of Eastern Europe there are big differences in aerosol pollution within middle-sized city. Additional efforts are needed to improve air quality in schools: more frequent wet cleaning, monitoring the operation of ventilation systems, a ban on construction works during school year, on a use of sandblasting mechanisms in the neighborhood of schools

Management Problems in Lithuania’s Health Care System

Healthcare governance has introduced new organizational requirements for social responsibility, not only for the quality and efficiency of the institutions but also for the organization’s behavior and employee’s thinking, their motivations and expectations, shaping new values and beliefs, understanding organizational culture as a whole traditions, cultural self-awareness, organization and employee aspirations over the last five years. It requires the development of a multidimensional organization development direction, an organization’s strategic approach to the formation of its culture and its interaction with an outside institutional environment. Heads of health care institutions and top managers need to develop and develop their organizational skills, improve their administrative practices, and systematically analyze their needs. Lithuania’s integration into the European Economic Area determines both the development of new technologies, higher quality standards for health services and the need for medical professionals to compete with Western European service providers. It is a multidisciplinary process that creates new challenges for the country.Per paskutinius penkerius metus sveikatos priežiūros valdymas iškėlė naujus organizacijų socialinės atsakomybės reikalavimus siekiant ne tik institucijų veiklos kokybės ir efektyvumo, bet ir organizacijų elgsenos bei darbuotojų mąstymo, jų motyvacijų ir lūkesčių pokyčių, formuojant naujas vertybes ir įsitikinimus, suprantant organizacijos kultūrą kaip visumą pažiūrų, tradicijų, kultūrinės savimonės, organizacijos ir darbuotojų tapatybės siekių. Tai reikalauja daugiadimensiško organizacijos vystymosi krypčių nustatymo, organizacijos strateginio požiūrio į jos kultūros formavimo ir sąveikos su išore institucine aplinka. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir aukščiausio rango vadybininkai turi vystyti ir plėtoti organizacinius gebėjimus, tobulinti administravimo praktiką, sistemingai analizuoti žmogiškųjų išteklių poreikį. Lietuvos integracija į Europos ekonominę erdvę lemia tiek naujų technologijų plėtrą, aukštesnius kokybinius sveikatos paslaugų standartus, tiek būtinybę dėl medicinos specialistų konkuruoti su Vakarų Europos valstybių paslaugų teikėjais. Tai daugiadisciplininis procesas, keliantis šaliai naujus iššūkius

Applying of the case management model in the personal health care institutions in the context of the new public governance

Analyzing the evolution of modern public management decomposing stage, it can be stated that the global change management presuppose the modernization reform is not easily identified on the organization‘s internal and external activities of diversity factors. The management of change, modernization reforms innovative nature, as a procedural phenomenon has a certain vector is limited to certain actions amplitude that exist more organizations in the internal environment. Such as internal change management capability modeling factors in addressing the twenty-first century public sector change modeling issues permits at least partial plan strategic change management cycles, anticipate potential risks, identification of internal conflicts and innovative provisions in organizations. Health care quality is determined not only resources, technical institutions access (provided a variety of services, level of medical technology, medical equipment capability), and flexible modern management principles can be applied in the health care work management.Vilnius Centro Outptient Clinic introduced a case management model that is unique because it is designed based on the characteristics of the two models – the primary health care model and the agent model. Health care model for the health service demand increase, preventive activities of doctors‘ offices to develop and service access barriers reduction

Learning Organization in the Context of the Modern Public Administration

According to Karen E. Watkins and Victoria J. Marsick‘s questionnaire (1993) which is based on the levels of learning: individual, group, and organizational, in order to assess the expression of the characteristics of the Learning Organization in the context of contemporary public administration, the study was conducted in 2016. In October - December, 228 employees were interviewed at an outpatient health care institution. In many public sector organizations, the management, evaluation and performance analysis of activities are becoming an increasingly important component of the activities of public sector institutions. Public sector organizations seeking to implement the concept of a learning organization need to reorganize their organization‘s governance structure. An outpatient personal health care institution‘s critical point in the training of employees is the inadequate allocation of financial and other assistance to all jobseekers. The highest rated organizational learning levels were found, hereinafter referred to as groups / teams, and at the lowest level on an individual level. We can say that goal-oriented organizational learning in an out-patient health care institution determines the development, increases the competitive advantage and allows adaptation to change and management, and gives each employee an opportunity for self-realization. The study found that the largest strength of an outpatient person‘s health care organization was focusing on the client‘s (patient‘s) opinion; The organization provides employees with the tools necessary to carry out their work; employees are able to work in a team, help each other learn, respect the opinion of another employee; managers share the latest information on technologies, innovations, trends. We can say that this institution seeks to become a learning organization, but is not enough to learn alone; it is imperative that the organization‘ s management should be oriented towards continuous improvement of the processes and based on the paradigm of contemporary public management. Purpose of the research: To reveal the expression of the characteristics of the learning organization in the context of contemporary public administration.Vertinant Besimokančios organizacijos bruožų raišką šiuolaikinio viešojo valdymo kontekste ir remiantis Karen E. Watkins ir Victoria J. Marsick sudarytu klausimynu [30], 2017 m. sausio – kovo mėn. atliktas tyrimas viešojoje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apklausti 228 darbuotojai. Daugelyje viešojo sektoriaus organizacijų veiklos vadyba, vertinimas ir rezultatų analizė tampa vis svarbesne viešojo sektoriaus institucijų veiklos sudedamąja dalimi. Viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms įgyvendinti Besimokančios organizacijos koncepciją, reikia pertvarkyti savo organizacijos valdymo struktūrą. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinis darbuotojų mokymosi taškas yra nepakankamas finansinės ir kitos pagalbos skyrimas visų pareigybių specialistams. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas mokymasis organizaciniame lygmenyje, toliau - grupių/ komandų, žemiausiai – individualiame lygmenyje. Galime teigti, kad tyrime dalyvavusios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kryptingas organizacinis mokymasis sąlygoja tobulėjimą, didina konkurencinį pranašumą ir leidžia prisitaikyti prie pokyčių bei juos valdyti, o kiekvienam jos darbuotojui suteikiama savirealizacijos galimybė. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizacijos stiprybės: dėmesio kreipimas į kliento (paciento) nuomonę; organizacija suteikia darbuotojams priemones, reikalingas darbui atlikti; darbuotojai geba dirbti komandoje, padeda vieni kitiems mokytis, gerbia kito darbuotojo nuomonę; vadovai dalijasi naujausia informacija apie technologijas, naujoves, kryptis. Nustatyta, kad ši įstaiga atitinka Besimokančios organizacijos koncepciją, tačiau nepakanka organizacijoje vien mokytis, būtina organizacijos valdymą orientuoti į nuolatinį veiklos procesų tobulinimą, paremtą šiuolaikinio viešojo valdymo paradigma

Prevalence of Sexually Transmitted Infections in Vilnius from 2009 to 2015

The aim of the research is to find out the morbidity of sexually transmitted infections in Vilnius city among women aged 18 – 50. The article presents 2009 – 2015 public health measure’s, financed by the Vilnius city municipality public health support funds of the special programme “Prevention of Sexually Transmitted Infections”, Vilnius Centro Outpatient Clinic laboratory findings. It was found that the 2009 - 2015 year. the majority of women (86.4 percent.) for sexually transmitted infections came undergo prophylactic, and only 13.6 percent. Women - Bearing symptoms. Studies show that up to 19 years. in the age group of Mycoplasma genitalium infection is much higher than 40 - 50 years. age group. The highest incidence of Chlamydia trachomatis sexually transmitted infection of 20 - 29 years. century. The evaluation results of the investigations, it was found that the age group 20 - 29 years and 30 - 39 years. Urea plasma urealyticum infection is the rarest, but 40 - 50 m. age group - the most common of all sexually transmitted infections among women surveyed.Tyrimo tikslas – išsiaiškinti lytiškai plintančių infekcijų Vilniaus mieste sergamumą tarp 18 – 50 m. amžiaus moterų. Straipsnyje pateikiami 2009 – 2015 metų VšĮ Centro poliklinikoje vykdytos visuomenės sveikatos priemonės, finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis „Lytiškai plintančių infekcijų profilaktika“ duomenys. Nustatyta, kad 2009 – 2015 m. didžioji dalis moterų (net 86,4 proc.) dėl lytiškai plintančių infekcijų atvyko pasitikrinti profilaktiškai, ir tik 13,6 proc. moterų - turėdamos simptomatiką. Atlikti tyrimai rodo, kad iki 19 m. amžiaus grupėje Mycoplasma genitalium infekcijos paplitimas yra žymiai didesnis negu 40 – 50 m. amžiaus grupėje. Didžiausias sergamumas Chlamydia trachomatis lytiškai plintančia infekcija yra 20 – 29 m. amžiuje. Vertinant atliktų tyrimų rezultatus, nustatyta, kad amžiaus grupėse 20 – 29 m. ir 30 – 39 m. Ureaplasma urealyticum infekcijos paplitimas yra rečiausias, tačiau 40 – 50 m. amžiaus grupėje – dažniausias iš visų lytiškai plintančių infekcijų tirtų moterų tarpe

Analysis of the content of electronic registration services at the user’s views.

Pamatuoti teikiamą elektroninių paslaugų naudą yra sunku dėl informacijos ir ryšių technologijų taikymo įvairovės bei greitos transformacijos. Sveikatos priežiūros sferoje atsiranda dar daugiau sunkumų dėl šios srities specifiškumo ir plataus suinteresuotųjų rato. Todėl teikiant viešąsias elektronines sveikatos paslaugas, vis labiau orientuojamasi į vartotoją. Ne mažiau svarbu ir vartotojų žinios apie tokias paslaugas, noras ir gebėjimas jomis naudotis. Straipsnyje pristatomas 2016 m. atliktas elektroninės prisirašymo paslaugos suinteresuotųjų šalių tyrimas. Pacientai ir sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai dalyvavo kiekybiniame tyrime, kuriuo siekta atskleisti jų požiūrį į elektroninę prisirašymo paslaugą ir įvairius jos aspektus. Elektroninės prisirašymo paslaugos taikymas vartotojams turi būti nuolatinis procesas, kurio metu reikia eksperimentuoti su paslauga ir analizuoti rezultatus. Šis procesas tiesiogiai priklauso nuo elektroninės paslaugos specifikos ir vartotojų poreikių bei noro ja naudotis. Norą naudotis elektroninėmis paslaugomis nulemia daugelis veiksnių, tokių kaip naudojimo įpročiai ir vartotojo elgsena. Tyrime naudojama aprašomosios statistikos ir neparametrinės statistikos analizė, kurios pagrindą sudaro tyrime dalyvaujančių kintamųjų tarpusavio ryšys. Keliamos hipotezės, remiantis demografinių ir kitų aspektų priklausomybe. Statistinė duomenų analizė atskleidė, kad elektroninės prisirašymo paslaugos elementai yra priklausomi nuo tam tikrų demografinių aspektų, tokių kaip amžius arba išsilavinimas. Nors elektroninėmis paslaugomis labiau linkęs pasinaudoti jaunimas (49,1 proc.), negalima eliminuoti nė vieno iš segmentų, nes kiekvienas jų yra potencialus pacientas. Kuriant elektroninę prisirašymo paslaugos vizualizaciją, reikėtų vadovautis universaliu dizainu, kai kuriama vartotojo aplinka nereikalauja jokio specialaus pasirengimo ir ja gali naudotis visi: vaikai, suaugusieji, vyrai, moterys, senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, įvairių tautybių ir kitų skirtumų turintys žmonės.To measure benefits of e-services is difficult, because of the variety of information and communications technology and the rapid transformation. In the health care, as in the context, contributes more confusion, because is it specific area, which includes all groups of people. Therefore, the provision of public health services is more and more consumer oriented. No less important is their knowledge about such services and the will and the ability to use them. This article presents research of electronic regostration service stakeholders in 2016. Patients and employees participated in the quantitative research, which aimed to reveal their approach to electronic registration service content and its various aspects. Electronic registration service application users must be a continuous process, during which need to experiment with content and analyze the results. This process depends directly on the users, their needs and on the specifics of electronic services. The will to use electronic services caused by many factors such as usage patterns and user behavior

Analysis of the Content of Electronic Registration Services at the User’s Views

To measure benefits of e-services is difficult, because of the variety of information and communications technology and the rapid transformation. In the health care, as in the context, contributes more confusion, because is it specific area, which includes all groups of people. Therefore, the provision of public health services is more and more consumer oriented. No less important is their knowledge about such services and the will and the ability to use them. This article presents research of electronic regostration service stakeholders in 2016. Patients and employees participated in the quantitative research, which aimed to reveal their approach to electronic registration service content and its various aspects. Electronic registration service application users must be a continuous process, during which need to experiment with content and analyze the results. This process depends directly on the users, their needs and on the specifics of electronic services. The will to use electronic services caused by many factors such as usage patterns and user behavior.Pamatuoti teikiamą elektroninių paslaugų naudą yra sunku dėl informacijos ir ryšių technologijų taikymo įvairovės bei greitos transformacijos. Sveikatos priežiūros sferoje atsiranda dar daugiau sunkumų dėl šios srities specifiškumo ir plataus suinteresuotųjų rato. Todėl teikiant viešąsias elektronines sveikatos paslaugas, vis labiau orientuojamasi į vartotoją. Ne mažiau svarbu ir vartotojų žinios apie tokias paslaugas, noras ir gebėjimas jomis naudotis. Straipsnyje pristatomas 2016 m. atliktas elektroninės prisirašymo paslaugos suinteresuotųjų šalių tyrimas. Pacientai ir sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai dalyvavo kiekybiniame tyrime, kuriuo siekta atskleisti jų požiūrį į elektroninę prisirašymo paslaugą ir įvairius jos aspektus. Elektroninės prisirašymo paslaugos taikymas vartotojams turi būti nuolatinis procesas, kurio metu reikia eksperimentuoti su paslauga ir analizuoti rezultatus. Šis procesas tiesiogiai priklauso nuo elektroninės paslaugos specifikos ir vartotojų poreikių bei noro ja naudotis. Norą naudotis elektroninėmis paslaugomis nulemia daugelis veiksnių, tokių kaip naudojimo įpročiai ir vartotojo elgsena. Tyrime naudojama aprašomosios statistikos ir neparametrinės statistikos analizė, kurios pagrindą sudaro tyrime dalyvaujančių kintamųjų tarpusavio ryšys. Keliamos hipotezės, remiantis demografinių ir kitų aspektų priklausomybe. Statistinė duomenų analizė atskleidė, kad elektroninės prisirašymo paslaugos elementai yra priklausomi nuo tam tikrų demografinių aspektų, tokių kaip amžius arba išsilavinimas. Nors elektroninėmis paslaugomis labiau linkęs pasinaudoti jaunimas (49,1 proc.), negalima eliminuoti nė vieno iš segmentų, nes kiekvienas jų yra potencialus pacientas. Kuriant elektroninę prisirašymo paslaugos vizualizaciją, reikėtų vadovautis universaliu dizainu, kai kuriama vartotojo aplinka nereikalauja jokio specialaus pasirengimo ir ja gali naudotis visi: vaikai, suaugusieji, vyrai, moterys, senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, įvairių tautybių ir kitų skirtumų turintys žmonės

VšĮ Centro poliklinikos budinčio gydytojo tarnybos paslaugų veiklos aspektai

Straipsnyje apžvelgiama VšĮ Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnybos veikla ketverių metų laikotarpiu, teikiamų paslaugų spektras, darbo specifika ir rezultatai. Analizuojamos ir lyginamos užsienio šalių patirtys minėtoje srityje. Pateikiami 2014 m. spalio – gruodžio mėn. atlikto tyrimo, taikant anketinės apklausos metodą, kuriame dalyvavo 173 respondentai, kreipęsi į Budinčio gydytojo tarnybą, rezultatai. Analizuojama ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje Budinčio gydytojo tarnyboje dirbančių gydytojų ir slaugytojų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir šių paslaugų poreikis pacientams. Tyrimo metu nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas kitų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų nedarbo metu, nustatyti laiko sąnaudų ryšiai su respondentų charakteristikomis bei numatytos galimos VšĮ Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnybos veiklos bei struktūros tobulinimo perspektyvos.The article reviews the operation of out-of-hours service at PI “Centro poliklinika” during the period of four years, a range of services, operational specifics and outcomes. Benchmarking of this field of foreign countries was also carried out. The article provides the findings of a questionnaire survey conducted from October through December of 2014, involving 173 respondents who were delivered care by out-of-hours service

The distribution of working time of the health care specialists, employed in ambulatory health care institutions

This article analyses the distribution of activities, performed by primary health care specialists (GPs and nurses) during working time. Many countries have been paying special attention to health care oriented primarily towards patient and his needs in the recent years. This attitude also is reflected in the health care reform in Lithuania. However, scientists have reported that health care system is unfavourable and there is lack of management of health care problems, such as queues for consulting, lack of time for consulting the patient, indeterminate referrals or objectives of examinations. During their work time, health care specialists have to spend more and more time not directly with the patient, but filling documentation. Seeking to change this situation, it is proposed to start applying case management for specific duties of the GPs and nurses. This study aims to analyse the distribution of activities during the work day of the GPs and nurses, determine the correlations between time costs and characteristics of the respondents and to propose the capable interventions of case management specialist. The results showed that health care specialists serve on average 28 patients during the working time of one day. This indicator increased 21%, compared with a similar study carried out in 1996. Comparing the time dedicated to the patient’s first consultation, there has been noticed a decrease of 1,4% since 1996. It was assessed that the majority of GPs spare from 5 to 8 minutes for the first time consultation and only 4 minutes for the second one. In 2013, the time spared for patients constituted 83,6% of the working time. 30,2% of that time was spent on filling documentation. A major part of the documentation work was assigned to the nurses from the primary health care staff. In 2013, it was noticed that the specialists spend only 5,3% of their work time on prevention activities.Straipsnyje nagrinėjamos ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūroje dirbančių gydytojų ir slaugytojų veiklos darbo dienos metu ir vertinamas joms atlikti skiriamas laikas. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje pasaulio šalių dėmesio susilaukusi sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą ir jo poreikius tampa vis svarbesne sveikatos sistemos reformos dalimi ir Lietuvoje. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į Lietuvoje nepalankią pacientui sveikatos priežiūros sistemą bei sveikatos problemų vadybos stoką. Tikslas: išanalizuoti ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių specialistų darbo dienos laiko paskirstymą, nustatyti laiko sąnaudų ryšius su respondentų charakteristikomis bei pasiūlyti galimas atvejo vadybininko intervencijas. Tyrimo rezultatai: nustatyta, kad apklausti asmens sveikatos priežiūros specialistai per dieną vidutiniškai priima po 28 pacientus, t. y. per dieną priimamų pacientų skaičius nuo 1996 iki 2013 m. išaugo 21 proc. Lyginant pacientų priėmimui skirtą laiką 1996 m., kuris sudarė 85 proc. viso skiriamo darbo laiko, nustatyta, kad 2013 m. pacientų priėmimui skiriamas darbo laikas sumažėjo 1,4 proc. Nustatyta, kad 2013 m. dauguma šeimos gydytojų pirminiam paciento ištyrimui skiria nuo 5 min. iki 8 min., o pakartotiniam vos 4 min. 2013 m. įvertinus specialistų skiriamą laiką profilaktiniam darbui, pastebėta, kad šiai veiklai skiriamas laikas sudaro tik 5,3 proc. viso darbo laiko