Interaction between landscape architecture and urbanism

Šiuolaikiniame moksle ir praktikoje kraštovaizdžio architektūros kompetencijų sričiai priskiriami vis sudėtingesni miesto tvarkymo, atnaujinimo ir vystymo uždaviniai. Miestas yra daugiafunkcinis organizmas, todėl planuotojai, urbanistikos bei kraštovaizdžio mokslininkai ieško būdų, kaip kartu spręsti iškylančius tarpdisciplininius klausimus, kurių centre, be abejo, yra žmonių gerovės poreikiai. Disertacijoje nagrinėjama kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sąveikos tema. Tyrimu ieškoma atsakymų, kaip kraštovaizdžio architektūra gali būti naudinga siekiant tvaraus gamtos ir miesto sambūvio, kas sudaro kraštovaizdžio architektūros kūrybos lauką miesto aplinkoje bei, kas lemia kraštovaizdžio architektūros priemonių raišką urbanistiniame kraštovaizdyje. Tyrimo tikslas – atskleidžiant kraštovaizdžio architektūros raidą ir vaidmenį mieste, sukurti tvaraus vystymosi principais paremtą kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sprendinių sąveikos optimizavimo metodinį modelį. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros sąrašas, priedai. Įvade pristatoma disertacijoje nagrinėjama problema, jos aktualumas, tyrimo objektas, darbo metodai, naujumas, ginamieji teiginiai ir darbo struktūra. Pirmajame skyriuje aptariama kraštovaizdžio architektūros sampratos evoliucija, kraštovaizdžio architektūros profesinės veiklos laukas, kraštovaizdžio architektūros raiška XIX–XXI amžių urbanistiniuose procesuose. Analizuojami ir apibendrinami kraštovaizdžio ir urbanistikos sąsajų mokslinių tyrimų aspektai bei miesto aplinkos tyrimų metodai. Antrajame skyriuje kuriami kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sąveikos tyrimo metmenys. Tiriami šešių Lietuvos miestų bendrųjų planų sprendiniai gamtinio karkaso ir želdynų sistemos vystymo ir kraštovaizdžio architektūros aspektu, analizuojama Lietuvos ir užsienio ekspertų nuomonė dėl kraštovaizdžio architektūros vaidmens miesto kūrime. Sudaromas kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sprendinių sąveikos tyrimo modelis: nustatomi pagrindiniai optimalios sąveikos principai, sudaroma tvarumo ir ekologinės etikos principais grįsta trinarė tyrimo kriterijų sistema. Trečiajame skyriuje pristatomas kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sprendinių sąveikos optimizavimo metodinis modelis, kuriame sąveikos tyrimo rezultatai interpretuojami ir konceptualizuojami taikant kraštovaizdžio architektūros metodus. Aptariamos sąveikos optimizavimo metodinio modelio mokslinio ir praktinio pritaikymo ekonominės, teisinės ir tvaraus miesto planavimo sąlygos. Disertacijos tema paskelbti penki straipsniai recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir trys kituose recenzuojamuose leidiniuose. Be to, disertacijos tema perskaityti šeši pranešimai ir pristatytas vienas stendinis pranešimas Lietuvos bei kitų šalių mokslinėse konferencijose

Darnaus verslo socialinė atsakomybė

Vadovėlis skirtas įmonių socialinės atsakomybės sampratos ir modernių vadybos metodų studijoms, t. y. pateiktos įžvalgos, nagrinėjamos ekonomikos, vadybos priemonės, leidžiančios padidinti verslo ir valstybės organizacijų konkurencingumą, geriau valdyti rizikas, gerinti santykius su partneriais. Analizuojama, kaip nubrėžti naujus raidos galimybių kontūrus: drauge plėtoti ir tvarų verslą, ir visuomenės, kiekvieno žmogaus gerovę. Knygoje siekiama spręsti teorijos ir praktikos suderinamumą, inicijuojant fokusuotos grupės diskusijos bei kitus novatoriškus metodus, atliekant praktines užduotis. Vadovėlyje unikaliai pateiktas ir metodologiškai pagrįstas būdas, kaip praktinėje ir mokslinėje veikloje būtų galima tarpusavyje susieti organizacijų socialinės atsakomybės ir vadybos tendencijas skatinant civilizacijos procesus. Knyga skirta visiems, siekiantiems įgyti organizacijų modernizacijos kompetencijų

Apgaulė sporto srityje: teisinis ir kriminologinis požiūris

Monografijoje gvildenamos teisinė ir kriminologinė dimensijos siekiant visapusiškai pažinti sportą – vieną iš žaismingiausių ir kartu konkurencingiausių nūdienos reiškinių. Sportas, kaip ne vien sveikatingumą, šlovę ir pagarbą, bet ir didžiulę įtampą kurstantis šaltinis, yra ypač parankus instrumentas deviacijoms atskleisti. Būtent sporte nuolat susiduriama su rizikingais poelgiais, o tai, kas visuomenėje laikoma pavojinga, sporte įgauna kraštutinę prasmę. Tad įvairūs apgaulingi taisyklių pažeidimai sporte – tai iškristalizuotas visos visuomenės kuriamas melas, lyg kreivas veidrodis, metaforiškai pabrėžiantis amžinai aktualias kriminologines problemas. Monografijos įžvalgos turėtų padėti tokį perkreiptą veidrodį „ištiesinti“ atsargiai gludinant jį ir žvelgiant vis iš skirtingos perspektyvos. Kartu knygos idėjos turėtų paskatinti permąstyti tradicinius teisinius klausimus apie kaltę, bausmę ir atsakomybę – pirmiausia prieš save pačius

Verslumo ugdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose

Entrepreneurship, as one of today’s most relevant competences, is widely discussed in the public space. Conditional novelty and popularity of the phenomenon is intriguing and engaging. Discussions regarding the content of the concept of entrepreneurship are carried out regularly at different levels, despite the fact that the definition of the said phenomenon is provided in general documents of the European Union. In the last decade, according to various laws and regulations, as well as scientific publications, entrepreneurship is considered as “general competence or competence relevant to all citizens of the rapidly developing countries and related to creativity, ingenuity, new ideas and their implementation; therefore, entrepreneurial education becomes particularly important in terms of implementation of social, technological and economic changes of various countries”. The Recommendation of the European Parliament and of the Council of 18 December 2006 on key competences for lifelong learning17 sets out eight key competences important to the EU citizens (communication in the mother tongue; communication in foreign languages; mathematical competence and basic competences in science and technology; digital competence; learning to learn; social and civic competences; sense of initiative and entrepreneurship; cultural awareness and expression), and entrepreneurship is one of them.Verslumas, kaip viena iš aktualiausių šio laikmečio ugdytinų kompetencijų, plačiai aptariama viešojoje erdvėje. Tai skatina daryti reiškinio sąlyginis naujumas ir modernumas. Nepaisant to, kad bendruosiuose Europos Sąjungos dokumentuose pateikiama minėto reiškinio apibrėžtis, skirtingais lygmenimis reguliariai vyksta diskusijos dėl verslumo sąvokos turinio. Remiantis tiek įvairaus lygmens teisės aktais, tiek ir mokslinėmis publikacijomis, pastarąjį dešimtmetį verslumas aiškinamas kaip „bendroji kompetencija ar kompetencija, aktuali visiems sparčiai besivystančių šalių piliečiams, kuri siejama su kūrybingumu, išradingumu, naujomis idėjomis ir jų įgyvendinimu, todėl jo ugdymas tampa ypač svarbus įvairių šalių socialinių, technologinių bei ekonominių pokyčių įgyvendinimui“. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų2 nurodomi aštuoni ES piliečiams svarbūs bendrieji gebėjimai (bendravimas gimtąja kalba; bendravimas užsienio kalbomis; matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse; skaitmeninis raštingumas; mokymasis mokytis; tarpasmeniniai, tarpkultūriniai, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; verslumas; kultūrinė išraiška), iš kurių išskiriamas verslumas. Ypač šio gebėjimo ugdymas aktualizuojamas įgyvendinant Lisabonos strategiją. Priimti teisės aktai tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis skatino permąstyti pasirinktas ugdymo kryptis, strategijas. [...]

Visuomenės saugumas ir darni plėtra: visuomenės saugumo aktualijos ir probleminiai klausimai

Tai antras monografijos tomas, kuriame aktualizuojamas visuomenės saugumo, kaip atskiros mokslinių tyrimų krypties konceptas įvairiose žmogaus veiklos srityse. Monografijoje saugumas yra nagrinėjamas kaip kompleksinė samprata, apimanti ir teorinius svarstymus, ir individualią bei kolektyvinę savivokos artikuliaciją, ir ekonominių, psichologinių, vadybinių, teisinių, taip pat visiškai praktinių prielaidų problematiką. Monografijos objektu laikytinas visuomenės saugumo ir tvarios visuomenės, kuriančios prielaidas darniai raidai, ryšys. Monografijos tikslas: atskleisti visuomenės saugumo ir tvarios visuomenės, kuriančios prielaidas darniai raidai trajektorijas. Iškelti šie uždaviniai: Modeliuoti pagrindines saugumo ir rizikų analizės teorines prieigas raidos ir raiškos šiandienos pasaulyje aspektais. Išanalizuoti teisėsaugos institucijų veiklos veiksmingumo raiškas atskirais tarptautinės humanitarinės teisės atvejais. Pagrįsti žmogiškųjų išteklių valdymo institucijose trajektorijas individualizuotais šeimos ir švietimo sistemos subjektų aspektais

Europos kriminalistikos bendros erdvės 2020 vizijos įgyvendinimo Lietuvoje mokslinė koncepcija

Autoriai nuoširdžiai dėkoja Lietuvos mokslo tarybai, parėmusiai mokslinius tyrimus bei šios mokslo studijos leidybą. Mes negalime nepadėkoti ir teisėsaugos institucijų bei ekspertinių įstaigų darbuotojams, dalyvavusiems mūsų atliekamuose empiriniuose tyrimuose ir taip padėjusiems neatitrūkti nuo šiuolaikinės praktikos bei savo įžvalgomis padėjusiems numatyti realesnes kriminalistikos ir teismo ekspertizės plėtros kryptis. Mokslo studija skiriama mokslininkams ir studentams, ypač pradėjusiems studijuoti naują studijų dalyką - ,,Ekspertologiją“. Taip pat ji gali būti naudinga teisininkams praktikams ir ekspertams, ją, tikimės, perskaitys tiek specialių žinių įgyvendinimo praktiką formuojantieji, tiek ją taikantieji, tiek bendrai su kriminalistika

Teisės sociologija

Lietuvos Respublikos visuomenė gyvena liberaliosios demokratijos sąlygomis, kurioms esant dauguma skirtingos prigimties socialinių santykių atsiranda, kuriami, keičiami ir pasibaigia teisės idėjų ir normų pagrindu. Todėl mūsų visuomenės nariai turi išmanyti teisės socialinį vaidmenį ir jos veikimą. Visa tai aiškina teisės sociologija. Šio vadovėlio paskirtis – supažindinti socialinių mokslų studentus ir plačiąją visuomenę su teisės socialiniu vaidmeniu libera liosios demokratijos visuomenėje, atskleisti visuomenės ir jos socialinių grupių požiūrių į teisę pažinimo metodologiją, teisės socialinio atsiradimo, veikimo ir raidos dėsningumus, socialinių veiksmų ir sąlygų poveikį teisėtumo apsaugai ir teisės normų veiksmingumui, teisės politikos ypatumus

Kriminalistika: taktika ir metodika

Šalia pavojingiausių nusikaltimų rūšių, tokių kaip smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimai nuosavybei, vagystės, nusikaltimai transporto eismo saugumui, apie kurių tyrimą informacijos, nors ir išbarstytos įvairiuose šaltiniuose, dar galima nesunkiai rasti, tam, aišku, sugaištant laiko, kai kurios nusikalstamos veikos, pvz., kompiuteriniai nusikaltimai ir kt., jų tyrimo rekomendacijų požiūriu buvo visiška „balta dėmė“. Būtent šią spragą autoriai stengėsi užpildyti. Vadovėlyje skirta vietos ir diskusiniams teoriniams klausimams bei besiformuojančios praktikos, kurią ne visada galima laikyti pozityvia, analizei. Manome, kad vadovėlį perskaitys tiek teisės mokslo atstovai, tiek siekiantieji tokiais tapti