The use of foreign words from transport publications of the end of the 19th century and the first half of the 20th century

The article analyses foreign words (their origin, meaning and equivalents), selected from the transport publications of the end of the 19th century and the first half of the 20th century: the conducted questionnaire method assesses the relevancy of foreign words nowadays, i.e. whether the respondents are aware of the equivalents of foreign words, as well as examines the usage frequency of foreign words. The research defines the respondents’ attitudes towards changing foreign words into their equivalents. It also examines the current usage of the foreign words in different language functional styles. The results of the research are structured and provided in the table and figures

Trys Jono Aisčio straipsniai

Publikuojami trys iki šiol neskelbti Jono Aisčio tekstai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraščių skyriaus – du autografai ir vienas autorinis mašinraštis. Publikacija siekiama praplėsti žinias apie Aistį publicistą ir literatūros žinovą, kuris net juodraštiniuose tekstuose išlaikė jam būdingas stiliaus ypatybes. Nė vienas iš trijų tekstų nedatuotas, tačiau iš konteksto nuorodų galima apytikriai spėti jų parašymo laiką. Straipsnis „Kas geriau – menas ar amatas?“ rašytas veikiausiai 1940 m. pirmoje pusėje. Straipsnyje atsispindi nepriklausomos Lietuvos respublikos laikų aktualijos: meno komercializacija, religinės dailės skurdėjimas, polemika dėl modernistinio meno primityvių formų, provincijos (sodžiaus) kultūrinio gyvenimo pokyčiai, grynojo („muziejinio“) ir taikomojo meno skirtis. „Nepriklausomos Lietuvos rašto apžvalga“ buvo rašoma suvokiant, kad svarbus lietuvių literatūros etapas yra neabejotinai pasibaigęs ir kad įvykęs perversmas lemsiąs reikšmingus padarinius kultūrai. Jis taip pat pasirašytas J. Aisčio pseudonimu. Poetas ir literatūros kritikas, pats aktyviai dalyvavęs 4-ojo dešimtmečio kultūriniame gyvenime, stengėsi apibrėžti objektyvų santykį su šio laikotarpio literatūra, apibendrinti svarbiausius jos istorijos faktus, prisidėti prie kanono kūrimo. Straipsnis įdomus kaip konspektyvus mėginimas papasakoti Nepriklausomybės dvidešimtmečio literatūrinio gyvenimo istoriją iš tiesioginio dalyvio perspektyvos. Trečiasis tekstas „Giliausia čionykščio lietuvio žaizda“ rašytas persikėlus į Jungtines Amerikos Valstijas. Straipsnyje užsimenama apie lietuvių kultūrinę veiklą pokarinėje Vakarų Europoje, tuometinius knygų leidybos centrus – Tiubingeną, Miuncheną, Romą. Reikšminiai žodžiai: Jonas Aistis; Literatūra; Literatūros kritika; Stilius; Straipsnis; Article; Jonas Aistis; Literary criticism; Literature; Styl

Lietuvos Statutų tyrimai tęsiami : recenzija

Vienas svarbiausių iš rašytinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės šaltinių yra Lietuvos Statutai. Nors šie unikalūs XVI a. teisiniai dokumentai jau du šimtmečius yra tyrinėjimo objektas, šiandienos mokslininkai atranda vis naujų šio objekto tyrinėjimo aspektų. Ši recenzija yra parengta Mykolo Romerio universiteto doktorantės Rūtos Kazlauskienės 2009 m. apgintos disertacijos „Viešoji teisė Lietuvos Statutuose ir jos išliekamoji vertė šiuolaikinei Lietuvos teisinei sistemai“ pagrindu. Recenzentas aptaria pasirinktos disertacijos temos naujumą, palankiai vertina disertacijoje pasirinktą Lietuvos Statutų analizės kryptį, atskiriant viešąją ir privatinę teisės sritis. Taip pat nurodomi darbo trūkumai, ginčytini klausimai, abejonių keliantys autorės teiginiai. Pateikiama nuomonė, kad tyrimo įvardinimas (disertacijos pavadinimas) yra pernelyg platus, dėl ko kai kurie svarbūs klausimai buvo ne tiek analizuoti, kiek aprašyti, o kai kurie neplėsti. Nurodomi kai kurie šaltinių naudojimo trūkumai, pavyzdžiui tai, kad autorė nesivadovavo Antrojo Statuto autentiškais šaltiniais. Darbe pasigesta aiškesnio istoriografinio tyrimo aspekto, nors jis buvo apibrėžtas darbo uždaviniuose. Išvadose yra puikiai apibendrinta Valdovo institucija, kuri galėjo tapti pavyzdžiu suformuluotoms atskiroms išvadoms apie kitus institutus, tokius kaip Valdovo, Ponų tarybos, Seimo, bajorų laisvių. Kritikuotinas kalbos vartojimas, kadangi autorė darbe, remdamasi statutų medžiaga, plačiai vartoja nelietuvišką sąvoką „artikulas“, vietoje kurio reikėtų vartoti vertinį „straipsnis“.One of the key written sources of the law of the Grand Duchy of Lithuania is the Statute of Lithuania. Although these unique legal documents of the 16th century have been an object of research for two decades, contemporary scientists still find new aspects of research of this object. This review was produced on the basis of the PhD thesis “Public Law in Lithuanian Statutes and Its Lasting Value for the Modern Legal System of Lithuania” defended in 2009 by a doctoral student of Mykolas Romeris University Rūta Kalzlauskienė. The reviewer discusses the novelty of the theme of the thesis and positively evaluates the chosen direction in the research of Lithuanian Statutes by separating public and private fields of law. The review also indicates drawbacks and disputable issues of the thesis. The reviewer believes that the title of the thesis is too wide which causes gaps in analyses of certain important issues, i.e. they are described rather than analysed. Some of important issues are not discussed in the thesis at all. Shortage of certain sources is also indicated in the review. For example, the author’s ignorance of authentic resources of the Second Statute. The author of the review claims that the thesis lacks a historiographical aspect of the research. The conclusions of the thesis perfectly summarise information about the institution of the Ruler. These conclusions could serve as a perfect example of separate conclusions about other institutions, such as the Ruler, the Lithuanian Council of Lords, the Seimas and noblemen. The language usage is criticized in the review, since the author of the thesis, when using the material of the statutes, often uses a non-Lithuanian concept “artikulas” [article], instead of which the word “straipsnis” [article] should be used