Namų ūkių kreditavimo galimybių ir perspektyvų vertinimas

Straipsnyje nagrinėjamos namų ūkių kreditavimo galimybės Lietuvos komerciniuose bankuose, identifikuojant pagrindinius makroekonominius ir finansinius veiksnius, darančius įtaką paskolų prieinamumui, bei prognozuojamos kreditavimo perspektyvos 2025 m. Tyrimo aktualumas grindžiamas kreditavimo svarba šalies ekonomikos augimui, finansiniam stabilumui. Nors užsienio literatūroje namų ūkių kreditavimo tema nagrinėjama plačiai, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus šioje srityje atliktų mokslinių tyrimų vis dar stokojama. Teorinėje dalyje remtasi mokslinės literatūros analize, kuri parodė, kad namų ūkių kreditavimo mechanizmas priklauso nuo infliacijos, palūkanų normų, BVP, užimtumo, demografinių rodiklių, bankų kapitalo bazės, skolinimo politikos ir kredito reguliavimo sistemos. Empirinė analizė atlikta taikant antrinių duomenų analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, situacijų modeliavimą bei prognozavimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis. Koreliacinė analizė atskleidė teigiamus ryšius tarp bendros paskolų sumos ir BVP, darbo užmokesčio, užimtumo lygio bei infliacijos, tarp vartojimo paskolų ir BVP, darbo užmokesčio ir palūkanų normų, ir nustatė, kad būsto paskolų pokyčius lėmė kiti nenagrinėti veiksniai. Regresinė analizė parodė, kad bendros namų ūkių paskolų apimtys priklauso nuo gyventojų pajamų augimo ir bankų paskolų portfelio plėtros, vartojimo paskolų – nuo darbo užmokesčio ir BVP, o paskolos kitiems tikslams keitėsi statistiškai nereikšmingai. Situacijų modeliavimas identifikavo pagrindinį paskolų prieinamumą ribojantį veiksnį – mėnesinių įmokų ir pajamų santykį. Prognozuojant 2025 m. kreditavimo perspektyvas, taikyti optimistinis, realistinis ir pesimistinis scenarijai, pagrįsti darbo užmokesčio ir bankų paskolų portfelio augimo tempu. Analizė parodė, kad realistinis scenarijus geriausiai atitinka faktinę raidą, o kreditavimo dinamika priklauso tiek nuo vidinių ekonominių rodiklių, tiek nuo išorinių veiksnių, tokių kaip infliacijos pokyčiai, energijos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa

Dekoratyviųjų sumedėjusių augalų būklės vertinimas

Lietuvos želdynuose auginama apie 3 500 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių sumedėjusių augalų, kurie dažnai naudojami kaip dekoratyviniai elementai miestų parkuose, skveruose ir privačių sodybų aplinkoje (Navasaitis, 2008). Šių augalų dekoratyvumas ir prisitaikymas prie aplinkos sąlygų priklauso nuo daugelio biologinių ir morfologinių ypatybių. Tačiau net ir tinkamai parinkti bei prižiūrimi augalai ilgainiui gali prarasti dekoratyvines savybes dėl senėjimo, ligų, kenkėjų ar gamtos stichijų poveikio, todėl būtina periodiškai vertinti jų būklę. 2025 metais buvo atlikta Kauno kolegijos parko (Pramonės pr. 22) želdinių būklės ekspertizė, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinta metodika. Tyrimo metu vertinta 8 rūšių medžių, priklausančių 23 individams, būklė: paprastosios eglės (Picea abie L.), karpotieji beržai (Betula pendula L.), paprastosios pušys (Pinus sylvestris L.), raudonasis ir paprastasis ąžuolai (Quercus rubra, Quercus robur L.), uosialapiai klevai (Acer negundo L.), paprastasis uosis (Fraxinus exelsior L.). Nustatyta, kad 40 proc. medžių yra vidutinės būklės ir reikalauja sanitarinio genėjimo, 13 proc. – patenkinamos, jiems reikalingas papildomas žaizdų gydymas. Bendras želdinių fitosanitarinis vertinimas parodė, jog 30 proc. augalų būklė yra patenkinama arba bloga. Nors šie medžiai teigiamai veikia mikroklimatą ir mažina triukšmą, dalis jų estetiškai nepatrauklūs, tankiai susodinti, netinkamai genimi, skatina varninių paukščių plitimą. Tyrimas parodė, kad augalų sortimentas iš esmės atitinka funkcinius tikslus, tačiau siekiant išlaikyti estetinę bei ekologinę vertę būtina nuolatinė priežiūra – genėti lajas, šalinti pažeistas šakas ir gydyti kamienų žaizdas

Effects of smoking on respiratory flows in young, physically active adults

The prevalence of respiratory diseases in Lithuania, such as chronic bronchitis, chronic obstructive pulmonary disease (COPD), emphysema, and asthma, has been increasing across all age groups. Similarly, smoking rates among young people in Lithuania are high, with one in five young adults reporting that they smoke. While there are extensive long-term studies on the health effects of tobacco and its strong link to various pathologies, there is still limited knowledge about the short-term health effects of smoking, especially e-cigarettes, among young adults. The aim of our study was to evaluate and compare pulmonary parameters in non-smoking and smoking physically active and non-active adults. Spirometry, a widely used method for respiratory functional diagnostics, was used to test self-reported physically active and non-physically active smokers and non-smokers. The main results show that physically active non-smokers had significantly higher respiratory flows compared to other groups. Additionally, e-cigarette smokers have significantly lower inspiratory flows compared to all other groups. While all groups exhibit normal lung resistance, tobacco smokers have significantly higher resistance compared to e-cigarette smokers. Physically active males who smoke e-cigarettes have a smaller PIF/PEF ratio, indicating enhanced additional clearance due to mechanically stimulated airway flow. In conclusion, these studies provide valuable insights into pulmonary ventilatory function and have implications for understanding the impact of new tobacco alternatives on young people. Physical activity partially blunts the changes in the respiratory system caused by at least two years of smoking e-cigarettes or tobacco cigarettes

Market concentration, asset allocation in banking: implications for financial stability and competitive dynamics

This study examines the relationship between market concentration and asset allocation in the banking sector, with a particular focus on the Albanian banking industry. Using the Herfindahl-Hirschman Index (HHI) as a measure of market concentration, we analyze how banks allocate their assets between traditional lending and investments in government securities. The findings indicate a growing preference for risk-averse investment strategies, particularly among large banks, which raises concerns about the decline in credit intermediation and its implications for profitability, systemic stability, and economic growth. The study also highlights the risks associated with excessive investment in sovereign debt, including interest rate risk, sovereign-bank nexus vulnerabilities, and reduced net interest margins (NIMs). The empirical analysis, based on HHI calculations for the Albanian banking sector, suggests that despite moderate market concentration, a small number of banks hold a dominant share of assets, deposits, and government debt financing, leading to potential systemic risks. The findings underscore the need for balanced asset allocation strategies, enhanced risk management frameworks, and regulatory incentives to promote sustainable lending practices. This research contributes to the ongoing discourse on banking sector competitiveness, financial stability, offering policy recommendations to ensure banks maintain their core function as credit intermediaries while navigating regulatory and market challenges

Identifying and monitoring oral hygiene behavior and oral comfort in individual patients in a private oral hygiene clinic

Oral care professionals try to promote or maintain individual optimal oral hygiene behavior (OHB) in daily practice in order to increase the effectiveness of their oral comfort interventions. The present research describes the evaluation of individual OHB and subjective oral discomfort by using the MondiX-i®. 261 patients  in a private dental hygiene clinic in Groningen, The Netherlands completed a short questionnaire at their appointment for screening, monitoring and treatment. The first author treated the patients on a recall-routine, provided them with tailored advices about their oral health, which she did based on her own professional daily practical experience. The data collection was based on a draft version of the MondiX-i®. This new measure includes two simple questions; “How do you estimate or do you evaluate your general health?” and “How do you estimate or do you evaluate your oral health?”, as well as the OHB index and an Oral Discomfort scale, a two dimensional scale to monitor psychological discomfort and physical discomfort. The present findings suggest that patients’ oral hygiene behavior in daily practice can be promoted, maintained and/or changed in the right/desired direction and indicate that oral discomfort play an important role in oral health care. Moreover, the results indicated that intrinsic motivated older patients’ oral hygiene behavior can be also improved  by promoting support by significant others, such as the oral hygienist and the patients’ social environment

Emotional and semantic analysis of economic security discourse narratives

This article examines how Lithuanian online media from 2020 to 2024 constructs narratives of economic security through emotional and semantic forms of expression. The issue is grounded in the observation that financial security in the public sphere is increasingly represented not only through factual indicators but also through linguistic, emotional, and visual structures that shape collective perceptions of (in)security. Despite the growing role of media in regulating the emotional climate, there is a lack of systematic research in Lithuania that reveals how emotions and metaphors influence the logic of discourse and citizen responses. This study aims to analyse how narratives of economic security are formed in Lithuanian media through emotional and semantic expression. A mixed-methods approach is applied, combining thematic narrative analysis, emotion classification, latent semantic analysis (LSA), and the principles of critical discourse analysis (CDA). Data were collected from three major news portals: Delfi, 15min, and LRT. Articles were selected based on thematic keywords (“crisis,” “security,” “threat,” “inflation”) and analysed both quantitatively and qualitatively. The visualisation of emotion frequency was performed using the Python environment. The results revealed five dominant emotions — fear, anxiety, anger, trust, and hope — along with their dynamics in relation to major crisis events. Emotions in the discourse are not random; they are structured through metaphors (“inflation front,” “crisis blow”), discursive oppositions (for example, security versus threat, state versus citizen), and recurring semantic cores. A comparative analysis of the portals highlighted stylistic differences: Delfi tends to use dramatization and affective rhetoric more frequently, 15min balances emotional urgency with analytical structure, while LRT adopts a tone of trust and hope. The study suggests that the economic security discourse in the media functions as a means of emotional governance, helping to shape civic expectations, reinforce representations of (in)security, and influence public responses to crises

Ethical dimensions of artificial intelligence in graphic design: challenges, opportunities and the future of creative practice

Artificial Intelligence (AI) is rapidly reshaping societal dynamics and is expected to continue influencing various sectors. In the field of graphic design, its integration has generated both enthusiasm and concern. Today, AI is transforming how graphic designers work by introducing innovative tools and methods that enhance creativity, efficiency, and production capabilities. AI enables faster and higher quality realization of creative concepts by automating repetitive tasks, generating complex and realistic visuals, and improving design personalization. However, the rapid development and implementation of AI in design practices also bring forth a series of challenges that must be critically examined. Issues such as authenticity, originality, and authorship of AI-generated content are becoming increasingly relevant, and it is crucial that we address these challenges head-on. Additionally, the potential displacement of human workers by automated systems raises concerns about job loss and the redefinition of the designer’s role in the creative process. The ethical use of AI in graphic design spans multiple dimensions: algorithmic bias, user privacy, transparency of sources and influence, and questions of ownership and intellectual property. This paper aims to comprehensively analyse the challenges, and key ethical considerations of using AI in graphic design through a systematic literature review. Special emphasis is placed on ethical challenges related to authorship, creativity, bias, transparency, and broader societal impact. The paper also considers the future trends considering graphic design, AI and creativity and explores how they may be adapted to meet the specific challenges posed by AI in graphic design. Ultimately, this research contributes to the academic discourse on the responsible and sustainable use of AI in the creative industries, laying the groundwork for future research in ethics and technology. Particular attention is devoted to the evolving role of human designers in an increasingly dynamic and complex AI-influenced environment, underscoring the urgent need for responsible use of AI

Armonos upės ekologinė būklė: 2015 ir 2024 m. tyrimų rezultatų įvertinimas

Upių vandens kokybės pokyčius lemia tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai. Natūralūs procesai, tokie kaip klimato kaita, geocheminiai pokyčiai ir hidrologinės sąlygos, veikia upių ekosistemas, tačiau didžiausią poveikį dažniausiai daro žmogaus veikla. Pagrindiniai taršos šaltiniai – žemės ūkio veikla, nuotekų išleidimas, hidromorfologiniai upių pokyčiai bei tarša iš kaimyninių šalių. Literatūroje teigiama, kad didelę įtaką upių ekologinei būklei daro azoto ir fosforo junginių perteklius, kuris skatina eutrofikacijos procesus. Norint užtikrinti paviršinių vandens telkinių apsaugą ir tinkamą jų valdymą, svarbu nuolat stebėti jų būklę ir analizuoti pokyčius. Šio tyrimo tikslas – palyginti Armonos upės ekologinę būklę pagal fizikinius-cheminius rodiklius, remiantis 2015 ir 2024 metų tyrimų rezultatais. Armonos upė, esanti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, buvo tiriama siekiant nustatyti vandens kokybės pokyčius po devynerių metų. Tyrimu nustatyta, kad 2015 m. Armonos upėje didesnė tarša buvo pagal BDS₇, bendrojo azoto, fosfatų fosforo ir bendrojo fosforo kiekį. Šio tyrimo metu analizuoti rodikliai: ištirpusio deguonies kiekio, biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), azoto (nitratų (NO3-N), nitrito (NO2-N), amonio (NH4-N), bendrasis (Nb)) ir fosforo ((fosfatų) PO4-P, (bendrasis) Pb) junginių koncentracijos, taip pat pagrindinių jonų – sulfatų, chloridų, kalcio, magnio, natrio ir kalio koncentracijos. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2024 metais upės vanduo beveik visuose mėginių paėmimo taškuose atitiko gerą arba labai gerą ekologinę būklę. Tačiau kai kuriuose ruožuose, ypač žemiau santakos su intaku Pavarklu ir šalia gyvenviečių, nustatyti padidėję azoto ir fosforo junginių kiekiai, rodantys taršos šaltinius. Lyginant su 2015 metų tyrimo rezultatais, nustatyta mažesnė biocheminio deguonies suvartojimo ir fosfatų koncentracija. Tačiau upės būklė pagal nitratų azoto kiekį išliko vidutinė žemiau santakos su Pavarklo upe ir prie santakos su Šventosios upe. Be to, nustatyta, kad šiuose mėginių paėmimo taškuose 2024 m. nitratų azoto koncentracija buvo didesnė nei 2015 m., o tai, manoma, galėjo lemti pasklidoji ir sutelktoji tarša

Integration of artificial intelligence into graphic design processes

Recent years were highlighted by the development of artificial intelligence (AI) technology that has already become part of our everyday lives, although it has brought many debates in society about its usage.Quite a few resources on the Internet have built-in neural networks that were trained to work on particular types of tasks. It can be used in different areas of our lives for different purposes. Working well on tasks related to calculation, processing, and managing large amounts of data, it can be seen how AI is advancing. Not just in fields that require logical thinking but also in the area that was thought to be a human prerogative—creativity. A visible impact of this technology can currently be seen in graphic design, which future is already hard to imagine without AI integration. Along with rising capabilities in handling creativity-related tasks, it raises questions about its future influence on the design.AI tools are able to automate the design process, assist with many routine tasks, generate high-resolution illustrations from the text prompt, and design brand identity elements. They are also able to do a lot of other things that change workflow by taking part of work that previously required much time and attention. Being integrated into applications and web resources with intuitive and user-friendly interfaces, the popularity of AI-based tools such as MidJourney, DALL·E, Ideogram, Recraft etc. is rising more and more. These tools are available for everyone, without skill-level limitations, that allow designers, from students to professionals, create high-quality designs with minimal efforts.In this conference paper were analyzed the main ways and tendencies of using AI in the design process. It examined how designers can benefit from using it while working on their routine tasks and how it helps to enhance workflow, automating processes and increasing efficiency, despite the problem with possible originality limitations

Profesinės karo tarnybos karių požiūris į burnos sveikatą bei jų nusiskundimai burnos problemomis

Burnos sveikata – neatsiejama bendros karių sveikatos ir tarnybinio pasirengimo dalis, tačiau šiai sričiai dažnai skiriama per mažai dėmesio. Įvairių šalių tyrimai rodo, kad karinis personalas dažnai susiduria su dantų ėduonimi ir kitomis burnos sveikatos problemomis. Burnos ligos kariuomenėje ne tik dažnos, bet ir daro didelį poveikį tarnybiniam pasirengimui.  Higienos įgūdžiai ir burnos sveikata yra svarbūs aktyviems kariams, turint omenyje jų sveikatos ir bendruomenės gerovės svarbą. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat teigia, kad higienos įgūdžiai izoliacijos metu yra ypač svarbūs ilgalaikių misijų, pratybų ar kitų situacijų atveju, kai kariai yra atskirti nuo įprastų higienos paslaugų arba neturi galimybės reguliariai pasirūpinti savo burnos higiena. Karinė tarnyba gali padidinti burnos ligų rizikos veiksnius, nes jai dažnai būdingas ilgas dislokavimas užsienio vietose, kur ribota prieiga prie prevencinių paslaugų, burnos higienos produktų ir visapusiškos dantų priežiūros. Tyrimai rodo, kad burnos ligos kariuomenėje yra gana paplitusios, o jų pasekmės – ne tik fizinis diskomfortas, bet ir sumažėjęs darbingumas bei sutrikusi kasdienė veikla. Skausmas, kramtymo sunkumai ar kalbos problemos gali trukdyti kariui efektyviai veikti, ypač esant dideliam fiziniam ir psichologiniam krūviui, todėl burnos sveikata turi būti laikoma svarbia karinio pasirengimo dalimi. Šiame kiekybiniame tyrime buvo siekiama atskleisti profesinės tarnybos karių burnos sveikatos priežiūros ir nusiskundimų ypatumus tarnybos metu. Klausimynas parengtas tyrimo autorių. Tyrimo metu taikyti Chi kvadrato (χ²) ir McNemar kriterijai. Tyrimo rezultatai: pratybų metu rūpinimasis burnos sveikata tampa sudėtingesnis dėl nuovargio ir laiko stokos – blogėja higiena, rečiau valomi dantys, mažiau naudojami burnos skalavimo skysčiai ir tarpdančių siūlas. Ne visi kariai naudojasi gydytojo odontologo paslaugomis tarnybos metu. Dažniau paslaugomis naudojasi vyresnio amžiaus ir moteriškos lyties kariai. Pratybų metu burnos sveikatos priežiūra pasunkėja dėl nuovargio, laiko stokos ir riboto priemonių prieinamumo. Pagrindiniai informacijos šaltiniai burnos sveikatos klausimais – gydytojai odontologai bei internetas