Namų ūkių kreditavimo galimybių ir perspektyvų vertinimas

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos namų ūkių kreditavimo galimybės Lietuvos komerciniuose bankuose, identifikuojant pagrindinius makroekonominius ir finansinius veiksnius, darančius įtaką paskolų prieinamumui, bei prognozuojamos kreditavimo perspektyvos 2025 m. Tyrimo aktualumas grindžiamas kreditavimo svarba šalies ekonomikos augimui, finansiniam stabilumui. Nors užsienio literatūroje namų ūkių kreditavimo tema nagrinėjama plačiai, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus šioje srityje atliktų mokslinių tyrimų vis dar stokojama. Teorinėje dalyje remtasi mokslinės literatūros analize, kuri parodė, kad namų ūkių kreditavimo mechanizmas priklauso nuo infliacijos, palūkanų normų, BVP, užimtumo, demografinių rodiklių, bankų kapitalo bazės, skolinimo politikos ir kredito reguliavimo sistemos. Empirinė analizė atlikta taikant antrinių duomenų analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, situacijų modeliavimą bei prognozavimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis. Koreliacinė analizė atskleidė teigiamus ryšius tarp bendros paskolų sumos ir BVP, darbo užmokesčio, užimtumo lygio bei infliacijos, tarp vartojimo paskolų ir BVP, darbo užmokesčio ir palūkanų normų, ir nustatė, kad būsto paskolų pokyčius lėmė kiti nenagrinėti veiksniai. Regresinė analizė parodė, kad bendros namų ūkių paskolų apimtys priklauso nuo gyventojų pajamų augimo ir bankų paskolų portfelio plėtros, vartojimo paskolų – nuo darbo užmokesčio ir BVP, o paskolos kitiems tikslams keitėsi statistiškai nereikšmingai. Situacijų modeliavimas identifikavo pagrindinį paskolų prieinamumą ribojantį veiksnį – mėnesinių įmokų ir pajamų santykį. Prognozuojant 2025 m. kreditavimo perspektyvas, taikyti optimistinis, realistinis ir pesimistinis scenarijai, pagrįsti darbo užmokesčio ir bankų paskolų portfelio augimo tempu. Analizė parodė, kad realistinis scenarijus geriausiai atitinka faktinę raidą, o kreditavimo dinamika priklauso tiek nuo vidinių ekonominių rodiklių, tiek nuo išorinių veiksnių, tokių kaip infliacijos pokyčiai, energijos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa