Factors of urban competitiveness

The article discusses some theoretical issues of city competitiveness analysis, paying a specific attention to the process of formation of city competitiveness and to key factors that influence the level of city competitiveness. It is emphasized that most contemporary methodologies that are being used to analyze competitiveness of subjects of international or national level are not relevant for analysis of subjects at subnational level (city). After a detailed analysis of different theories and approaches on the subject, the authors suggest a new model for analysis of city competitiveness. Most important factors representing both external and internal city environment as well as elements constituting each of the factors are presented in the model.Straipsnyje analizuojamos teorinės miesto konkurencingumo analizės problemos, ypatingą dėmesį skiriant miesto konkurencingumo formavimosi procesui ir veiksmams bei jų ryšiams, darantiems įtaką miesto konkurencingumo lygmens kaitai. Pabrėžiant, kad dauguma šiuo metu egzistuojančių tarptautinio ar nacionalinio lygmens subjektų konkurencingumo tyrimų metodikų nėra visiškai tinkamos subnacionalinio lygmens subjektų (miestų) konkurencingumui analizuoti, pristatomas naujas miesto konkurencingumo analizės modelis. Siame modelyje išskiriami pagrindiniai miesto veiklos išorinės ir vidinės aplinkos veiksniai ir juos sudarantys elementai

Creating safer cities through urban planning and development.

Crime has always been one of the major concerns of residents of many cities around the world. It is one of the fundamental threats faced at every level of society - individual, organizational, sub-national, national, international/global. The need to assure a high level of security for the city‘s inhabitants and visitors is one of the most important tasks of local government. It is clear that only a comprehensive strategy with different crime fighting methods can bring positive results. Although theories coming from social sciences dominate this field of research, the authors of the paper emphasize the role of other perspectives, especially those developed by urban planners. The second part of the paper describes the process and results of the empirical research conducted in Vilnius city which was aimed at identifying the most vulnerable to crime open public spaces of the city applying the space syntax theory. The analysis helped to identify several common tendencies and specific proposals for local governments aiming to achieve a higher level of security in their cities and a better quality of life for local population.Nusikalstamumas ir jo mažinimas – vienas iš pagrindinių daugelio pasaulio ir Lietuvos miestų gyventojų rūpestis. Tai vienas iš esminių socialinių pavojų, pasireiškiantis visais visuomenės lygmenimis: tiek individualiu, organizacijos, miesto, nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu (globaliu). Bendruomenės narių ir jų grupių saugumo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių vietos valdžios institucijų veiklos uždavinių. Akivaizdu, kad tik taikant kompleksines strategijas, apimančias skirtingus nusikalstamumo prevencijos metodus, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Nors mokslninkų ir praktikų diskusijose nusikalstamumo miestuose mažinimo tema dominuoja socialinių mokslų atstovų siūlomi sprendimai, straipsnio autoriai pabrėžia, kad būtina pažinti ir kartu aktyviai taikyti miestų planavimo srities specialistų siūlomus nusikalstamumą mažinančius metodus. Antroje straipsnio dalyje išsamiau pristatomas vienas iš miesto planuotojų siūlomų - erdvės sintaksės - metodas, padedantis nustatyti miesto urbanistinės struktūros ir nusikalstamų veikų įvykdymo sąlygų ryšius. Taip pat pateiktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama, pritaikant erdvės sintaksės metodą, nustatyti Vilniaus miesto mažiausiai saugias atviras viešąsias erdves ir jų ypatumus bei pateikti siūlymus miestų vadovams, kaip šalinti nusikalstamumo priežastis taikant ne tik socialinius, ekonominius, bet ir miesto planavimo srities sprendimus

Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos sistemos valdymo ypatumai: Kuršių nerijos atvejis.

On the basis of international and national legislation, the article analyses the heritage protection system of the Republic of Lithuania. Particular attention is given to the case of the Curonian Spit – a UNESCO World Heritage site (Cultural Landscape). Special attention is also given to the main international and national legal acts regulating heritage protection, major discrepancies of heritage terminologies, as well as general heritage protection principles. Later the discussion is focused on the institutions forming and implementing Lithuanian heritage protection policy and their role in the protection of the Curonian Spit’s heritage. The article indicates the main legal and institutional factors of the national heritage protection system, which cause its insufficient effectiveness. The discussion ends with the conclusions on major disadvantages of heritage protection system of the Curonian Spit and possibilities for their elimination.Remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais dokumentais, straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos sistemos ypatybės, ypatingą dėmesį skiriant Kuršių nerijai. Aptariami svarbiausi paveldą ir jo apsaugą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, atskleidžiami esminiai juose pateikiamų paveldo sąvokų apibrėžčių skirtumai, nurodomi bendrieji paveldo objektų apsaugos principai. Išsamiau analizuojamos Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos ir jų vaidmuo Kuršių nerijos atveju. Pagrindžiama, dėl kokių esminių teisinių ir institucinių veiksnių Lietuvos Respublikos paveldo apsaugos sistemai trūksta efektyvumo. Straipsnio pabaigoje aptariami Kuršių nerijos paveldo apsaugos sistemos trūkumai ir jų šalinimo galimybės

Lietuvos miestų konkurencingumo veiksniai

The article presents the results of empirical research, which aimed to specify main factors of city’s internal and external environment that influence the competitiveness of cities in Lithuania. The research was based on a theoretical city competitiveness model, presented in earlier issue of this journal (No. 25, p. 67-82). Also, the results of analysis of competition (including aims and markets) among cities in Lithuania are presented in this article as well.Straipsnyje pateikiamas ankstesniame „Viešoji politika ir administravimas“ numeryje (Nr. 25, p. 67-82) esančio autorės teorinio tyrimo, skirto nustatyti pagrindinius miesto konkurencingumą sąlygojančius veiksnius ir jų elementus, tęsinys – empirinis tyrimas, kuriuo buvo siekiama patikslinti teorinį miesto konkurencingumo modelį, išskiriant svarbiausius Lietuvos miestų konkurencingumą lemiančius vidinės ir išorinės miesto aplinkos veiksnius. Taip pat supažindinama su bendraisiais bandomojo tyrimo, skirto Lietuvos miestų konkurencijos tikslams ir rinkoms analizuoti, rezultatais

Factors of urban competitiveness

The article discusses some theoretical issues of city competitiveness analysis, paying a specific attention to the process of formation of city competitiveness and to key factors that influence the level of city competitiveness. It is emphasized that most contemporary methodologies that are being used to analyze competitiveness of subjects of international or national level are not relevant for analysis of subjects at subnational level (city). After a detailed analysis of different theories and approaches on the subject, the authors suggest a new model for analysis of city competitiveness. Most important factors representing both external and internal city environment as well as elements constituting each of the factors are presented in the model

Miesto patrauklumo didinimo koncepcija, kryptys ir praktika

This article discusses the concept of attractive city and its role in the context of international competition of cities. The authors draw attention to the changing orientation of cities development efforts from heavy industry to creative, talented and highly-skilled residents. Three main groups of society - residents, business and/or visitors – are proposed as possible target groups of a city. General needs of each of the group for a location of their activity are distinguished as well. The authors emphasise the importance of values, identity, especially the socio-cultural heritage of a city community for a successful strategies to improve the attractiveness of a city. The article also presents main results of the research, which aimed to identify directions of Lithuanian cities to improve their attractiveness.Straipsnyje aptariama patrauklaus miesto koncepcija ir reikšmė globalios miestų konkurencijos kontekste, supažindinama su pagrindinėmis miesto patrauklumo didinimo tikslinėmis grupėmis (gyventojais, verslu, lankytojais), taip pat svarbiausiais šių visuomenės grupių poreikiais, lemiančiais jų sprendimus renkantis miestą savo veiklai vykdyti. Pabrėžiama, kad rengiant miesto patrauklumo stiprinimo priemones labai svarbu atsižvelgti į miesto bendruomenės vertybes, esamus išskirtinumus, identitetą ir socialinį-kultūrinį paveldą. Straipsnyje taip pat aptariami Lietuvos miestų (savivaldybių) patrauklumo stiprinimo krypčių tyrimo rezultatai

The model of city centre development: experievce and tendencies

In the context of global inter-urban competition, attractiveness of a city for activity of individuals and organizations becomes one of the major preconditions for its success. City centre as a spece most intensively used by city members and guests has a particular importance: its functionality, attractiveness, specific atmosphere-magnetism and other characteristcs influence the decisions of people on where to live, work or recreate. Though during centuries city centres were concentrations of power and resources, in the last decades they lost their former role, functions and resources and often are described as places affected by severe, complex problems. City centres with their history, culture and human resources are important asset of the nation, which has to be cherished and developed. Authors of the paper refer to the findings of researchers representing different disciplines, which have analysed problems of the city centres. The paper discusses development processes characteristic to contemporary city centres and possibilities to manage the processes in the urban development policy context.Intensyvios globaliosios vietovių konkurencijos sąlygomis miesto, kaip asmenų ar organizacijų veiklos vietos, patrauklumas tampa viena svarbiausių jo sėkmės prielaidų. Šiame kontekste miesto centras turi ypatingą reikšmę: jo istorija, funkcionalumas, ypatinga aura ir kitos savybės reikšmingai įtakoja žmonių sprendimą tame mieste gyventi, dirbti ar ilsėtis. Šimtmečiais buvę aplinkinių teritorijų galios ir išteklių valdymo centrais, pastaraisiais dešimtmečiais dėl visuomenės gyvenimo būdo ir vertybių pokyčių miestų centrai praranda savo ankstesnę reikšmę, funkcijas, išteklius; neretai asocijuojasi su rimtų, ilgalaikių, kompleksinių problemų židiniais. Tyrėjai siūlo įvairias miesto centro vystymo kryptis: nuo investicijų į infrastruktūrą, paramos kultūrai, skurdo mažinimo, būsto kokybės gerinimo, bendruomeniškumo stiprinimo iki kompleksinių miesto centro vystymo modelių ir strategijų. Straipsnyje, atsižvelgiant į tarpdisciplininių tyrimų rezultatus, aptariamos šiuolaikinių miestų centrams būdingos vystymosi kryptys bei jų koregavimo galimybės bendrosios miesto vystymo politikos kontekste

Miesto patrauklumo didinimo koncepcija, kryptys ir praktika

This article discusses the concept of attractive city and its role in the context of international competition of cities. The authors draw attention to the changing orientation of cities development efforts from heavy industry to creative, talented and highly-skilled residents. Three main groups of society - residents, business and/or visitors – are proposed as possible target groups of a city. General needs of each of the group for a location of their activity are distinguished as well. The authors emphasise the importance of values, identity, especially the socio-cultural heritage of a city community for a successful strategies to improve the attractiveness of a city. The article also presents main results of the research, which aimed to identify directions of Lithuanian cities to improve their attractiveness

Model of city centre development : experience and tendencies

Intensyvios globaliosios vietovių konkurencijos sąlygomis miesto, kaip asmenų ar organizacijų veiklos vietos, patrauklumas tampa viena svarbiausių jo sėkmės prielaidų. Šiame kontekste miesto centras turi ypatingą reikšmę: jo istorija, funkcionalumas, ypatinga aura ir kitos savybės reikšmingai įtakoja žmonių sprendimą tame mieste gyventi, dirbti ar ilsėtis. Šimtmečiais buvę aplinkinių teritorijų galios ir išteklių valdymo centrais, pastaraisiais dešimtmečiais dėl visuomenės gyvenimo būdo ir vertybių pokyčių miestų centrai praranda savo ankstesnę reikšmę, funkcijas, išteklius; neretai asocijuojasi su rimtų, ilgalaikių, kompleksinių problemų židiniais. Tyrėjai siūlo įvairias miesto centro vystymo kryptis: nuo investicijų į infrastruktūrą, paramos kultūrai, skurdo mažinimo, būsto kokybės gerinimo, bendruomeniškumo stiprinimo iki kompleksinių miesto centro vystymo modelių ir strategijų. Straipsnyje, atsižvelgiant į tarpdisciplininių tyrimų rezultatus, aptariamos šiuolaikinių miestų centrams būdingos vystymosi kryptys bei jų koregavimo galimybės bendrosios miesto vystymo politikos kontekste. Reikšminiai žodžiai: Miesto centras; Miesto centro vystymas; Miesto centro vystymosi valdymas; City centre; City centre development; Managmenet of city centre developmentIn the context of global inter-urban competition, attractiveness of a city for activity of individuals and organizations becomes one of the major preconditions for its success. City centre as a space most intensively used by city members and guests has a particular importance: its functionality, attractiveness, specific atmosphere-magnetism and other characteristcs influence the decisions of people on where to live, work or recreate. Though during centuries city centres were concentrations of power and resources, in the last decades they lost their former role, functions and resources and often are described as places affected by severe, complex problems. City centres with their history, culture and human resources are important asset of the nation, which has to be cherished and developed. Authors of the paper refer to the findings of researchers representing different disciplines, which have analysed problems of the city centres. The paper discusses development processes characteristic to contemporary city centres and possibilities to manage the processes in the urban development policy context