Kriminalinė žvalgyba ir privatus žmogaus gyvenimas

The article analyzes the problematic aspects of applicating the provisions of the Criminal Intelligence Act to the disclosure criminal offences. The author goes deeper into how much of the means used by criminal intelligence can legitimately penetrate into the private life of citizens. The examples of the case law are used as an attempt to find a limit (proportionality) between personal freedom and security in applying criminal intelligence activities.Straipsnyje analizuojami Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų taikymo probleminiai aspektai atskleidžiant nusikalstamas veikas. Autorius gilinasi į tai, kiek kriminalinės žvalgybos naudojamos priemonės gali teisėtai skverbtis į privatų žmogaus gyvenimą. Teismų praktikos pavyzdžiais bandoma rasti ribą (asmens laisvės ir saugumo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus proporcingumą)

Organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje: faktinė padėtis ir teisėsaugos institucijų praktika.

Organized criminality is a new social phenomenon, which has roots in illegal economic activity. It is becoming one of the most urgent problems all over the world and leaves Lithuania is not an exception. After the restoration of independence when market economy relations were taking form and legitimate economy was getting ever stronger, the organized crime by taking black markets, satisfying the demand for illicit goods and services and creating it as well took over some of the features legitimate economic activity. Activities of Lithuanian organized criminal associations encopmass everything starting with purely criminal racketeering and finishing with such crimes against economy as contraband, illegal economic activity, money laundering, bribery and etc. The degree of the phenomenon is emphasized by the fact that in the whole number of cleared crimes against economy make up 3–5 per cents of the total number of crimes only, however the damage to the state and society is much bigger than that inflicted in the wake of criminal crimes. For Lithuania, just as for other states reviving democratic society and market economy it’s important to prepare and inplement a number of measures facilitating efficient combating of organized crime. The author founds its judgment of criminological research, practical material of criminal cases and statistical data analyses the appearance of organized crime in Lithuania, its factual state and practice of law enforcement institutions. The author distinguishes two major stages of development of organized crime and renders their major analysis. The first stage is related to 1990 and 1995, whereas from 1995 organized crime has entered into a new stage of development.Organizuotas nusikalstamumas tampa neatidėliotina ir vis didėjančia pasaulio problema. Ši problema tampa aktuali ir Lietuvai. Atkūrus nepriklausomybę besiformuojant Lietuvoje rinkos santykiams, vis labiau stiprėjant legaliai ekonomikai, organizuotas nusikalstamumas įgauna šių struktūrų veikimui daugelyje valstybių būdingų bruožų užimdamas nelegalias rinkas, tenkindamas bei kurdamas draudžiamų prekių ir paslaugų paklausą. Lietuvoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla yra įvairiapusė – pradedant grynai kriminaliniu reketu ir baigiant tokiais ekonominiais nusikaltimais kaip kontrabanda, nelegali ekonominė veikla, pinigų plovimas, pareigūnų papirkinėjimas ir kt. Organizuotas nusikalstamumas – tai tas pats kriminalinis pasaulis, tik įgavęs daug organizuotesnes formas. Organizuotas nusikalstamumas – tai įvairių lygių nusikalstamos grupuotės su jau parengtais kadrais, patikrintais nelegalios apyvartos kanalais bei ištobulinta korupcijos sistema. Tai reiškinys, apimantis beveik visų rūšių nusikaltimus. Šio reiškinio mastą pabrėžia tai, kad bendro atskleistų nusikaltimų skaičiaus tik apie 3– 5 proc. sudaro organizuoti ir ekonominiai nusikaltimai, tačiau žala, padaroma dėl tų nusikaltimų, daug didesnė nei dėl kriminalinių nusikaltimų padaryti nuostoliai žmonėms ir valstybei. Be to, organizuotas nusikalstamumas dažniausiai veikia keliose valstybėse, daro įtaką ne tik ekonominei, bet ir valstybės valdymo tvarkai. Straipsnyje autorius, remdamasis kriminologiniais tyrimais, praktine baudžiamųjų bylų medžiaga, statistikos duomenimis, analizuoja organizuoto nusikalstamumo atsiradimą Lietuvoje, jo faktinę padėtį bei teisėsaugos institucijų praktiką. Autorius skiria ir detaliai nagrinėja du pagrindinius organizuoto nusikalstamumo plėtros Lietuvoje etapus. Pirmasis etapas siejamas su 1990 m. pradžia, jis tęsėsi iki 1995 m., o po 1995 m. organizuotas nusikalstamumas išgyveno naują raidos etapą

Nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavimo ypatumai teismų praktikoje

Today, a rapidly spreading drug addiction is one of the most relevant problems in Lithuania. It is possible to state without reservation that it has become a threatening social phenomenon. Drug addiction is considered to be one of the national threats. Trafficking in narcotic and psychotropic substances is being conducted on an international level, destroying states’ economic and political welfare. The use of these substances has a negative impact on human mental and physical health, ruins human personality and produces other negative effects. In the article bodies of criminal acts, namely, an object, a subject, an act, an entity, guilt and a purpose, set forth in Articles 259, 260 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, are analysed.Straipsnyje nagrinėjamos nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavimo problemos teismų praktikoje. Autorius paliečia tik kai kurias Baudžiamojo kodekso 259 ir 260 straipsniuose nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių baudžiamojo teisinio vertinimo problemas. Autorius sutelkia dėmesį į Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio ir Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio atribojimo kriterijų paiešką tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek ir teismų praktikoje. Ypatingas dėmesys skiriamas nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atskleidimo procesui, taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį

Organizuoto nusikalstamumo baudžiamasis teisinis vertinimas pagal naują Baudžiamąjį kodeksą.

In the article the author raises and analyses problems related to legal evaluation of organized crime. According to the author, the new Criminal Codes influence on organized crime is not effective. Concrete forms of organized crime activities are named in the Criminal Code. Legislation attempts to fight against organized crime and criminal law is a means of fighting against this negative social phenomenon. However, the new Criminal Code as well as the previous one does not explain how organized crime differs from traditional accessory, what forms of accessory reflect the phenomenon of organized crime. Forms of accessory are not easily identified, therefore problems of their legal evaluation and delimitation may rise. The new Criminal Code foresees more balanced system of form of complicity. First of all this issue is regulated in general part of the Criminal Code. All definitions are presented in general part and the same names are used in special part, so there is accordance between general and special parts of the Criminal Code. The system of forms of complicity became simpler. The legislator tried to define 3 different forms of complicity in the way it would be possible to delimit them. Nevertheless, some problems of delimitation are programmed in the new Criminal Code too. An important theoretic and practical problem is identification of forms of accessory, which reflect the phenomenon of organized crime, and their characteristics. These problems are partially caused by the fact that certain outdated concepts inherited from the soviet law still prevail in Lithuanian criminal law.Straipsnyje autorius iškelia ir analizuoja keletą problemų, susijusių su organizuoto nusikalstamumo baudžiamuoju teisiniu vertinimu. Autoriaus nuomone, naujasis Baudžiamasis kodeksas neturės didesnės įtakos siekiant veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Konkrečios organizuoto nusikalstamumo veiklos formos numatytos Baudžiamajame kodekse. Įstatymų leidėjas bando įveikti organizuotą nusikalstamumą, ir baudžiamoji teisė yra kaip priemonė kovojant su šiuo neigiamu socialiniu reiškiniu. Tačiau kaip ir buvusiame, naujajame Baudžiamajame kodekse lieka neaišku, kuo organizuotas nusikalstamumas skiriasi nuo tradicinio nusikalstamo bendrininkavimo, kokios bendrininkavimo formos atskleidžia organizuoto nusikalstamumo reiškinį. Bendrininkavimo formos pasižymi identifikacinių požymių sudėtingumu, jie nevienodai suprantami, dėl to kils daugybė jų teisinio vertinimo ir atribojimo problemų. Detaliai atskleisti, kokios bendrininkavimo formos atspindi organizuoto nusikalstamumo reiškinį, ir tiksliai nustatyti kiekvienos iš jų požymius – aktuali teorinė ir praktinė problema. Šias problemas iš dalies lemia ir tai, kad Lietuvos baudžiamojoje teisėje vyrauja kai kurios iš tarybinės teisės paveldėtos, pasenusios koncepcijos

Vykdytojo eksceso problema baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje.

The problems analysed in the article are connected to the excess an executor in theory of Criminal law and practice. Everyone knows that several persons may commit a crime. This fact creates many problems of legal appraised of a crime and imposing punishment for each participant of a crime. So criminal law from the old times knows the institution of the excess an executor. Excess an executor is the most complicated problem in our Criminal Law and the most debatable question in literature. Legal appraisal of an action of each accomplice depends on the action of executor. All the accomplices are responsible for crime committed by executor. That means that organizer, instigator and assistant are responsible under the Law. This is general rule. But sometimes an executor commits something what oversteps the limit of common agreement. This situation is called “the excess of an executor”. The limits of agreement were broken down,so the only executor is responsible for the crime. The author supposes that if the accomplice does something what oversteps the common design, this action doesn’t relate other accomplices. The main goal of this article is a new conception in accordance which all accomplices may be oversteps the common design. The author suggested the excess an executor to denominate the excess of accomplices. Apart form the theoretical aspects of this issue, the article draws attention to the problems arising in courts practice. The article ends with conclusion and as well a list of references.Straipsnyje aptariamas vienas iš sudėtingesnių bendrininkavimo instituto aspektų – vykdytojo ekscesas. Ekscesas, kaip ir bet kuris kitas reiškinys, susijęs su bendrininkavimu darant nusikalstamą veiką, yra sudėtingas ir įvairiapusis reiškinys, reikalaujantis išsamios analizės. Autorius analizuoja eksceso sampratą ir požymius, pateikia užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų apžvalgą. Autoriaus nuomone, pažeisti susitarimą gali bet kuris nusikalstamos veikos bendrininkas, todėl straipsnyje pateikiama autoriaus koncepcija, kuria remiantis siūloma „vykdytojo eksceso“ sampratą pakeisti „bendrininko eksceso“ samprata. Gana daug dėmesio straipsnyje autorius skiria teismų praktikos apžvalgai, tiesiogiai susijusiai su nagrinėjama problematika. Autorius pateikia eksceso baudžiamąjį teisinį vertinimą teisėsaugos institucijų praktinėje veikloje

Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo baudžiamasis teisinis vertinimas.

Money laundering is now criminalized under Article 216 dealing with "Legislation of money or property acquired in a criminal way". There is a common characteristic of money laundering reviewed in this article also problems of fight against this crime are brought to light. Money laundering is analyzed from the point of view of criminal law. The laws of Republic of Lithuania which set a penal amenability are discussed. They are compared with corresponding laws of foreign countries. The greatest importance is attached to the legal regulation of fight against money laundering in our Republic and in the world. Money laundering prevention measures and international cooperation when solving this matter is reviewed. The author presented the legal crime construction of money laundering, which must be proved in court. Also the author analyzed the main objective and subjective features of the money laundering, such as financial operations with money or property acquired in criminal way; concludes the agreements, uses them in economic or commercial activity or makes a fraudulent declaration that they are derived from legal activity, for the purposes of concealing or legitimizing these proceeds. The author also explained that article 216 was subsequently amended in 2004 with the new wording knowing that money or property acquired in a criminal way. In the article author presented the conception of the delimitation legislation of money or property acquired in a criminal way and acquirement or realization of property obtained from criminal activity. Also the author shows that the money laundering in Lithuania is criminalized in line with the United Nations Convention against Illicit Traffic in Narcotic Drugs and Psycho-tropic Substances (the Vienna Convention), and the United Nations Convention against transnational organized crime (the Palermo Convention).Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas yra aktuali problema Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Visas pasaulis susirūpinęs pinigų plovimo prevencijos problemomis, ieškoma vis veiksmingesnių kovos su šiuo blogiu būdų. Deja, kol kas efektyvių priemonių, pažabojančių nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimą, nerandama. Straipsnyje autorius analizuoja pinigų plovimą kaip visuomenėje egzistuojantį reiškinį, atskleidžia jo pavojingumą kaip kriminalizavimo pagrindą, pateikia pinigų plovimo teisinę sampratą, suformuluotą tarptautiniuose aktuose ir Lietuvos teisėje. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas nagrinėjamas kaip nusikalstamos veikos sudėtis, analizuojamos šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo problemos, detaliai aptariami atribojimo nuo kitų nusikalstamų veikų teisiniai aspektai

Human Trafficking and its Treatment in Criminal Law

Human trafficking is a human rights violation and a crime of human dignity and integrity, which may lead to the enslavement of victims One of the most dangerous human rights violations threatening the international community today is the phenomenon of human trafficking. Trafficking in human beings is directly related to migration, organized crime, prostitution, security, jobs, and health risks. Every year, millions of people—mostly women and children from less developed countries—are exploited. They become objects of an international criminal industry. In Lithuania, there is no established case law dealing with criminal proceedings for cases of human trafficking. Generally, legal proceedings last for several years. In such cases when a person is traumatized, he/she requires assistance and time until the victim is able to talk about the experiences. That is why prosecutors tend to investigate cases that occurred in the past. In the pre-trial stage, the victim is often under pressure and receives threats from accomplices of the accused. Since the victims’ protection system in Lithuania is very weak, frightened victims often change testimony and withdraw their statements. Thus, criminals remain unpunished.Vienas iš pavojingiausių šiuo metu tarptautinei bendruomenei gresiančių žmogaus teisių pažeidimų yra prekybos žmonėmis fenomenas. Lietuva tapo šalimi, ne tik eksportuojančia į Vakarus prostitutėmis užverbuotas moteris, bet ir priimančia tokias moteris iš kitų šalių. Prekyba žmonėmis – šiuolaikinės vergovės forma, nusitaikiusi į labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius ir siekianti gauti iš jų kuo daugiau naudos bei pelno. Lietuvoje nėra nusistovėjusios teisminės praktikos sprendžiant tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas. Paprastai teismai trunka kelerius metus, o kartais ir ilgiau. Nagrinėjant tokias bylas žmogus būna traumuojamas, pirmiausiai jam teikiama pagalba ir sąmoningai laukiama, kol auka galės kalbėti apie sau nemalonius dalykus. Todėl dažnai tiriami jau seniau įvykę atvejai. Ikiteisminio tyrimo metu aukos dažnai patiria spaudimą, joms grasina kaltinamieji bendrininkai. Aukų, liudijančių teisme, apsaugos sistema Lietuvoje veikia labai menkai, todėl išsigandusios aukos dažnai keičia parodymus, atsiima pareiškimus. Taigi asmenys, padarę nusikalstamas veikas, lieka nenubausti. Straipsnyje autorius analizuoja Lietuvos teismų prekybos žmonėmis baudžiamojo teisinio vertinimo praktikos ypatumus

Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas.

Pretrial criminal investigation is a topic which attracts discussions among lawyers and representatives of media. Mass media quite often publishes pretrial criminal investigation material. It happens quite often that classified information is disclosed even earlier than information is known to officials. From the ethical and legal point of view not only representatives of media should be blamed for this. Frequently this material is disclosed by officers conducting the investigation themselves. This act is considered criminal under the Criminal Code of Lithuania. The exceptionality of the data of pre-trial criminal investigation is that it is collected for a specific purpose to make a legal evaluation of a certain act, which can only be done by a court. Use of this data for any other purpose apart from the purposes of criminal procedure is a violation of the presumption of innocence. It further constitutes a breach of the principle that justice is administered only by courts. In the article, the author analyzes the theoretical and practical problems concerning the application of Article 247 of the Criminal Code, which makes disclosure of classified pre-trial material unlawful. The author emphasizes that unlawful disclosure of classified pre-trial material for the purposes of publishing this information is against the interests of the law enforcement institutions themselves, discredits the impartiality of the criminal procedure and makes it more difficult or even impossible to carry on criminal proceedings due to violation of the presumption of innocence. The author notes that it is the position of the Supreme Court that only the participants of the criminal procedure or other persons having seen the pre-trial investigation may be charged for breaching Article 247 of the Criminal Code.Ikiteisminio tyrimo duomenų apie nusikalstamų veikų padarymą prieinamumas visuomenei buvo, yra ir bus teisininkų ir žiniasklaidos atstovų diskusijų objektu. Vis dažniau išgirstame, kad Žiniasklaidos priemonės paviešino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Dažnai net slapta operatyvinė informacija paviešinama anksčiau, negu su ja susipažįsta valstybės pareigūnai. Kalbant apie ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą ne vien tik etikos, bet ir teisės prasme, kaltinti galima ir derėtų ne vien tik žiniasklaidos atstovus. Dažnai ikiteisminio tyrimo duomenys atskleidžiami pačių ikiteisminio proceso dalyvių. Be abejo, tai būtų galima sieti su tuo, kad informacijos atskleidėjas visuomenei daro paslaugą atskleisdamas nusikalstamas veikas. Tačiau tai nepateisinama, o už neteisėtą tokios informacijos atskleidimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Straipsnis turėtų būti naudingas visiems besidomintiems baudžiamąja teise taip pat praktiniams teisėsaugos institucijų darbuotojams