Regularities of nest box breeding passerine birds and possible impact of climate change

Magistro darbe tiriama miško aplinkos sąlygų ir klimato kaitos įtaka inkiluose perintiems žvirbliniams paukščiams. Darbo objektas – inkiluose perintys žvirbliniai paukščiai. Darbo tikslas – ištirti žvirblinių paukščių veisimosi dėsningumus Kazlų Rūdos miškų masyve ir įvertinti klimato kaitos poveikį. Darbo metodai – sistemingai iškeltų inkilų stebėjimas, loginė literatūros analizė, statistinė duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos miškuose, įvertintas miško aplinkos veiksnių ir klimato kaitos poveikis didžiosios zylės Parus major L. ir margasparnės musinukės Ficedula hypoleuca Pall. veisimuisi ir gauti tokie rezultatai: didžiosios zylės pirmojo kiaušinio padėjimo laiką tiesiogiai įtakoja vidutinė paros temperatūra, tačiau reakcija yra uždelsta 4 dienomis; didžiosios zylės antrojoje vadoje arčiau miško aikštės, kirtavietės ar jaunuolyno krašto deda didesnes dėtis; šiltėjančio klimato pasėkoje didžiosios zylės pradeda veistis vidutiniškai 5 dienomis anksčiau lyginant su A. Aleknonio pateiktais duomenimis (1958-1982); dėl ankstesnio didžiųjų zylių veisimosi pirmojoje vadoje, taip pat dėl pailgėjusio periodo su aukštesnėmis temperatūromis antra vada pradedama dėti anksčiau ir būna gausesnė.This study is analyzing Forest environment conditions and changes in climate influence on breeding passerine birds hatched in nest boxes. The Object – Passerine birds breeding in nest boxes. The aim of this paper is to investigate regularities of breeding passerine birds in Kazlų Rūda forest and to estimate possible impact of climate change. Methods – observation of systematically placed nest boxes, logical literature analysis, statistical analysis of data. Results. Study was carried on Training State Forest Enterprise of Kazlų Rūda, Forestry of Jūrė. Impact of forest environment and changes in climate on breeding of Great Tit (Parus major) and Pied Fly Catcher (Ficedula hypoleuca) were estimated. Following results were found: time of first laying egg is directly influenced by mean temperature of the day, but reaction time is delayed for 4 days; in the second broad that are closer to the forest openings, forest cuttings or brush stage forest edge Great Tits are laying more eggs; thought the warming of the climate Great Tits starts to breed 5 days earlier comparing to data by A. Aleknonis (1958-1982); regarding earlier breeding of Great Tits in first broad, either prolonged period with higher temperatures second broad is relatively larger and initiated to lay earlier.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Ugdymo kirtimų įtaka miško paukščių bendrijoms ir jų pasiskirstymui

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Klimato kaitos įtaka didžiųjų zylių Parus major ir margasparnių musinukių Ficedula hypoleuca veisimuisi

Per pastaruosius 50 metų dėl intensyvaus iškastinio kuro deginimo Žemės klimatas pradėjo keistis. Dėl šiltnamio dujų emisijos keičiasi temperatūra, jūrų vandens lygis, prasideda ledynų tirpimas, dažnėja stichinės gamtos nelaimės. Į šiltėjantį klimatą reaguoja ir gyvoji gamta: keičiasi rūšių arealų ribos, gyvūnų migracija, mažėja biologinė įvairovė, keičiasi paukščių veisimosi ypatumai. Šių pokyčių įvertinimui Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje, Jūrės girininkijoje, buvo iškelta ir stebima 190 inkilų. Stebėjimai buvo atliekami 2004 – 2007 metai. Gauti stebėjimų rezultatai buvo lyginami su praėjusio amžiaus 6 – 8 dešimtmečių A. Aleknonio pateiktais duomenimis. Palyginome pirmo kiaušinio padėjimo laiką ir dėties dydžio dėsningumus. Atliekant tyrimą pastebėta, kad didžioji zylė Parus major tiek pirmoje tiek antroje vadoje pirmuosius kiaušinius deda anksčiau lyginant su A. Aleknonio pateiktais duomenimis. Vertinant antrąją vadą, nustatyta, kad lyginant su pirmąja, ją deda daugiau porų. Lyginant margasparnės musinukės Ficedula hypoleuca pirmųjų kiaušinių dėjimo laiką, ženklus poslinkis nustatytas antrojoje pirmosios dėties kiaušinių dėjimo pusėjeThe climate of Earth began to change due to intensive burning of fossil fuel during last fifty years. Glacier starts melting, natural disasters become more frequent, temperature and see water level is changing due to greenhouse gases emission. Flora and fauna react to wormer climate. The lines of species area and migration of animals is changing, the biodiversity decreases. The peculiarity of birds’ breed is changing as well due to climate changes. Due to such changes in nature there were put and watched 190 nesting-boxes in Jures forestry, in Kazlu Ruda Forest Enterprice. The observations were done in 2004 – 2007. The results were compared with data of A. Aleknonis from 6 – 8 decades of last century. We have compared the time of first laid egg and regularity of clutch size. It was noticed that great tit Parus major lays the first eggs much earlier compared with A. Aleknonis data in first and second broods. The second brood is laid by more couples. There was compared the time of first laid egg of pied flycatcher Ficedula hypoleuca. The greater change is seen in second half of first brood of this birdVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Afrikinio kiaulių maro plitimo dėsningumai Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Impact of forest felling on Great Tit (Parus major L.) and Pied Flycatcher (Fiecedula hypoleuca P.) breeding success

Yra atlikta nemažai miško kirtimų įtakos paukščių bendrijoms tyrimų, tačiau čia dažniausiai tyrinėjamas pasikeitusios aplinkos, fragmentacijos poveikis paukščių veisimuisi, o duomenų apie miško kirtimo, kaip tiesioginio trikdymo, įtakos paukščių veisimuisi detalių tyrimų nėra atlikta arba duomenys yra labai skurdūs. Siekiant įvertinti tiesioginę miško kirtimo įtaką paukščių veisimuisi, 2009-2011 m., prieš paukščių veisimosi pradžią, būsimose kirtavietėse ir greta jų buvo iškelta 453 inkilai. Paukščių veisimasis buvo stebimas prieš kirtimą, kirtimo metu ir po kirtimo, nustatoma veisimosi sėkmė. Atliekant tyrimą nustatyta, kad esant trikdymui veisimosi metu, didžiosios zylės padeda vidutiniškai 1 kiaušiniu mažiau nei kontroliniuose tyrimuose. Dėl sunaikintų dėčių kirtimo proceso metu, margasparnėms musinukėms nustatyti galimi lizdinio parazitizmo atvejai. Esant trikdymui jauniklių auginimo metu, jauniklių auginimo sėkmė sumažėja kadangi plėšrūnai dažniau tikrina inkilus. Vertinant visų kirtavietėje buvusių užimtų inkilų bendrąją veisimosi sėkmę, nustatyta, kad esant trikdymui ji sumažėja net iki 57 %, tačiau atmetus inkilus, numuštus kirtimo proceso metu, veisimosi sėkmės procentas buvo artimas kontroliniams tyrimamsThere are numerous studies of forest felling impact on bird communities, however most of them analyzing change of environment, forest fragmentation influence on bird communities. Information about direct disturbance impact on bird breeding is missing. During 2009-2011 we used 453 nest boxes sited on early spring before breeding season inside and vicinity of planned final felling area. The uses of nest boxes were observed before, during and after felling activities, we evaluated breeding success. The disturbance during breeding of the Great tits resulted one egg smaller clutch size comparing control nests. Due to destroyed nest boxes we hypothesize increased nesting parasitism in Pied flycatcher nests. The success of juvenile rearing decreased due to higher predator risk if the disturbance was during this period. Overall breeding success decreased and was 57 %. However after excluding from analysis mechanical destroyed nest boxes the breeding success ratio differed insignificantlyVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

European Beavers (Castor fiber L.) dams rebuild intensity

Puslapiai nurodyti pagal pataisytą leidinįEuropean Beaver (Castor fiber L.) was reintroduced in Lithuania on 1947. Population growth was quite rapid ant there were about 6000 beavers on 1970. Nowadays beavers population in Lithuania is about 40 000. Beavers have a possibility to affect the environment where they live by building dams, lodges, making caves systems, changing water level. Because of being such an active environmental former beaver has a huge indirect impact for forest and agricultural fields – higher water level usually causes damage for forest trees or crops. Thera are different studies about this beaver’s ability to change environment and to build dams, lodges. Explanations why it is needed for this species now is clear, but still there are question how can these animal plan, organise and improve their ability to build. The aim of this research is to find out if dams rebuilt activity intensity differs during different year seasons and is it affected by the beaver’s family size in current place. According to our findings, the beginning of damp rebuilt and total damp rebuild depends on year season – on fall season it takes 4 times less time. In addition to this, family size has an effect – bigger families rebuilt dams faster. Usually beavers do this job from midnight to 2 a.m. on fall seasonVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Eurasian Beaver (Castor fiber L.) population in ASU Science and teaching hunting area and beaver dams rebuild intensity

eISSN 2345-0916; eISBN 9786094491283Eurasian Beaver (Castor fiber L.) was reintroduced in Lithuania on 1947. Population growth was quite rapid ant there were about 6000 beavers on 1970. Nowadays beavers population in Lithuania is about 40 000. Beavers have a possibility to affect the environment where they live by building dams, lodges, making burrows systems, changing water level. Because of being such an active environmental former beaver has a huge indirect impact for forest and agricultural fields – higher water level usually causes damage for forest trees or crops. There are different studies about this beaver’s ability to change environment and to build dams, lodges. Explanations why it is needed for this species now is clear, but still there are question how can these animal plan, organize and improve their ability to build. The aim of this research is to find out if dams rebuilt activity intensity differs during different year seasons and is it affected by the beaver’s family size in current place. According to our findings, the beginning of dam rebuilt and total dam rebuild depends on year season – on fall season it takes 4 times less time. In addition to this, family size has an effect – bigger families rebuilt dams faster. Usually beavers do this job from midnight to 2 a.m. on fall seasonVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Šernai ir ant žemės perintys paukščiai

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Resident bird communities in pine and deciduous forests

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Kada taurieji elniai riaumoja labiausiai

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij