The estimation of nitrogen dioxide using ADMS-Urban model and biotest method in Kedainiai city

Magistro darbe nustatoma oro taršos azoto dioksidu (NO2) sklaida taikant ADMS-Urban dispersijos modelį ir biotestavimo metodą. Darbo objektas – sumodeliuota azoto dioksido sklaida Kėdainių mieste naudojant ADMS-Urban modelį, taip pat vertinama teršalų sklaida pagal sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) augimą magelaninių kiminų (Sphagnum magellanicum L.), sugėrusių išmetamus oro teršalus, terpėje. Darbo metodai: tyrimai buvo atliekami 2016 metais Kėdainių mieste. ADMS-Urban modelio pagalba buvo sumodeliuota azoto dioksido sklaida į modelį įvedant pagrindinius oro taršos šaltinius (kelių transportas, įmonės, individualūs namų ūkiai), meteorologinius ir fono duomenis. Siekiant nustatyti ryšinę priklausomybę tarp ADMS-Urban modeliu sumodeliuotos NO2 koncentracijos ir išmatuotos biotestavimo metodu, buvo apskaičiuotas koreliacijos koeficientas. Darbo rezultatai: Sumodeliavus vidutinę metinę azoto dioksido koncentracijos sklaidą Kėdainių mieste nustatyta, kad didžiausia tarša pasižymi centrinės miesto gatvės, kuriose nustatytos azoto dioksido koncentracijos siekė nuo 13 iki 18 μg/m3, jose bendras pravažiuojančių automobilių skaičius buvo nuo 9744 iki 11 536 per parą. Taip pat didele tarša pasižymėjo pramoniniame rajone esanti Pramonės g., kurioje nustatytas didžiausias sunkaus pravažiuojančio transporto priemonių skaičius – 2688 per parą, azoto dioksido koncentracija siekė nuo 11,8 – 16,9 μg/m3. Atlikus biotestavimo metodą su indikatoriniu augalu sėjamąja pipirne nustatyta, kad esant mažiausiai NO2 koncentracijai sėklų daigumas buvo apie 100%, esant NO2 koncentracijai atmosferos ore nuo 10 iki 15 μg/m3 sėklų daigumas sumažėjo iki 56 %. Pastebima tendencija, kad didėjant teršalo koncentracijai ore, bendras augalo ilgis mažėjo.Master thesis establishes the dispersion of air pollution caused by nitrogen dioxide (NO2) using ADMS-Urban model as well as bio testing method. Object of the research: nitrogen dioxide‘s dispersion in Kedainiai city modeled by using ADMS-Urban, as well as the dispersion of pollution, estimated according to garden cress (Lepidium sativum L.) growth within the medium of Magellanic bogmoss (Sphagnum magellanicum), which absorbed air pollution. Research methods: research was conducted in 2016, Kedainiai city. With the help of ADMS-Urban model, dispersion of nitrogen dioxide was modeled by incorporating main sources of air pollution (road transport, companies, individual households), meteorological and background data into the model. To establish relationship between modeled with ADMS-Urban NO2 concentration and measured by employing bio testing method a correlation coefficient was computed. Research results: Having modelled the average yearly dispersion of nitrogen dioxide concentration in Kedainiai city, it was established that the biggest pollution was within the central streets of the city, where concentration of nitrogen dioxide ranged between 13 and 18 μg/m3. The common number of cars was between 9744 and 11 536 daily. Further, heavy pollution was identified in Pramones str. (industrial area), where the biggest number of cars was 2688 daily. Concentration of nitrogen dioxide ranged between 1.8 – 16.9 μg/m3. Results of bio testing method with garden cress showed that when the concentration of NO2 was lowest, germinating power of seeds was around 100%. When the concentration of NO2 ranged between 10 and 15 μg/m3, germinating power of seeds dropped to 56 %. The general length of a plant decreased while concentration of NO2 increased.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Plant Diversity, Functional Group Composition and Legumes Effects versus Fertilisation on the Yield and Forage Quality

Elevating plant diversity and functional group composition amount in the swards may contribute to lower N fertiliser use. The excessive use of fertilisers in agriculture is one of the causes of environmental pollution issues. We investigated the effects of plant diversity, functional community composition, and fertilisation on the dry matter yield and its quality at the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, Central Lithuania. The study aimed to determine the productivity potential of single-species and multi-species swards with three, four, six, and eight plant species in the mixtures including four grasses and four legumes. Two experimental backgrounds were used with N0 and N150 kg ha−1 yr−1 for all treatments. In the two-year experiment manipulating species richness and functional group diversity had a positive effect on the dry matter yield and produced better quality of the forage when compared with single-species swards. Crude protein in the forage of grass–legume mixtures was significantly greater than for grass monocultures. Investigating fertilisation background was a concern; it had a positive effect on the single-species sward yield but decreased the yield of multi-species swards

The estimation of nitrogen dioxide using ADMS-Urban model in Kėdainiai

Tarša azoto dioksidu (NO2) yra viena svarbiausių miesto oro taršos problemų. Didţiausios šio teršalo emisijos yra iš automobilių transporto. Patekęs į ţmogaus organizmą NO2 dirgina kvėpavimo takus, gali sumaţinti plaučių atsparumą infekcijoms, sukelti plaučių edemą ir kitus sveikatos pakenkimus. Vienas iš plačiai taikomų aplinkos oro kokybės vertinimo metodų, leidţiantis nustatyti oro uţterštumo lygį ir tiksliau įvertinti erdvinį teršalų pasiskirstymą mieste, yra oro teršalų sklaidos modeliavimas. Tyrimo tikslas – atlikti oro taršos NO2 analizę bei naudojant ADMS-Urban dispersijos modelį, nustatyti šio teršalo sklaidą Kėdainių mieste. Naudojant dispersinį ADMS-Urban modelį, buvo sumodeliuota vidutinė metinė NO2 koncentracija Kėdainių mieste. Atlikus modeliavimą ADMS-Urban programa, nustatyta, kad didţiausia NO2 koncentracija buvo prie J. Basanavičiaus gatvės, transporto srautas labai intensyvus (825 transporto priemonės per valandą). Tolstant nuo šios gatvės, NO2 koncentracija maţėjo. Analizuojant stacionarius oro taršos šaltinius, didţiausią įtaką Kėdainių miesto oro taršai NO2 turėjo ŢŪKB „Krekenavos mėsa“ – 35,03 t/m., AB „Tramonta“ – 10,99 t/m. ir AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ – 7,52 t/mAplinkotyros katedraGamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

The estimation of nitrogen dioxide using ADMS-Urban model and biotest method in Kėdainiai city

Oro užterštumas yra viena svarbiausių aplinkosauginių problemų. Didėjant urbanizacijai, daugėja ir naudojamų automobilių kiekiai, o kartu didėja ir atmosferos užterštumas nuodingomis mobilių taršos šaltinių išmetamomis medžiagomis. Azoto dioksidas (NO2) yra vienas iš svarbiausių oro taršos sudedamųjų dalių, atspindinčių oro kokybę. NO2 gali sukelti sveikatos pakenkimus, nes pasižymi tiesioginiu toksiniu poveikiu įkvėpus. Šio tyrimo tikslas – atlikti oro taršos azoto dioksidu (NO2) analizę, bei naudojant ADMS-Urban dispersijos modelį ir biotestavimo metodą, nustatyti ir įvertinti šio teršalo sklaidą Kėdainių mieste. Sumodeliavus vidutinę metinę azoto dioksido koncentracijos sklaidą Kėdainių mieste nustatyta, kad didžiausia tarša pasižymi centrinės miesto gatvės, kuriose nustatytos azoto dioksido koncetracijos siekė nuo 13 iki 18 µg/m3, jose bendras pravažiuojančių automobilių kiekis buvo nuo 9744 iki 11 536 per parą. Atlikus biotestavimo metodą su indikatoriniu augalu sėjamąja pipirne, taip pat pastebima tendencija, kad didėjant teršalo koncentracijai ore, bendras augalo ilgis mažėjoAir pollution is one of the most important problems of environment control. Growing urbanization causes increasing number of vehicles which leads to traffic congestion and vehicular pollution. Nitrogen dioxide (NO2) is the main component of air pollution which shows the quality of air. NO2 can lead to several health issues because it’s toxic when inhaled. Purpose of research – to make analysis of air pollution with nitrogen dioxide, also by using AMS – Urban model of dispersion and method of biotesting. Identify and estimate NO2 dispersion in Kedainiai. After modelling of annual average concentrations of nitrogen dioxide dispersion in Kėdainiai found that the bigest poluttion is in the city central. In the city central nitrogen dioxide concentrations ranged from 13 to 18 g/m3, the total number of passing cars was from 9744 to 11 536 a day. After using method of biotesting with indicated plant sower cress, we can see the tendency – when the concentration of pollutant is growing in the air, the length of a plant was decreasingAplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Relationship between modelled pollution of nitrogen dioxide and traffic flow

The aim of this research was to assess the relationship between modelled concentration of nitrogen dioxide (NO2 ) in streets with different traffic intensity and composition and to estimate the air pollution of NO2 . ADMS-Urban dispersion model was used to estimate a level of nitrogen dioxide in streets of Kėdainiai city. Strong positive correlation was observed between the traffic flow and the concentration of NO2 . The linear relationship between the heavy traffic flow and NO2 level was stronger than between the light traffic flow and NO2 . The median concentration of NO2 in streets with high, medium and low traffic intensity was 14.27µg/m3 , 10.34µg/m3 and 7.9 µg/m3 , respectively. This study has shown that the level of nitrogen dioxide is directly related with traffic flow, especially high traffic flowAplinkotyros katedraGamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Plant Diversity, Functional Group Composition and Legumes Effects versus Fertilisation on the Yield and Forage Quality

Elevating plant diversity and functional group composition amount in the swards may contribute to lower N fertiliser use. The excessive use of fertilisers in agriculture is one of the causes of environmental pollution issues. We investigated the effects of plant diversity, functional community composition, and fertilisation on the dry matter yield and its quality at the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, Central Lithuania. The study aimed to determine the productivity potential of single-species and multi-species swards with three, four, six, and eight plant species in the mixtures including four grasses and four legumes. Two experimental backgrounds were used with N0 and N150 kg ha−1 yr−1 for all treatments. In the two-year experiment manipulating species richness and functional group diversity had a positive effect on the dry matter yield and produced better quality of the forage when compared with single-species swards. Crude protein in the forage of grass–legume mixtures was significantly greater than for grass monocultures. Investigating fertilisation background was a concern; it had a positive effect on the single-species sward yield but decreased the yield of multi-species swards