Comparison of routing algorithms for storage and retrieval mechanism in cylindrical AS/RS

The objective of this research is to propose new routing algorithms for the Storage and Retrieval Mechanism (SRM) in the Cylindrical Automated Storage and Retrieval System (C-AS/RS) and contribute to the system conceptualization by investigating the maximum achievable retrieval request rates for different routing algorithms and system parameters. For this purpose, flexible and detailed simulation model was developed and investigated for 2 SRM types, 3 routing algorithms and a feasible set of system movement and load transfer time parameters. Based on the simulation output, the regression models for different SRM types and routing algorithms were developed for predicting the maximum retrieval request rate. The differences of the average maximum retrieval request rate were evaluated for various system configurations and routing algorithms. The alternative to optimal routing algorithm was proposed, reducing the system performance only by 1.4÷2.4% on average, but requiring significantly less calculations when planning the SRM tour. In addition, the system analysis indicated that SRM vertical velocity and load transfer time have the highest impact on the system performance and for different SRM types the average maximum retrieval request rates differ by 22.2÷31.8%. First published online: 14 Jan 201

Corrigendum

"Corrigendum." Transport, 31(1), p.

Reklamos internete vartotojų segmentavimas taikant latentinį Dirichlė paskirstymo modelį

User segmentation is one the most important problems in online advertiting. The use of online latent Dirichlet allocation model for analysing big datasets for this purpose is proposed in this paper. The relationship between the number of segments and segmentation quality metrics is analized and criteria for assigning ads to user segments are proposed.Vartotojų segmentavimas yra vienas iš aktualiausių reklamos internete uždavinių. Darbe šio uždavinio sprendimui siūloma taikyti adaptyvų latentinį Dirichlė paskirstymo modelį, kuris tinka ir didžiųjų duomenų rinkinių analizei. Pasiūlyti reklamų priskyrimo segmentams kriterijai ir ištirtos segmentavimo kokybės metrikų priklausomybės nuo segmentų skaičiaus

The design and investigation of two storage/retrieval mechanisms of the cylindrical automated storage and retrieval system

The objective of this research is to propose and investigate a new design of the Cylindrical Automated Storage and Retrieval System (C-AS/RS) and provide a performance comparison of the two types of Storage/Retrieval Mechanisms (SRM I and SRM II) for the system configurations with different input/output location numbers and positions. Although the better performance is expected from of the system with SRM II, because it contains the vertically independent moving load handling devices (LHDs) compared to the interconnected LHDs used in SRM I, the vertically independent movement requires more sophisticated equipment which should be considered by the system designers. Hence, the performance investigation is required to identify the differences between the two types of the SRMs for different C-AS/RS configurations. For this purpose, the detailed simulation model of the C-AS/RS was developed, investigated for various combinations of system parameters and the multiple regression models for predicting system performance measures were developed (adjusted R-square greater than 0.83 for all models). The differences of the performance measures were evaluated and showed that SRM II achieved 7÷20% higher load retrieval rates compared to SRM I for all investigated parameter combinations. The investigation also showed that the number and position of the input/output locations had a significant impact on the system performance

Riboto piopneumotorakso gydymas vakuumine žaizdų gydymo sistema

A 52-year-old male was admitted to the Department of General Thoracic Surgery with a right-side localized pyopneumothorax that showed no improvement after conservative treatment. Open-window thoracostomy was created due to the presence of bronchopleural fistula. The capacity of the cavity was 600 ml. On the 11th postoperative day, a spontaneous closure of the bronchopleural fistula occurred. Later, a vacuum-assisted device was used for the residual empyema cavity treatment. It was used for 15 days, sponges were changed every 5 days. The residual cavity reduced in size six times (till 100 ml). The patient was discharged for a daily dressing changing at the outpatient department. After two months the patient was ready for a radical closure of open-window thoracostomy. The postoperative period was uneventful. The case shows that the vacuum-assisted closure therapy can be safely used in open-window thoracostomy after pleural empyema. This method reduces the duration of open-window thoracostomy and accelerates surgical closure.Penkiasdešimt dvejų metų vyras dėl dešinio riboto piopneumotorakso buvo hospitalizuotas į Krūtinės chirurgijos skyrių, nes konservatyvus gydymas buvo neveiksmingas. Dėl persistuojančios bronchopleurinės jungties padaryta pleurostoma. Vienuoliktą pooperacinę parą bronchopleurinė jungtis savaime išnyko, todėl buvo nuspręsta naudoti vakuuminę žaizdų gydymo sistemą. Aktyvios aspiracijos sistema per sidabru impregnuotą kempinę naudota 15 dienų (kempinės keistos kas penkias dienas). Po šio gydymo kurso pleurostomos tūris sumažėjo nuo 600 ml iki 100 ml. Pacientas išrašytas gydytis ambulatoriškai. Po dviejų mėnesių ertmė buvo sumažėjusi iki 10 ml, visiškai epitelizavosi ir buvo tinkama torakoplastinei operacijai. Gydant pleuros empiemą, kuri komplikavosi piopneumotoraksu, galima sėkmingai naudoti vakuuminę žaizdų gydymo sistemą. Šis gydymo metodas sutrumpina liekamosios pleuros ertmės egzistavimą ir leidžia greičiau atkurti krūtinės sienos vientisumą

Savaiminė vėlai diagnozuota stemplės krūtininės dalies perforacija: klinikinis atvejis

Arūnas Žilinskas, Vygantas Gruslys, Vytautas Jovaišas, Ričardas Janilionis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas, Krūtinės chirurgijos centras, Žygimantų g. 3, Vilnius El paštas: [email protected] Stemplės perforacijos gydymas yra sudėtingas ir diskusinis, nes tokių ligonių yra mažai, jų būklė dažniausiai būna sunki, liga vėlai diagnozuota. Šiame darbe pabandėme panagrinėti 29 metų vyro, operuoto praėjus 14 dienų po savaiminio stemplės plyšimo, ligos eigą. Pagrindiniai žodžiai: stemplės perforacija Spontaneous esophageal perforation: case report Arūnas Žilinskas, Vygantas Gruslys, Vytautas Jovaišas, Ričardas Janilionis Vilnius University Hospital, Department of General Thoracic Surgery, Žygimantų str. 3, Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] The treatment of esophageal perforation is difficult and controversial because of small amount of cases. Usually patients condition is bad and proper diagnosis is delayed. We present our experience with 29 year old male, who was operated 14 days after spontaneous esophageal perforation, case. Keywords: esophageal perforatio

Management of acquired benign tracheoesophageal fistula in adults: a twelve-year experience

Background / ObjectivesAcquired nonmalignant tracheoesophageal fistula (TEF) in adult patients develops in a variety of conditions, the predominant being postintubation. Several management options have been suggested, while the optimal strategy remains controversial.The aim of this review is to present our clinical experience and to find the optimal management for TEF.MethodsThis study is a retrospective review of all patients who underwent management for benign TEF at the Vilnius University Hospital between January 2000 and December 2012.ResultsSeven patients (three female and four male) with a benign TEF were referred to the Department of General Thoracic Surgery of the Vilnius University Hospital from January 2000 to December 2012. Their mean age was 48.3 ± 11.4 years. PostintubationTEF accounted for six fistulas (85.7%), while one patient (14.3%) suffered from injury during percutaneous dilational tracheostomy. Five patients underwent TEF closure (71.4%). Four patients underwent a simple repair of the fistula, while one patient required tracheal resection and reconstruction. Endoscopic management with tracheal dilation and T tube placement was performed to one (14.3%) and additional jejunostomy was done also to one patient (14.3%). Four patients (57.1%) hadpostoperative complications. Two postoperative deaths occurred (28.6%).ConclusionsSingle-stage surgical repair with or without tracheal resection and reconstruction can be successfully performed after the weaning from mechanical ventilation in patients with acquired nonmalignant TEF.Key words: tracheoesophageal fistula, surgical closure, tracheal resection, nonmalignant fistulaĮgytos tracheoezofaginės jungties gydymas: dvylikos metų patirtis Įvadas / tikslasĮgytos nenavikinės kilmės tracheoezofaginės jungties (TEJ) priežastys yra įvairios, dažniausia iš jų – pointubacinė. Yra pasiūlyta keletas gydymo metodų, tačiau dėl geriausios gydymo taktikos vis dar diskutuojama. Šios apžvalgos tikslas – išnagrinėtimūsų klinikinę patirtį ir rasti optimalų gydymą tų ligonių, kuriems nustatyta TEJ.MetodaiRetrospektyviai išanalizuoti ligoniai, kurie 2000–2012 m. buvo chirurginiu būdu gydomi Vilniaus universiteto ligoninės Krūtinės chirugijos skyriuje. Rezultatai2000–2012 m. nuo nenavikinės kilmės TEJ gydyti 7 ligoniai (3 moterys ir 4 vyrai), kurių amžiaus vidurkis buvo 48,3±11,4 metų. Pointubacinė TEJ nustatyta šešiems ligoniams (85,7 %), vienam ligoniui (14,3 %) TEJ atsirado po perkutaninės dilatacinės tracheostomijos. Penki ligoniai gydyti chirurginiu būdu (keturiems ligoniams trachėja atskirta nuo stemplės, o jų sienų defektai užsiūti; vienam ligoniui papildomai atlikta trachėjos rezekcija ir rekontstrukcija). Endoskopinis trachėjos spindžio plėtimas ir stentavimas T formos endoprotezu taikytas vienam ligoniui (14,3 %); maitinimui skirta jejunostoma atlikta taip pat vienam ligoniui (14,3 %). Keturiems ligoniams pasitaikė pooperacinių komplikacijų (57,1 %). Po gydymo mirė du ligoniai.IšvadaVienmomentė TEJ šalinimo operacija su trachėjos rezekcija ir rekonstrukcija arba be jos gali būti sėkmingai atlikta savaime kvėpuojantiems ligoniams, kuriems yra nenavikinės kilmės TEJ.Reikšminiai žodžiai: tracheoezofaginė jungtis, trachėjos rezekcija, nenavikinės kilmės jungtis

Krūtinkaulio pseudoartrozės po resternotomijos gydymas Strasbūro krūtinės osteosintezės sistema: klinikinis atvejis

Sternal pseudoarthrosis after resternotomy treated with the Strasbourg Thoracic Osteosyntheses System: a case report Sternal dehiscence is a serious complication after general thoracic and cardiac surgery. Sternal resuturing, performed by simple rewiring or technical modification of rewiring, can fail overall when the bone quality is poor or the sternum is completely destroyed. A number of different sternal closure systems consisting of plates, screws, clips, and titanium bars have been recently introduced to treat the complicated sternal dehiscence. We describe the use of the Strasbourg Thoracic Osteosyntheses System (STRATOS) to treat complicated sternal dehiscence causing chest and back pain, sternum and chest instability, which was applied for the first time in Lithuania.Key words: sternotomy, sternal pseudoarthrosis, sternal osteosynthesis, chest instability, STRATOS

Sėkmingas minimaliai invazinis chirurginis pleuros empiemos gydymas

Įvadas / tikslasPleuros empiema – viena iš seniausiai žinomų krūtinės ligų ir iki šiol yra susijusi su didėjančiu sergamumu visame pasaulyje. Kaip ir daugelyje chirurgijos sričių, gydant pūlinėmis pleuros ligomis sergančius ligonius populiarėja minimaliai invazinės chi­rurginės procedūros. Tačiau torakoskopinė operacija vis dar negali pakeisti atvirosios visais empiemų atvejais. Šiame straips­nyje supažindiname su mūsų atliekamų torakoskopinių pleuros empiemos operacijų metodika ir aptariame pradinę patirtį.Ligoniai ir metodaiNuo 2011 m. sausio iki 2013 m. rugsėjo torakoskopiškai buvo operuoti 49 ligoniai, sergantys pleuros empiema. Visi pacientai operuoti sukėlus bendrinę nejautrą, naudojant vieno plaučio ventiliaciją. Visos torakoskopinės operacijos buvo padarytos per dvi arba tris angas krūtinėje. Tais atvejais, kai sėkmingai atlikti torakoskopiniu būdu empiemektomijos nepavykdavo, būdavo pereinama į atvirąją (torakotominę) operaciją.RezultataiSėkmingai videotorakoskopinė operacija buvo atlikta 36 (73,5 %) ligoniams, o 13 (26,5 %) atvejų prireikė konversijos į atvirą operaciją. Pleuros ertmės sąaugos ir negalėjimas iki galo pašalinti ant plaučio paviršiaus susidariusio jį kaustančio šarvo buvo pagrindinės konversijų priežastys. Dešimt (20 %) ligonių patyrė tokių pooperacinių komplikacijų kaip ligos atkrytis, ilgesnį laiką besiskiriantis pro drenus oras, žaizdos infekcija.IšvadosPleuros empiemos atveju minimaliai invazinė chirurgija yra saugi ir pakankamai efektyvi. Tačiau turėtume ieškoti tam tikrų veiksnių, kurie padėtų atrinkti asmenis, tinkamus sėkmingai torakoskopinei pleuros empiemos operacijai.Reikšminiai žodžiai: pleuros empiema, piotoraksas, videoasistuojamoji krūtinės chirurgija, empiemektomija, dekortikacija Successful video-assisted thoracic surgery for pleural empyemaŽymantas Jagelavičius, Vytautas Jovaišas, Algis Kybartas, Arūnas Žilinskas, Lina Lukoševičiūtė, Ričardas Janilionis, Narimantas Evaldas Samalavičius Background / ObjectiveFew thoracic conditions present such a considerable challenge as does pleural empyema. The disease is known since Hip­pocrates’ time, nonetheless it is still associated with the rising incidence all over the world. Minimally invasive procedures be­come more and more popular in many fields of surgery as well as in patients with pleural empyema. However, video-assisted thoracoscopy cannot replace open surgery in all empyema cases. In this report, we would like to present our thoracoscopic technique and preliminary experience in treating patients with pleural empyema.Patients and methodsDuring the period from January 2011 till September 2013, thoracoscopic empyemectomy was performed in 49 patients. All patients were operated on under general anaesthesia using single lung ventilation. All procedures were performed through two or three ports. Conversion to thoracotomy was performed when it was impossible to make successfully thoracoscopic empyemectomy.ResultsA video-assisted thoracoscopic operation was successful in 36 (73.5%) patients, whereas in 13 (26.5 %) cases a conversion was required. Pleural space adhesions and inability to remove completely the peel from the underlying lung were the main reasons for conversion. Ten (20%) patients had postoperative complications such as recurrence of disease, prolonged air leak, or wound infection.ConclusionsMinimally invasive surgery is a safe and effective treating of patients with pleural empyema. However, we should search for preoperative factors of identifying the right persons who could be cured successfully by video-assisted thoracoscopic sur­gery.Key words: pleural empyema, pyothorax, video-assisted thoracic surgery, empyemectomy, debridement, decorticatio

Trauminiai penetruojantys širdies sužalojimai: 25 metų duomenų analizė

Žymantas Jagelavičius, Vytautas Jovaišas, Arūnas Žilinskas, Algis Kybartas, Gintaras Kiškis, Vygantas Gruslys, Irena Liubertienė, Ričardas Janilionis Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinika, Krūtinės chirurgijos centras; Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ centro filialas, Krūtinės chirurgijos skyrius, Žygimantų g. 3, LT-01102 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Širdies sužalojimai yra viena letališkiausių traumų, ją patiria jaunesnio amžiaus žmonės. Dauguma sužeistųjų į širdį miršta nepasiekę ligoninės. Pateikiame Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Krūtinės chirurgijos skyriaus patirtį gydant širdies traumą patyrusius asmenis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai išanalizavome 170 ligonių, gydytų dėl įtariamo širdies sužalojimo ir operuotų per pirmas 24 valandas po traumos, 1983–2007 metų duomenis. Įvertinome veiksnius, turėjusius įtakos išgyvenamumui. Rezultatai Vidutinis ligonių amžius – 36 metai. Vyrų buvo 88,2 %. Dauguma atvežti Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos – 126 (74,1 %). Vidutinė trukmė nuo traumos iki patekimo į priėmimo skyrių Vilniuje būdavo 104 min., o rajone ar siunčiant iš kitų šalies gydymo įstaigų – 310 min. Dauguma krūtinės sužalojimų buvo durtiniai pjautiniai – 161 (94,7 %), šautiniai – 9 (5,3 %). Operacijos metu dažniausiai būdavo nustatomas hemoperikardas ar tamponada – 130 (76,5 %) ligonių. Dažniausiai sužalojama širdies vieta buvo dešinysis skilvelis – 68 (40,0 %) ligoniams. Papildomų sužalojimų patyrė 92 (54,1 %) ligoniai. Iš 170 gydytų ligonių išgyveno 151, bendras išgyvenamumas siekė 88,8 %. Palyginti su mirusiais ligoniais, išgyvenusieji atvykdami turėjo aukštesnį sistolinį kraujospūdį (87,9 mmHg ir 56,3 mmHg, p=0,001), dažniau visus penkis gyvybės požymius (80,8 % ir 47,4 %, p=0,003), o tiems, kurie neišgyveno, dažniau pasitaikydavo širdies tamponada (52,6 % ir 29,8 %, p=0,045), sunkesnis (IV–VI laipsnio) širdies sužalojimas (89,5 % ir 29,8 %, p<0,001) ir širdies veiklos sustojimas per operaciją (84,2 % ir 7,9 %, p<0,001). Išvados Blogesnę sužalotųjų į širdį prognozę lemia žemesnis kraujospūdis, išnykę gyvybės požymiai atvykus, operuojant nustatoma širdies tamponada, kiaurinis širdies sužalojimas ir širdies veiklos sustojimas. Greičiau suteikus tinkamą pagalbą didesnė dalis sužeistųjų turėtų šansą išgyventi. Reikšminiai žodžiai: širdies sužalojimai, širdies trauma, širdies žaizda, penetruojantys krūtinės sužalojimai Penetrating cardiac injuries: evaluation of a 25-year experience Žymantas Jagelavičius, Vytautas Jovaišas, Arūnas Žilinskas, Algis Kybartas, Gintaras Kiškis, Vygantas Gruslys, Irena Liubertienė, Ričardas Janilionis Vilnius University Hospital „Santariškių Clinics“, Central Branch, Thoracic Surgery Department, Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background /objective Cardiac injuries are one of the most lethal traumas, and they are usually sustained by young people. Most of the injured die before reaching hospital. We present our experience in treating penetrating cardiac injuries in Vilnius University Hospital “Santariskiu Clinics” Centre Affiliation. Patients and Methods We have retrospectively analyzed data on 170 patients who were treated and operated on for suspicion of cardiac injury within the first 24 hours after trauma in our department during a 25-year period. We evaluated the effect of various factors on survival. Results The mean age was 36 years. 88.2% were male. The mean time from trauma till reception room in Vilnius was 104 min and beyond Vilnius 310 min. Most of the injuries were stab wounds (161, 94.7%). During operation the general finding was haemopericardium or tamponade – 130 (76.5%). Right ventricle was the most frequently injured part of the heart (68, 40.0%). 92 (54.1%) patients had associated injuries. 151 of 170 patients survived, the survival rate until discharge was 88.8%. Compared to nonsurvivors, survivors had a higher systolic blood pressure (87.9 mm Hg vs. 56.3 mm Hg, p = 0.001) and more often had all signs of life (80.8% vs. 47.4%, p = 0.003), but in nonsurvivors more frequent were tamponade (52.6% vs. 29.8%, p = 0.045), higher grade (IV–VI) of injury (89.5% vs. 29.8%, p < 0.001) and stopping of heart action (84.2% vs. 7.9%, p < 0.001). Conclusions Lower blood pressure, missing one or more signs of life on arrival determine the worse outcome as well as tamponade, higher grade cardiac injury and stopping of the heart action during the operation. The proper care given more rapidly to the victims injured to the heart could help to save more lives. Keywords: cardiac injuries, cardiac trauma, heart wound, penetrating chest injurie