Nuo scenarijaus iki ekrano: scenarijaus rašymo ir režisūrinio kino prasmės tobulinimas adaptuojant „Da Vinčio kodą“

This research mainly explores the connection between Dan Brown’s The Da Vinci Code, with the filmmaker’s cinematic depiction of literature. Ron Howard as an adaptation director in the Hollywood industry is evaluated in the context of his auteurism and examined his approach of repudiating a substantial portion of the Catholic secrets which dodged the predicament of fidelity, a core of conventional Film Adaptation. Disregarding the controversy, fidelity is indeed a deliberate action overtly brought by the auteurist vision resulting from screenwriting. This article explores the modern implications of screenwriting on auteurist function, aiming at how Hollywood’s conception of the director’s auteurism in cinema works and the film’s artistic approaches from the novel to the screenplay. This study illustrates that the adaptation highlights the author’s and his work’s superiority yet emphasises the director’s technique as inevitable during the transposition.Šiuo tyrimu siekiama atskleisti ryšį tarp Dano Browno „Da Vinčio kodo“ ir kino kūrėjo kinematografinio literatūros vaizdavimo. Ronas Howardas, kaip Holivudo industrijos adaptacijos režisierius, yra vertinamas autorinio kino kontekste ir dėl jo požiūrio į nemažos dalies katalikiškų paslapčių atsisakymą, kurios išsprendė ištikimybės, kaip įprasto filmų adaptacijos branduolio, keblią padėtį. Nepaisant kontroversiškumo, ištikimybė iš tikrųjų yra sąmoningas veiksmas, kurį atvirai sukelia autorinio kino vizija, atsirandanti dėl rašomo scenarijaus. Šiame straipsnyje nagrinėjama šiuolaikinė scenarijų rašymo reikšmė autoriniam kinui, siekiant išsiaiškinti, kaip veikia Holivudo samprata apie režisieriaus autorystę kine ir filmo meninį požiūrį nuo romano iki scenarijaus. Šis tyrimas atskleidžia, kad adaptacija išryškina autoriaus ir jo kūrinio pranašumą, bei pabrėžia režisieriaus meistriškumą kaip neišvengiamą faktorių perkeliant romaną į scenarijų