Inhibitory capacity of Rhus coriaria L. extract and its major component methyl gallate on Streptococcus mutans biofilm formation by optical profilometry: Potential applications for oral health

Streptococcus mutans (S. mutans) bacterium is the most well recognized pathogen involved in pathogenesis of dental caries. Its virulence arises from its ability to produce a biofilm and acidogenicity, causing tooth decay. Discovery of natural products capable to inhibit biofilm formation is of high importance for developing health care products. To the best of our knowledge, in all previous scientific reports, a colorimetric assay was applied to test the effect of sumac and methyl gallate (MG) on S. mutans adherence. Quantitative assessment of the developed biofilm should be further performed by applying an optical profilometry assay, and by testing the effect on both surface roughness and thickness parameters of the biofilm. To the best of our knowledge, this is the first study to report the effect of sumac extract and its constituent MG on biofilm formation using an optical profilometry assay. Testing antibacterial activity of the sumac extract and its fractions revealed that MG is the most bioactive component against S. mutans bacteria. It reduced S. mutans biofilm biomass on the polystyrene surface by 68‑93%, whereas 1 mg/ml MG was able to decrease the biofilm roughness and thickness on the glass surface by 99%. MG also prevented a decrease in pH level by 97%. These bioactivities of MG occurred in a dose‑dependent manner and were significant vs. untreated bacteria. The findings are important for the development of novel pharmaceuticals and formulations of natural products and extracts that possess anti‑biofilm activities with primary applications for oral health, and in a broader context, for the treatment of various bacterial infections.The present study was supported by the Al‑Qasemi Research Foundation, the Ministry of Science, Technology and Space (Israel) and the Faculty of Medicine, Vilnius University (Lithuania)

Sveikos mitybos rekomendacijos, maisto pasirinkimo piramidė

Sveikos mitybos rekomendacijos.Sveikos mitybos rekomendacijos

Funkcionalusis maistas – puikus pasirinkimas

Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių maitinimąsi lėmė religinės, klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos ryšį. Senovės graikų filosofo Sokrato mintis apie mitybos nuosaikumą, išreikšta posakiu „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“ iki šiol neprarado aktualumo. Šiandien neabejojama, kad mityba – sveikatos pagrindas. Ji lemia fizinę ir protinę žmogaus raidą, sveikatą bei ilgaamžystę, tačiau daugelis gyventojų maitinasi nesveikai. Vartojama per daug riebalų, ypač gyvūninių, per mažai daržovių, vaisių ir grūdinių produktų. Daugelio mityba palanki lėtinėms ligoms plisti, todėl būtina ją keisti. Čia svarbus vaidmuo tenka funkcionaliajam maistui – maistui, kuris gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, daryti poveikį organizmo fiziologinėms funkcijoms.Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių maitinimąsi lėmė religinės, klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos ryšį. Senovės graikų filosofo Sokrato mintis apie mitybos nuosaikumą, išreikšta posakiu „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“ iki šiol neprarado aktualumo. Šiandien neabejojama, kad mityba – sveikatos pagrindas. Ji lemia fizinę ir protinę žmogaus raidą, sveikatą bei ilgaamžystę, tačiau daugelis gyventojų maitinasi nesveikai. Vartojama per daug riebalų, ypač gyvūninių, per mažai daržovių, vaisių ir grūdinių produktų. Daugelio mityba palanki lėtinėms ligoms plisti, todėl būtina ją keisti. Čia svarbus vaidmuo tenka funkcionaliajam maistui – maistui, kuris gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, daryti poveikį organizmo fiziologinėms funkcijoms

Pagrindinės maistinės ir biologiškai aktyvios medžiagos bei jų reikšmė sveikatai

Maisto ir maitinimosi problemos tokios pat senos, kaip ir pati žmonija. Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių mitybą lėmė religinės, klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos ryšį. Lietuvoje maistas kaip gydomoji profilaktinė priemonė buvo vartojamas nuo neatmenamų laikų turtingoje ir įvairialypėje liaudies medicinos praktikoje. Šiandien niekas neabejoja, kad mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių šalių mitybos specialistai akcentuoja, kad mityba turėtų būti ne tik sveika, bet ir sveikatinanti – nukreipta ne tik sveikatos išsaugojimui, bet jos įtvirtinimui ir stiprinimui. Sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Sveika gyvensena, taip pat ir sveika mityba, sveikatą lemia apie 50 proc., tačiau, deja, Lietuvos gyventojų mityba kol kas nevisavertė, neatitinka rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos poreikių normų (Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836). Nepakankamai vartojama vitaminų, mineralinių medžiagų, stambiamolekulinių angliavandenių, tarp jų ir skaidulinių medžiagų turinčių daržovių ir vaisių – tik apie 264 g per parą. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai rekomenduoja šių maisto produktų (neskaitant bulvių) suvartoti ne mažiau kaip 400 g per parą, o idealiu atveju – apie 600 g per parą. Taigi, Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, ji palanki dėl netinkamos mitybos atsiradusioms lėtinėms ligoms plisti. Tinkama mityba gali padėti kovoti su plintančiu nutukimu bei maisto sukeltomis ligomis. Nustatytos sąsajos tarp sveikatos, nutukimo ir priešlaikinio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių.Maisto ir maitinimosi problemos tokios pat senos, kaip ir pati žmonija. Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių mitybą lėmė religinės, klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos ryšį. Lietuvoje maistas kaip gydomoji profilaktinė priemonė buvo vartojamas nuo neatmenamų laikų turtingoje ir įvairialypėje liaudies medicinos praktikoje. Šiandien niekas neabejoja, kad mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių šalių mitybos specialistai akcentuoja, kad mityba turėtų būti ne tik sveika, bet ir sveikatinanti – nukreipta ne tik sveikatos išsaugojimui, bet jos įtvirtinimui ir stiprinimui. Sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Sveika gyvensena, taip pat ir sveika mityba, sveikatą lemia apie 50 proc., tačiau, deja, Lietuvos gyventojų mityba kol kas nevisavertė, neatitinka rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos poreikių normų (Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836). Nepakankamai vartojama vitaminų, mineralinių medžiagų, stambiamolekulinių angliavandenių, tarp jų ir skaidulinių medžiagų turinčių daržovių ir vaisių – tik apie 264 g per parą. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai rekomenduoja šių maisto produktų (neskaitant bulvių) suvartoti ne mažiau kaip 400 g per parą, o idealiu atveju – apie 600 g per parą. Taigi, Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, ji palanki dėl netinkamos mitybos atsiradusioms lėtinėms ligoms plisti. Tinkama mityba gali padėti kovoti su plintančiu nutukimu bei maisto sukeltomis ligomis. Nustatytos sąsajos tarp sveikatos, nutukimo ir priešlaikinio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių

Genetiškai modifikuotas maistas. Kaip jį vertinti?

Naujų maisto produktų srityje pastaruoju metu matyti sparti raida. Dėl didelės mokslo ir technologijų pažangos atsirado naujų maisto produktų kategorija – genetiškai modifikuoti maisto produktai. Taip pat imtas vartoti ir naujas terminas genetiškai modifikuotas organizmas. Genetiškai modifikuoti gali būti ir augalai, ir gyvūnai, ir mikroorganizmai. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – tai organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuotas maistas – tai toks maistas, kurio sudėtyje yra GMO arba jis yra pagamintas iš GMO. Taigi, genetiškai modifikuotas maistas – toks maistas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu. Iš augalų daugiausia genetiškai modifikuojami yra sojos, pomidorai, ryžiai, kukurūzai. Genetinė modifikacija – genų inžinerijos pagalba geno perkėlimas iš vieno augalo sėklos į kito augalo sėklą. Taip pakeičiamas natūralus genotipas ir išauginamas naujas, genetiškai modifikuotas, augalas. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotos sojos turi daug didesnį baltymų kiekį nei įprastos sojos, genetiškai modifikuoti pomidorai – mažiau vandeningi, turi didesnį sausųjų medžiagų kiekį. Tiek genetiškai modifikuoti augalai, tiek genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ar gyvūnai vadinami vienu bendru pavadinimu – genetiškai modifikuoti organizmai, sutrumpintai GMO.Naujų maisto produktų srityje pastaruoju metu matyti sparti raida. Dėl didelės mokslo ir technologijų pažangos atsirado naujų maisto produktų kategorija – genetiškai modifikuoti maisto produktai. Taip pat imtas vartoti ir naujas terminas genetiškai modifikuotas organizmas. Genetiškai modifikuoti gali būti ir augalai, ir gyvūnai, ir mikroorganizmai. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – tai organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuotas maistas – tai toks maistas, kurio sudėtyje yra GMO arba jis yra pagamintas iš GMO. Taigi, genetiškai modifikuotas maistas – toks maistas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu. Iš augalų daugiausia genetiškai modifikuojami yra sojos, pomidorai, ryžiai, kukurūzai. Genetinė modifikacija – genų inžinerijos pagalba geno perkėlimas iš vieno augalo sėklos į kito augalo sėklą. Taip pakeičiamas natūralus genotipas ir išauginamas naujas, genetiškai modifikuotas, augalas. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotos sojos turi daug didesnį baltymų kiekį nei įprastos sojos, genetiškai modifikuoti pomidorai – mažiau vandeningi, turi didesnį sausųjų medžiagų kiekį. Tiek genetiškai modifikuoti augalai, tiek genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ar gyvūnai vadinami vienu bendru pavadinimu – genetiškai modifikuoti organizmai, sutrumpintai GMO

Pagrindinės maistinės ir biologiškai aktyvios medžiagos bei jų reikšmė sveikatai. Tęsinys. Pradžia Nr. 3

Continuation, see No 3Tęsinys. Pradžia Nr. 3

Ruduo – grybų metas

Nuo seniausių laikų žmonės vartoja grybus maistui. Rašytiniuose šaltiniuose išliko žinių, kad juos rinko ir valgė Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos gyventojai.Nuo seniausių laikų žmonės vartoja grybus maistui. Rašytiniuose šaltiniuose išliko žinių, kad juos rinko ir valgė Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos gyventojai