Psichosomatiniai cukrinio diabeto aspektai

Diabetes mellitus is commonly considered to be a disease that is incurable, but may be properly controlled. It is a kind of chronic psychosomatic disease, the management and self-care of which is presumed to be influenced greatly by the patients beliefs, emotions and his active participation in the treatment. Literature on psychosomatic aspects of diabetes is reviewed in the paper. The study suggests that patients with diabetes have a markedly increased trait and state anxiety, as well as neurotization. The very notable feature of these patients is an inadequate reaction to their disease, self-care, which doesn't show any changes during somatic-oriented medication.Cukrinis diabetas laikomas nepagydoma, bet kontroliuojama liga. Tai lėtinė psichosomatinė liga, jos valdymas ir savirūpa yra stipriai veikiami paciento įsitikinimų, emocijų ir aktyvaus dalyvavimo gydyme. Straipsnyje apžvelgiami psichosocialiniai diabeto aspektai. Analizė rodo, kad pacientai, sergantys diabetu, pasižymi aukštesniu nerimo lygiu, o taip pat neurotiškumu. Šiems pacientams būdingas neadekvatus požiūris į savo ligą, savirūpą, ir tai nesikeičia į somatnius simptomus orientuoto gydymo metu

Ligonių, sergančių, lėtinėmis somatinėmis ligomis, santykio su savo liga ypatybės sanatorinio gydymo procese

The paper analyses the attitude of chronic somatic patients towards their disease in the resort treatment process and its interrelationship with personality variables. Seven psychodiagnostic techniques were used with 250 chronic somatic patients. The data obtained revealed: inadequate attitude towards disease during the entire treatment process; more external locus control; high anxiety level; neurotic personality development; problems in interpersonal relations. The paper suggests the necessity of holistic approach to disease prevention and patient rehabilitation.Straipsnyje analizuojama sergančiųjų lėtinėmis ligomis santykio su savo liga ypatybės sanatorinio gydymo procese. Septynios psichodiagnostinės technikos buvo pritaikytos 250 pacientų. Tyrimo metu nustatyta: neadekvatus požiūris į savo ligą per visą gydymo procesą; labiau eksternalų kontrolės lokusą; didelį nerimo lygį; neurotišką asmenybės vystymąsi; tarpasmeninių santykių problemas. Straipsnis siūlo holistinį požiūrį į ligų prevenciją ir pacientų reabilitaciją