RESEARCH ON AIR POLLUTANTS NO2 AND SO2 IN RASEINIAI AREA USING PASSIVE SORBENTS AND BIO INDICATIVE METHODS / RASEINIŲ RAJONO ORO UŽTERŠTUMO NO2 IR SO2 TYRIMAI, TAIKANT PASYVIŲJŲ SORBENTŲ BEI BIOINDIKACINIUS METODUS

The carried out research analyzes air pollution in Raseiniai area. SO2 and NO2 exhaustion analysis is based on data for the period 2006–2009 provided by Kaunas Environmental protection department. Two air pollution research methods based on passive sorbents and bio indicators are proposed. The amount of SO2 and NO2 air pollutants is determined by conducting moss (Lichenes) tests and analyzing the fungus of maple leaves (Rhytisma acerinum). The performed research also describes the methods applied for analysis. Initial air quality monitoring using passive sorbents was carried out in the autumn of 2010. The primary results of this research revealed that the amount of analyzed air pollutants was below the permissible norm. In order to get reliable and objective results, research will be continued in the spring and summer of 2011. Santrauka Nagrinėjama oro taršos problema Raseinių rajone. Remiantis Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros duomenimis, buvo tiriama 2006–2009 m. laikotarpio SO2 ir NO2 išmetimų kitimo tendencija. Pasiūlyti du oro taršos SO2 ir NO2 tyrimo metodai: pasyviųjų sorbentų ir boindikacijos. Tiriant bioindikacijos metodu, siūloma oro užterštumą SO2 ir NO2 teršalais vertinti atliekant kerpių (Lichenes) testą ir tiriant klevų lapų grybą (Rhytisma acerinum). Aprašyta siūlomų metodų atlikimo tvarka. Pirminiai oro kokybės stebėjimai buvo atlikti 2010 m. rudens sezonu, naudojant pasyviuosius sorbentus. Pirminiai rezultatai parodė, kad tirti teršalai neviršijo žmonių apsaugai nustatytų ribinių verčių. Pradėtus tyrimus tikslinga tęsti per 2011 m. pavasario ir vasaros sezonus, siekiant gauti objektyvius ir išsamius oro kokybės tyrimų duomenis Raseinių rajono teritorijoje. Raktiniai žodžiai: oro tarša; pasyvieji sorbentai; bioindikacija; kerpių (Lichenes) testas; grybas (Rhytisma acerinum

INFLUENCE OF METEOROLOGICAL CONDITIONS ON CHANGES IN THE VOLUME OF THE PINE STEM AT THE END OF VEGETATION USING HIGH RESOLUTION DENDROMETERS / METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ POVEIKIS DIDELĖS RAIŠKOS DENDROMETRAIS IŠMATUOTAM PINUS SYLVESTRIS KAMIENO APIMTIES POKYČIUI VEGETACIJOS PERIODO PABAIGOJE

Using dendrometers for measuring a radial increment of trees is efficient not only for investigation into the dynamics of the increment but also for changes in the tree stem in general, for a physiological condition of trees during certain periods of time, reliance on meteorological conditions and for tree-ring formation studies. The conducted research has applied to high resolution DRL 26 dendrometers that helped with identifying and distinguishing the impacts of climatic factors on the physiology and growth of trees. Also, the performed investigation assisted in assessing the impact of microclimate conditions on changes in tree stems. The location for installing dendrometers was selected with reference to the criteria such as representative research location, the degree of violation assessment, equal distribution of research sites in Lithuania and the estimation of climatic, hydrologic and anthropogenic conditions. Considering the above mentioned criteria, three raised bogs in which temperature, automatic water level devices in wells and dendrometers installed in measurement areas were chosen. The research period lasted from the end of the vegetation period to the beginning of dormancy season. For research purposes, 5 growing Scots pines (Pinus sylvestris) were used for examining changes in the stem volume. Another objective was to find out how stems were affected by growing in bog surroundings and to analyse the synchronicity of volume changes between trees. The conducted research disclosed specific features of the dynamics of changes in the stem volume at the end of vegetation, and the beginning of dormancy season was found. Santrauka Medžių radialiajam priaugiui tirti taikomas dendrometrų metodas padeda spręsti ne vien apie prieaugio dinamiką, bet ir apie medžio kamieno apimties pokyčius apskritai, fiziologinę medžių būklę tam tikrais laiko periodais, priklausomybę nuo meteorologinių sąlygų ir rievės formavimosi savitumų. Tyrimuose buvo naudoti didelės raiškos DRL 26 dendrometrai, leidžiantys nustatyti ir interpretuoti klimatinių rodiklių įtaką medžio fiziologijai ir augimui, įvertinti mikroklimatinių sąlygų poveikį medžio kamieno pokyčiams. Atsižvelgiant į reprezentatyvią tyrimų vietų imtį, skirtingą pažeidimo laipsnį ir tolygų tyrimo vietų pasiskirstymą Lietuvoje, įvertinant klimatines, hidrologines ir (arba) antropogenines sąlygas, buvo pasirinktos trys aukštapelkės, matavimo aikštelėse įrengti gręžiniai su automatiniais vandens lygio ir temperatūros matuokliais, įrengti dendrometrai. Siekiant išsiaiškinti pušies, augančios pelkinėse augavietėse, kamieno apimties pokyčius formuojančius veiksnius bei vertinant atskirų medžių tarpusavio sinchronizacijos ypatumus, darbe naudota penkių dabartinių augančios paprastosios pušies (Pinus sylvestris) kamienų apimties pokyčių analizė. Tyrimų metu nustatyti kamieno apimties kitimo ypatumai vegetacijos periodo pabaigos – ramybės sezono pradžioje. Reikšminiai žodžiai: kamieno apimties kitimas; paros ciklas; meteorologiniai rodikliai; dendrometrai