The importance of collective intelligence implementing the ‘third mission’ of universities

Purpose – transformation of regular traditional university is a natural going process, which was affected not only by attractive theoretical or practical meaning of entrepreneurial university, but by the necessity of economic and social changes, as well. According to that, university is an important member of “Triple Helix” (University-Industry-State) model importance of collective intelligence for the implementation and development of “Third Mission” of university hybrid. “Triple Helix” model’s expansion is being proven in the upshot of analysis of scientific literature. Design/Methodology/Approach – analysis of scientific literature. Findings – after literature analysis, the following findings are presented: Concept of “Third Mission”; The importance of entrepreneurial university for “Third Mission’s” implementation is investigated; The importance of collective intelligence for “Third Mission’s” implementation is highlighted. Practical usage – according to the necessity of fast changes for Lithuanian and for East European universities in common, it is being expected that proven importance of collective intelligence for the implementation of “Third Mission” of university will affect the research of unique interdisciplinary solutions. Originality/Value – the main concept of collective intelligence is not really new, but the article explains its value for entrepreneurial university and for implementation of “Third Mission”. The development of hybrid “Triple Helix” model has not been investigated properly yet. Because of this, it is expected that the article will affect the start of new discussions and research of new solutions.Tikslas – tradicinio universiteto transformacija – natūralus procesas, kurį suponuoja ne tik teorinis ar praktinis verslaus universiteto sąvokos patrauklumas, bet ir ekonominių ir socialinių pokyčių būtinybė. Atsižvelgiant į tai, kad universitetai yra svarbūs „trigubos spiralės“ modelio (universitetas–verslas–valstybė) veikėjai, straipsnyje remiantis mokslinės literatūros analize grindžiama kolektyvinio intelekto svarba įgyvendinant universitetų „trečiosios misijos“ hibridinio „trigubos spiralės“ modelio plėtrą. Metodologija – mokslinės literatūros analizė. Rezultatai – atlikus mokslinės literatūros analizę pateikiamos teorinės įžvalgos, kurios vėliau bus tikrinamos empiriniais tyrimais. – Pateikiama universitetų „trečiosios misijos“ samprata. – Išskirtas verslaus universiteto vaidmuo įgyvendinant „trečiąją misiją“. – Pabrėžta kolektyvinio intelekto svarba įgyvendinant universitetų „trečiąją misiją“. Praktinė reikšmė – atsižvelgiant į sparčių pokyčių būtinybę Lietuvos ir apskritai Rytų Europos šalių universitetuose straipsnyje pabrėžta kolektyvinio intelekto svarba įgyvendinant „trečiąją misiją“. Tikimasi, kad tarpdisciplininės diskusijos paskatins unikalių sprendimų paiešką. Orginalumas / Vertingumas – pati kolektyvinio intelekto sąvoka nėra nauja, tačiau straipsnyje iškelta kolektyvinio intelekto svarba įgyvendinant „trečiąją misiją“ versliuose universitetuose bei hibridinio „trigubos spiralės“ modelio plėtrai nėra išsamiai tyrinėta, todėl tikimasi paskatins tolesnius tyrimus analizuojama tematika

Sveikatos priežiūros darbuotojų ir gyventojų įtraukimo bei dalyvavimo e. sveikatos sistemoje mastas ir tendencijos Lietuvoje

Mokslo studijoje atskleistas suinteresuotųjų pusių įtraukimo į e. sveikatos plėtros procesą mastas ir tendencijos Lietuvoje. Remiantis e. sveikatos kūrėjų, diegėjų ir naudotojų sociologinių kiekybinių tyrimų analize, įvertintas sveikatos priežiūros įstaigų personalo, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei gyventojų informuotumas apie e. sveikatos informacines technologijas, naudojimasis technologijomis, e. sveikatos technologijų vertinimas Lietuvoje ir atitinkamoje sveikatos priežiūros įstaigoje, atskleisti e. sveikatos technologijų diegimo proceso ypatumai bei problemos. Apibendrinus tyrimo rezultatus pateiktos pasitenkinimo e. sveikatos būkle išvados ir, vadovaujantis poreikių e. sveikatos srityje analize, suformuluoti pasiūlymai informuotumui ir e. sveikatos diegimo procesui gerinti

E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva

E. sveikata yra vertintina kaip svarbiausia sveikatos sistemos valdymo inovacija, todėl susiduriama ne tik su techninėmis, bet ir su įvairiomis žmogiškojo faktoriaus problemomis, kurios būdingos diegiant naujoves. Monografijoje atskleidžiamas e. sveikatos plėtros mastas ir tendencijos iš suinteresuotųjų pusių tinklinės perspektyvos siekiant inovatyvumo ir tvaros sveikatos sistemoje. Pristatoma sukurta e. sveikatos suinteresuotųjų bendradarbiavimo platforma, kurioje sveikatos valdymo inovacijos ir socialinių technologijų galimybės sinergijoje su politinių, organizacinių ir vadybinių priemonių dinaminiu rinkiniu pateikia ir atnaujina politines organizacines ir vadybines priemones esamuoju laiku

Verslumo skatinimas aukštajame moksle: Europos Sąjungos dokumentų ir Lietuvos atvejo analizė

The Chairman of the European Commission J.M Barroso, as the main “Europe 2020” strategic target for the upcoming ten years, indicates the creation of an innovative, stable and integrated economy. Higher education and business communication promotion and synergy are being dedicated as a prior target for all EU and EU member countries to be able to continue increasing employment, productivity, as well as social connections. The research of the enterprise and its stimulation in higher education (using higher education and business collaboration) is not deep enough, although the enterprise’s multiple phenomenon were analysed from many perspectives. It is being planned to raise EU’s investments to youth much more compared to other main parts of the budget in 2014-2020. Analysis of European Union documents and Lithuanian case studies was chosen on purpose according to the enterprise’s created added value for European development. Realization, creativity, initiative, motivation, taking risks, planning and reaching personal goals are the main parts of the enterprise. Development of these skills in higher education is becoming very important because of “the advantage of the competitiveness is being determined by country‘s social education therefore the effective usage of human recourses is the most important part seeking to increase stabile economical and social well being.” Research of the EU’s and Lithuania’s national documentation and scientific literature review of entrepreneurship in higher education identifies the current enterprise position in education. According to the analyses of the documentation and the scientific literature review, the enterprise’s evaluation level was appointed. The new beginning of the enterprise in higher education is being started after the research was done and centrepiece’s promotion was critically evaluated in the EU and Lithuania. In October, 2011 the committee of the EU created a new work group for enterprise promotion to create new guidelines for upcoming years. According to this, results of the research are being useful for the mechanism of enterprise promotion in higher education in Lithuania and EU. Higher education is the main entry in a growing country’s competitiveness in the long term and it is asking for new decisions to be made. Developing a knowledge society which is able to adjust to the fast changing world is hard to achieve, but it is necessary in trying to adapt to social reality, innovations and financial market needs. The question of enterprise policy is still painful for the whole EU and it is trying to find a common answer to be able to improve understanding which has a direct impact on personality development, job market, and innovative business stimulation and is creating a stronger role for young people in social and economical life.Aktualumas – Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso pagrindiniu ateinančio dešimtmečio ES ekonomikos augimo strategijos ,,Europa 2020“ prioritetu įvardina pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos kūrimą1. Siekiant Europos Sąjungai (toliau ES) ir valstybėms narėms didinti užimtumą, našumą ir socialinę įtrauktį Europos Sąjunga prioritetiniu tikslu iškelia aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą bei sinergiją. Nors daugialypį verslumo fenomeną mokslinėje literatūroje tyrėjai nagrinėja visapusiškai, tačiau verslumo skatinimas aukštajame moksle (per aukštojo mokslo ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą) yra santykinai mažai tirtas. Atsižvelgiant į tai, kad 2014–2020 m. ES investicijas į jaunimą planuojama didinti labiausiai, palyginti su kitomis biudžeto kategorijomis, atliekama ES dokumentų ir Lietuvos atvejo analizė pasirinkta tikslingai dėl verslumo faktoriaus pridėtinės vertės kūrimo bei įtakos tvariam Europos augimui2. Verslumo gebėjimo, pasireiškiančio idėjų realizavimu, kūrybiškumu, iniciatyvumu, motyvacija, naujovėmis, pasirengimu rizikuoti, planuoti ir siekti asmeninių ir bendrų tikslų, ugdymas aukštojo mokslo institucijose esminis, nes ,,pranašumus konkurencingoje kovoje lemia šalies žinių visuomenės dydis, o efektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimas yra visuomenės ekonominio ir socialinio stabilumo pagrindinė sąlyga“3. Tikslas – atlikti Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinių dokumentų, mokslinės literatūros ir kitų šaltinių, susijusių su verslumo skatinimu aukštajame moksle, analizę ir įvertinti esamą verslumo aukštajame moksle padėtį. Metodologija – dokumentų, mokslinės literatūros analizės metodais siekiama nustatyti tiriamojo objekto, verslumo aukštajame moksle, raidą. Rezultatai 1. Aptarta Europos Sąjungos verslumo politika ir išskirti verslumo skatinimo etapai. 2. Išnagrinėtas ir kritiškai įvertintas verslumo skatinimas aukštajame moksle ES ir Lietuvoje. 3. Aptartos naujos verslumo skatinimo politikos gairės. Praktinė reikšmė – atsižvelgiant į tai, kad tik 2011 m. lapkričio mėnesį Europos Komisija įsteigė verslumo ugdymo darbo grupę ES verslumo ugdymo politikos vadovui sudaryti, atlikto tyrimo rezultatai naudingi verslumo skatinimo mechanizmo formavimui Lietuvoje ir Europos Sąjungos mastu. Orginalumas / vertingumas – aukštojo mokslo indėlis – visos šalies konkurencingumo didinimo ir ilgalaikio ekonomikos užtikrinimo prasme yra esminis ir reikalauja permainų, susijusių su bendrų spendimų priėmimu. Žinių visuomenės kūrimas prisitaikant prie permainų ir inicijuojant įvairiapusę pažangą yra sunkiai įgyvendinamas, tačiau būtinas uždavinys siekiant šiandieninėje socialinėje realybėje prisitaikyti prie inovacijų ir rinkos poreikių. Verslumo politikos klausimas lieka opus ES lygiu, todėl ieškoma bendro sprendimo verslumo mąstysenos tobulinimo klausimu, kuris turi tiesioginės įtakos asmenybės formavimuisi, darbo rinkai, skatina novatorišką verslo steigimą, taigi gerina jaunų žmonių vaidmenį visuomenėje ir ekonomikoje. Atliktas tyrimas atskleidžia verslumo gebėjimo tobulinimo poreikį aukštojo mokslo institucijose

Promoting entrepreneurship in higher education: analysis of European Union documents and Lithuanian case study

[…] Research of the EU's and Lithuania's national documentation and scientific literature review of entrepreneurship in higher education identifies the current enterprise position in education. According to the analyses of the documentation and the scientific literature review, the enterprise's evaluation level was appointed. The new beginning of the enterprise in higher education is being started after the research was done and centrepiece's promotion was critically evaluated in the EU and Lithuania. In October, 2011 the committee of the EU created a new work group for enterprise promotion to create new guidelines for upcoming years. According to this, results of the research are being useful for the mechanism of enterprise promotion in higher education in Lithuania and EU. Higher education is the main entry in a growing country's competitiveness in the long term and it is asking for new decisions to be made. Developing a knowledge society which is able to adjust to the fast changing world is hard to achieve, but it is necessary in trying to adapt to social reality, innovations and financial market needs. The question of enterprise policy is still painful for the whole EU and it is trying to find a common answer to be able to improve understanding which has a direct impact on personality development, job market, and innovative business stimulation and is creating a stronger role for young people in social and economical lif

The Importance of Collective Intelligence Implementing the ‘Third Mission’ of Universities

Purpose – transformation of regular traditional university is a natural going process, which was affected not only by attractive theoretical or practical meaning of entrepreneurial university, but by the necessity of economic and social changes, as well. According to that, university is an important member of “Triple Helix” (University-Industry-State) model importance of collective intelligence for the implementation and development of “Third Mission” of university hybrid. “Triple Helix” model’s expansion is being proven in the upshot of analysis of scientific literature.Design/Methodology/Approach – analysis of scientific literature.Findings – after literature analysis, the following findings are presented: Concept of “Third Mission”; The importance of entrepreneurial university for “Third Mission’s” implementation is investigated; The importance of collective intelligence for “Third Mission’s” implementation is highlighted.Practical usage – according to the necessity of fast changes for Lithuanian and for East European universities in common, it is being expected that proven importance of collective intelligence for the implementation of “Third Mission” of university will affect the research of unique interdisciplinary solutions.Originality/Value – the main concept of collective intelligence is not really new, but the article explains its value for entrepreneurial university and for implementation of “Third Mission”. The development of hybrid “Triple Helix” model has not been investigated properly yet. Because of this, it is expected that the article will affect the start of new discussions and research of new solutions.Research type – literature review, viewpoint

Impact of information and communication technologies on delivery of health care services

This paper analyses the influence of Information and Communication Technologies (ICT) in the delivery of healthcare services in order to find out the opinion of health care professionals. The results of 2010 and 2012 survey in Centre Clinic (Vilnius, Lithuania) are analysed and compared. The research topic is very relevant, given the spread and prevalence of the ICT. It should be noted that the rapid development of the ICT has led to miscellaneous changes (new organizational tools, changes in management practices), which resulted in internal and external transformations in health institutions. Health care institutions are facing various challenges as an outcome of the ICT development, including innovative thinking, collaboration and the need for authorities to foster synergy in health care institutions. Analogical results of foreign researchers confirmed the importance of organizational communication. Due to the influence of technological development on the ways health care institutions are operating, this study is particularly relevant in the light of the need for co-operation and dynamic linkages to organizational processes. In this paper, methods of literature analysis as well as review of foreign best practices are applied. To collect empirical data, a survey was conducted in Centre Clinic (Vilnius, Lithuania) in 2010 and 2012. In 2010, 144 health care professionals (who used the ICT in their workplace) were surveyed, whereas in 2012, 252 health care professionals were interviewed. Case study analysis was made, based on the empirical results. According to their working experience, specialization, and computer literacy, empirical data were compared on these dimensions: • Influence of the currently used ICT on the quality of health care services; • Influence of the ICT on the quality and accessibility of health care services; • Development and spread of the ICT in health care facilities; • Importance of the ICT used in the facility when applying for a job position. The paper includes research review and identification of common criteria, which derived from the analysis of scientific literature on the influence of the ICT on health care delivery. As an outcome of the ICT development, health care institutions are facing various challenges, including lack of innovative thinking, collaboration and synergy between members of organizations. The results of this research and available foreign studies confirmed the importance of organizational communication, therefore, it is recommended to carry out further investigations to find the reasons why the opinion of health care professionals on the ICT has deteriorated.Straipsnyje nagrinėjama informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) įtaka sveikatos priežiūros paslaugų teikimui siekiant išsiaiškinti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę. Nagrinėjamu aspektu lyginami VšĮ Centro poliklinikoje 2010 ir 2012 m. atliktų apklausų rezultatai. Atsižvelgiant į IKT paplitimą, pritaikymą, populiarumą ir nuolatinį kismą, tyrimas pasirinktas tikslingai dėl technologijų pridėtinės vertės kūrimo bei įtakos sveikatos priežiūros įstaigų veiklai. Akcentuotina, kad sparti IKT plėtra lėmė įvairiapusiškus pokyčius (naujas organizacines priemones, valdymo procesų bei vadybos kaitą), kurie suponavo vidines ir išorines transformacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos priežiūros įstaigos dėl IKT plėtros susiduria su įvairiais iššūkiais įskaitant inovatyvaus mąstymo, bendradarbiavimo bei sveikatos įstaigos narių sinergijos skatinimo būtinybę. Užsienio šalių analogiškų tyrimų rezultatai patvirtina organizacinės komunikacijos svarbą. IKT lemia sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kismą, todėl atliktas įstaigų specialistų nuomonių pokyčių tyrimas yra ypač aktualus atsižvelgiant į bendradarbiavimo aspekto būtinybę ir glaudžias sąsajas su organizaciniais informacijos valdymo ir mainų procesais. Straipsnyje taikyti teoriniai literatūros analizės metodai, taip pat atlikta užsienių šalių gerosios patirties apžvalga. Empirinio tyrimo metu VšĮ Centro poliklinikoje 2010 ir 2012 m. atliktos apklausos. Vykdytos anketinės apklausos metu 2010 m. apklausti 144 sveikatos priežiūros specialistai, 2012 m. – 252, kurie teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas savo darbo vietose naudojasi IKT. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis, atlikta VšĮ Centro poliklinikos atvejo analizė. Apklausų metu surinkti duomenys buvo apdoroti SPSSv.19 programiniu paketu. Atlikus tyrimą, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų darbo stažą, profesiją / specializaciją ir kompiuterinį raštingumą, palygintos sveikatos priežiūros specialistų nuomonės apie: • Įstaigoje naudojamų IKT įtaką sveikatos priežiūros paslaugų teikimui; • IKT įtaką asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui; • IKT plėtrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje; • IKT diegimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje svarbą, renkantis ją kaip darbovietę. Straipsnyje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, sudaryta asmens sveikatos priežiūros specialistų nuomonių apie IKT įtaką medicinos paslaugų teikimui tyrimų apžvalga ir išskirti bendri kriterijai

E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva

E-health is perceived as the most imperative innovation in health system management. Therefore, just as any other innovation it should expect all inherent challenges – technical problems as well as a wide range of human factor issues. Research presented in the monograph – striving for innovative and sustainable healthcare system, to assess the extent of e-health development and trends from the network perspective of stakeholders as the most important success factor in the e-health deployment. Presenting integrated ehealth deployment platform for Stakeholder Cooperation and suggested solutions produce a dynamic set of political, organisational and managerial measures that are constant and self-updating in current time, which is valuable for decision-making in e-health development. Consequently, the designed Platform automatically provides and updates political, organisational and managerial measures in real time