Balioninė plaučių arterijos valvuloplastika – tiesioginiai, tarpiniai ir vėlyvieji rezultatai: 20 metų patirtis

Sigitas Čibiras, Eugenijus Kosinskas Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius E-mail: [email protected] Įvadas Darbo tikslas – apibendrinti 20 metų patirtį ir įvertinti įgimtos plaučių arterijos (PA) stenozės balioninės valvuloplastikos (BPV) tiesioginius, tarpinius ir vėlyvuosius rezultatus. Ligoniai ir metodai 1987–2007 metais Vilniaus širdies ligų klinikoje buvo atlikta 101 BPV, ligonių amžius nuo 1 paros iki – 39 metų. BPV atlikta esant spaudimo per PA vožtuvą skirtumui > 30 mm Hg. Ligoniai prieš BPV suskirstyti į dvi grupes pagal tai, ar pradinis spaudimo per PA vožtuvą skirtumas 50 mm Hg (2 grupė). Analizuotas duomenų kitimas tiesiogiai po BPV, tarpiniu laikotarpiu (iki dvejų metų po BVP), vėlyvuoju laikotarpiu (praėjus daugiau kaip dvejiems metams). Ligoniai po BPV buvo suskirstyti į dvi grupes: turintys liekamąjį spaudimo skirtumą iki 36 mm Hg ir daugiau kaip 36 mm Hg. Rezultatai BPV atlikta 18 pacientų, kurių spaudimo per PA vožtuvą skirtumas 50 mm Hg. Tiesiogiai po BVP vidutinis spaudimo skirtumas sumažėjo nuo 81,31 ± 21,28 iki 31,32 ± 13,82 mm Hg, tarpiniu laikotarpiu – iki 27,56 ± 12,71 mm Hg, vėlyvuoju – iki 19,89 ± 10,12 mm Hg. Esant liekamajam spaudimo skirtumui po BPV 36 mm Hg (21 ligonis), tarpiniu laikotarpiu vidutinis spaudimo skirtumas 51,99 ± 20,61 mm Hg, vėlyvuoju – 35,7 ± 16 mm Hg. Vėlyvuoju laikotarpiu spaudimo skirtumas mažėja, bet didėja PA nesandarumas. Tuoj po BPV nesandarumas nustatytas 7 %, tarpiniu laikotarpiu – 53 %, vėlyvuoju – 81,7 % ligonių. Išvados BPV yra gerai toleruojamas ir veiksmingas nechirurginis gydymo būdas. Daugumai ligonių išryškėja vėlyvasis nedidelis plaučių arterijos nesandarumas, kurį retai prireikia gydyti chirurginiu būdu. Mūsų studija rodo, kad tinkama ligonių atranka leidžia pasiekti gerų tiesioginių, tarpinius ir vėlyvųjų rezultatų. Reikšminiai žodžiai: įgimtos širdies ydos, įgimta plaučių arterijos vožtuvo stenozė, balioninė valvuloplastika. Balloon pulmonary artery valvuloplasty – immediate, mid-term and long-term follow-up results: 20-year experience Sigitas Čibiras, Eugenijus Kosinskas Vilnius University Clinic of Heart and Vascular Medicine, Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background To analyze immediate, mid-term and long-term follow-up results after percutaneous balloon pulmonary valvuloplasty (BPV) of congenital pulmonary artery (PA) stenosis for a 20-year period. Patients and methods During 1987–2007, in the Vilnius Clinic of Heart Diseases 101 BPV were performed, the patients’ age range being 1 day – 39 years. BPV was performed with the primary PA valvular pressure gradient > 30 mm Hg. Patients before BPV had been divided into two groups: (1) with primary PA pressure gradient 50 mm Hg. Data were analyzed immediately after BPV, in a mid-term (2 years) and a long-term (more than 2 years) follow-up. The same patients after BPV were divided into two groups: with residual pressure gradient 36 mmHg. Results Eighteen BPV were performed with the primary PA pressure gradient 50 mm Hg; the immediate mean pressure gradient decreased from 81.31 ± 21.28 mm Hg to 31.32 ± 13.82 mm Hg, in the mid-term period to 20 ± 6 mm Hg and in the long-term period to mm Hg. With the residual pressure gradient after BPV 36 mm Hg (21 patients), in the mid-term period the pressure gradient decreased to 51.99 ± 20.61 mm Hg and in the long-term period to 35.7 ± 16 mm Hg. In the long-term follow-up, the pressure gradient decreased, but PA regurgitation (PAR) was progressive. Immediately after BPV, PAR was seen in 7%, in mid-term follow-up in 53 %, and in long-term follow-up in 81.7 % patients. Conclusions BPV is a well tolerated and effective non-surgical treatment method. Late trivial PAR develops in the majority of cases, but rarely requires surgical treatment. Our study has demonstrated that the appropriate patient selection enables achieving good immediate, mid-term and long-term follow-up results. Keywords: congenital heart defects, congenital pulmonary artery stenosis, balloon valvuloplasty

Pirmoji patirtis per kateterį stentgraftu endoprotezuojant nusileidžiančiąją aortą

Eugenijus Kosinskas1, Sigitas Čibiras1, Vaidotas Zabulis21 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Straipsnyje analizuojama pirmoji Lietuvoje patirtis endoprotezuojant stentgraftais per kateterį nusileidžiančiąją aortą: 2005 m. gruodis – 2007 m. vasaris, 19 ligonių, 23 stentgraftai. Trims ligoniams prieš endoprotezavimą rekonstruotos aortos lanko šakos, kad būtų sudaryta erdvė proksimaliai tvirtinti stentgraftą. Dviem ligoniams endoprotezavimas stentgraftu buvo sudedamoji hibridinės operacijos dalis, gydant torakoabdominalinę aortos aneurizmą. Pagrindiniai žodžiai: nusileidžiančiosios aortos aneurizma, disekacija, stentgraftai First Lithuanian experience in descending aorta stentgrafting Eugenijus Kosinskas1, Sigitas Čibiras1, Vaidotas Zabulis21 Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] The first Lithuanian experience in descending aorta stentgrafting is analyzed. From December 2004 till February 2007, 23 stentgrafts in 19 patients were implanted. In two cases the location of stentgrafts was wrong. No other major complications occurred. Key words: thoracoabdominal aneurysm, thoracic aorta dissection, stentgraft

Atviro arterinio latako perkateterinis uždarymas atsiskiriančiomis COOK spiralėmis – septynerių metų patirtis

Sigitas Čibiras1, Rita Sudikienė2, Lina Gumbienė1, Eugenijus Kosinskas1 1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Apžvelgiama klinikoje atliktų atviro arterinio latako (AAL) perkateterinio uždarymo naudojant COOK atsiskiriančias spirales septynerių metų patirtis, vertinami rezultatai įvairaus dydžio ir anatominio tipo latakų grupėse. Ligoniai ir metodai Išanalizuoti 75 ligonių, kuriems Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje nuo 1999 iki 2006 metų atliktas perkateterinis AAL uždarymas penkių apvijų COOK atsiskiriančiomis spiralėmis, duomenys. Procedūrai echokardiografijos metu atrinkti ligoniai, kurių nedidelis AAL (skersmuo < 3 mm). Aprašyta klinikoje naudota AAL uždarymo metodika. Priklausomai nuo AAL dydžio ligoniai suskirstyti į tris grupes, o pagal AAL anatomiją į penkias grupes. Palyginti skirtingų grupių rezultatai. Vertintas nuosrūvis per lataką, jį uždarius iškart po procedūros, po 24 valandų, po vieno, šešių ir dvylikos mėnesių. Rezultatai Pagal AAL anatomiją 59 ligoniai buvo A tipo, aštuoni – C tipo, penki – D tipo, trys – E tipo. Vertinti trijose ligonių grupėse priklausomai nuo AAL dydžio (iki 2 mm, 2–3 mm, > 3 mm). Geriausi rezultatai buvo pirmos ligonių grupės, kai operacinėje AAL užsikimšo 80% atvejų, po 6 mėn. – 87,5%, po vienų metų – 100%. Antros grupės ligonių AAL operacinėje užsikimšo 69%, po vienų metų – 96,6% atvejų. Trečios grupės 50% ligonių AAL užsikimšo operacinėje, 83,3% – po vienerių metų. Išvados Perkateterinis AAL uždarymo COOK spiralėmis būdas laikomas saugia chirurginio gydymo alternatyva, mažiau invazyvus, saugus, ekonomiškas, veiksmingas gydymo metodas. Procedūra yra trumpesnė, greitesnis pasveikimo laikotarpis, yra kosmetinis efektas. Metodas veiksmingas uždarant mažus ir vidutinius AAL (iki 3 mm). Pagrindiniai žodžiai: atviras arterinis latakas, įgimtos širdies ydos, intervencinis perkateterinis gydymas, COOK atsiskiriančios spiralės Patent ductus arteriosus occlusion with detachable COOK coils – seven years of experience Sigitas Čibiras1, Rita Sudikienė2, Lina Gumbienė1, Eugenijus Kosinskas1 1 Vilnius University, Clinic of Heart and Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objective Seven years of patent ductus arteriosus (PDA) transcatheter occlusion experience in clinic is reviewed, evaluating results in different PDA size and anatomical type groups. Patients and methods Data of 75 patients that underwent PDA closure with COOK detachable coils at the Vilnius Heart Disease Clinic from 1999 to 2006 were analysed. Patients with a moderate PDA diameter (< 3 mm) were echoscopy-selected for the procedure. The PDA closure method, applied in the clinic is described. According to PDA size, the patients were divided into three groups and according to anatomy into 5 groups. The results in different groups were compared. The shunt was evaluated immediately after closure, after 24 hours, and after 1, 6 and 12 months. Results The angiographic appearance of the ductus was type A in 59, type C in 8, type D in 5, type E in 3 patients. Depending on the PDA diameter, there were three groups of the patients ( 3 mm). The best results were observed in the first group: immediate complete closure was achieved in 80% of cases, after six months in 87.5% and after 1 year in 100%. Conclusions Transcatheter coil occlusion of PDA with COOK detachable coils is a safe alternative to surgical treatment. It is less a invasive and economical method of treatment. The procedure itself is shorter, its results in a shorter convalescence period and has a good cosmetic effect. This technique is effective for small and moderate PDA (to 3 mm). Key words: patent ductus arteriosus, congenital heart diseases, interventional transcatheter therapy, COOK detachable coil

Aortos rekoarktacijos gydymas angioplastika ir stentais

Lina Gumbienė, Sigitas Čibiras, Alicija Dranenkienė, Živilė Katliorienė, Giedrė Nogienė, Eugenijus KosinskasVilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Aprašomas naujo metodo – balioninės angioplastikos ir kraujagyslinių stentų – pritaikymas gydant aortos rekoarktaciją, atsiradusią po chirurginės ydos korekcijos. Ligoniai ir metodai Atlikta retrospektyvi duomenų analizė dešimties ligonių, kuriems Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre 1994–2006 metais aortos rekoarktacija buvo gydyta balionine angioplastika ar stentavimu. Aprašoma centre taikyta aortos angioplastikos ir stentų implantavimo metodika. Rezultatai Aortos rekoarktacijos angioplastika atlikta keturiems ligoniams. Intraaortinis gradientas aortos koarktacijos vietoje po procedūros sumažėjo vidutiniškai 82,15%. Vėlyvuoju stebėjimo periodu (vid. 6,14 ± 5,2 metai) rekoarktacija buvo trims ligoniams. Aortos rekoarktacijos stentavimas atliktas septyniems ligoniams, vienam iš jų dėl atsinaujinusios rekoarktacijos po angioplastikos. Dviem ligoniams procedūra nepavyko. Kitiems penkiems ligoniams intraaortinis gradientas reAoCo vietoje vidutiniškai sumažėjo nuo 29,6 ± 11,6 mm Hg iki 2,6 ± 3,7 mm Hg. Stebėjimo laikotarpiu 0,58–3,75 metų po procedūros rekoarktacija nustatyta tik vienam ligoniui. Jam atliktas stento plėtimas. Išvada Perkateterinė balioninė angioplastika ir balionais išplečiami kraujagysliniai stentai veiksmingi ir saugūs aortos rekoarktacijų gydymo metodai. Pagrindiniai žodžiai: aortos koarktacija, rekoarktacija, perkateterinis gydymas Treatment of recurrent coarctation of the aorta employing balloon angioplasty and endovascular stents Lina Gumbienė, Sigitas Čibiras, Alicija Dranenkienė, Živilė Katliorienė, Giedrė Nogienė, Eugenijus KosinskasVilnius University, Centre of Heart Surgery, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective We present a new method of treatment – balloon angioplasty and endovascular stent – for patients with aortic re-coarctation following surgical correction. Patients and methods Ten patients with re-coarctation of the aorta after surgery underwent balloon angioplasty or stent implantation at Vilnius University Heart Surgery Centre in 1994–2006. Results Balloon angioplasty was performed in 4 patients. The intraaortic gradient in the site of coarctation decreased on average by 82.15% after the procedure. Re-coarctation developed in 3 patients in the late follow-up period (mean 6.14 ± 5.2 years). Stents were implanted in 7 patients (one developed re-coarctation after angioplasty). The procedure failed in two. The intraaortic gradient at the site of re-coarctation decreased on average from 29.6 ± 11.6 mm Hg to 2.6 ± 3.7 mm Hg. Re-coarctation was diagnosed only in one patient during the follow-up (0.58–3.75 years), and stent dilatation was performed in this case. Conclusions Balloon angioplasty and endovascular stents are effective and safe methods for the treatment of re-coarctation of the aorta. Key words: coarctation of the aorta, recurrent coarctation, transcatheter treatmen

Stambiųjų kraujagyslių transpozicija ir arterijų sukeitimo operacijos: mūsų patirtis

Kęstutis Lankutis1, Virgilijus Lebetkevičius2, Virgilijus Tarutis2, Vidmantas Žilinskas2, Sigitas Čibiras2, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė2, Vytautas Sirvydis21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Straipsnyje apžvelgiama mūsų techniškai sunkios arterijų sukeitimo operacijos (Jatene) ir stambiųjų kraujagyslių transpozicijos vaikams patirtis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai nagrinėjami 48 ligoniai, kuriems mūsų centre buvo atlikta arterijų sukeitimo operacija. Daugeliu atvejų – tai d-transpozicija ir keturiais atvejais buvo dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio ir transpozicija (Taussig-Bing tipas). Operacijos atliktos naudojant dirbtinę kraujotaką, kartu atlikta anatomiškai radikali ydos korekcija. Rezultatai Nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2007 m. kovo mėn. operuoti 27 kūdikiai. Šiuo laikotarpiu, išmokus operacijos technikos, taikyta standartinė operacijos metodika. Operacinis šios grupės mirtingumas 11%. Dažniausia mirties priežastis – miokardo išemija dėl nesėkmingos vainikinių arterijų perkėlimo procedūros, esant nepalankiai anatominei jų padėčiai. Dėl pooperacinių vėlyvųjų komplikacijų stebėti keturi ligoniai, kuriems buvo įvairaus laipsnio plaučių arterijos stenozė. Du ligoniai dėl šios komplikacijos operuoti. Išvados Arterijų sukeitimo operacijos kaip fiziologiškiausios yra pirmo pasirinkimo vaikams, kuriems yra stambiųjų kraujagyslių transpozicija. Pastaraisiais metais pasiekta gana gerų ir priimtinų mirtingumo ir kokybės rodiklių. Pagrindiniai žodžiai: arterijų sukeitimo operacija, Jatene operacija, pagrindinių arterijų transpozicija Our experience in arterial switch operation of the great arteries Kęstutis Lankutis1, Virgilijus Lebetkevičius2, Virgilijus Tarutis2, Vidmantas Žilinskas2, Sigitas Čibiras2, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė2, Vytautas Sirvydis21 Cardiac Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Cardiac Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected] Background / objective A review of our experience in the technically demanding arterial switch operation (Jatene) in transposition of the great arteries in children. Patients and methods 48 children who underwent an arterial switch operation at our Centre were retrospectively reviewed. The underlying pathology was d-transposition of the great arteries and a double outlet right ventricle of Taussig-Bing transposition type in four cases. The operation was performed in cardiopulmonary bypass for anatomically repair of the transposition. Results From January 2002 – March 2007, 27 infants underwent an arterial switch operation. Operative mortality in this period was 11%, in most cases from myocardial ischemia following unsuccessful transfer of a dangerous pattern of coronary arteries. Postoperative morbidity occurred in four patients who presented various degrees of pulmonary stenosis artery. Two patients required reoperation. Conclusions The arterial switch operation is considered to be a procedure of choice for correction of transposition of the great arteries. The operation involves acceptable mortality and morbidity. Key words: arterial switch operation, Jatene operation, transposition of the great arterie

Pacientų atranka širdies transplantacijai: šiuolaikiniai kriterijai

Vytė Valerija Maneikienė1, Jelena Čelutkienė2, Gitana Žemaitaitytė1, Kęstutis Ručinskas3, Saulius Miniauskas3, Sigitas Čibiras2, Vytautas Jonas Sirvydis3, Aleksandras Laucevičius2 1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 3Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre nuo 1987 metų atliekamos širdies transplantacijos operacijos. Per šį laikotarpį recipientų sąrašuose buvo įrašyti 268 pacientai, atliktos 47 širdies transplantacijos. Šiuolaikiniai medikamentinio, elektrofiziologinio ir chirurginio gydymo metodai gerokai padidino pacientų, laukiančių širdies transplantacijos, išgyvenimą, tačiau širdies transplantacija tebėra veiksmingiausias gydymo metodas terminalinėmis širdies nepakankamumo stadijomis. Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje įdiegti nauji diagnostikos metodai (spiroergometrija, NT-pro-BNP nustatymas) leidžia praktiškai pritaikyti šiuolaikinius atrankos kriterijus. Šiame straipsnyje remiantis literatūros apžvalga įvardyti pagrindiniai recipientų atrankos širdies transplantacijai kriterijai, taikomi ir Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre. Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumas, recipientų atranka, transplantacija Evaluation at selection of patients for heart transplantation: current criteria Vytė Valerija Maneikienė1, Jelena Čelutkienė2, Gitana Žemaitaitytė1, Kęstutis Ručinskas3, Saulius Miniauskas3, Sigitas Čibiras2, Vytautas Jonas Sirvydis3, Aleksandras Laucevičius2 1 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University, Heart and Cardiovascular Diseases Clinic, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 3 Vilnius University, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Heart transplantations at Vilnius University Heart Surgery Centre have been performed since 1987. During all this period, 268 patients were included into the recipients’ list and 47 heart transplantations were performed. The current medical, electrophysiological and surgical methods have obviously increased the survival of patients who are waiting for heart transplantation. However, heart transplantation is still the most effective method in the end-stage heart failure. In recent years, the new diagnostic methods (spiroergometry, NT-pro-BNP) implemented at Vilnius University Heart Surgery Center enable using current selection criteria in practice. In the article, according to a literature review, all the basic criteria of evaluating and selecting recipients for heart transplantation mentioned above are used at our Center. Key words: heart failure, recipients’ selection, transplantatio

Pulmonary artery coil embolisation prevented tumour progression in a patient with advanced squamous cell lung carcinoma

Background: Squamous cell lung carcinoma (SqCLC) is a type of non-small-cell lung cancer, accounting for 25–30% of all lung cancer cases with a median advanced stage survival of 8–11 months. Here we present a rare case of long-term survival with metastatic SqCLC following coil embolisation of the right pulmonary artery. Case presentation: The 49-year-old patient was diagnosed with stage IV (cT4N3M1) SqCLC in 2007 due to a biopsy-proven central malignant tumour in the right lung and bilateral mediastinal lymphadenopathy. A magnetic resonance imaging scan also revealed a metastatic lesion in the liver. Soon after the diagnosis, the patient experienced pulmonary haemorrhage, which was managed by obturating the intermediate bronchus and performing coil embolisation of the right pulmonary artery. The patient also received chemotherapy in 2007 and 2009 without radiological changes. At three different time points in years 2010–2019, biopsies of the primary tumour were taken. All showed dense connective tissue with no indication of cancer growth. In 2020, a positron emission tomography scan showed no pathological metabolic activity in the lungs and liver. Currently, the patient remains in a stable clinical condition with a good performance status. Conclusion: The long-term clinical benefit indicates a direct effect of coil embolisation on tumour progression. We suggest that coil embolisation of tumour-feeding arteries could be considered as a potential treatment method for patients with SqCLC

Left ventricular global longitudinal strain predicts elevated cardiac pressures and poor clinical outcomes in patients with non-ischemic dilated cardiomyopathy

BACKGROUND: Risk stratification in patients with non-ischemic dilated cardiomyopathy (NI-DCM) is essential to treatment planning. Global longitudinal strain (GLS) predicts poor prognosis in various cardiac diseases, but it has not been evaluated in a cohort of exclusively NI-DCM. Although deformation parameters have been shown to reflect diastolic function, their association with other hemodynamic parameters needs further elucidation. We aimed to evaluate the association between GLS and E/GLS and invasive hemodynamic parameters and assess the prognostic value of GLS and E/GLS in a prospective well-defined pure NI-DCM cohort. METHODS AND RESULTS: Forty-one patients with NI-DCM were enrolled in the study. They underwent a standard diagnostic workup, including transthoracic echocardiography and right heart catheterization. During a five-year follow-up, 20 (49%) patients reached the composite outcome measure: LV assist device implantation, heart transplantation, or cardiovascular death. Pulmonary capillary wedge pressure (PCWP), mean pulmonary artery pressure, pulmonary vascular resistance (PVR) correlated with GLS and E/GLS (p  3 Wood units). Survival analysis showed GLS and E/GLS to be associated with short- and long-term adverse cardiac events (p < 0.05). GLS values above thresholds of -5.34% and -5.96% indicated 18- and 12-fold higher risk of poor clinical outcomes at one and five years, respectively. Multivariate Cox regression analysis revealed that GLS is an independent long-term outcome predictor. CONCLUSION: GLS and E/GLS correlate with invasive hemodynamics parameters and identify patients with elevated PCWP and high PVR. GLS and E/GLS predict short- and long-term adverse cardiac events in patients with NI-DCM. Worsening GLS is associated with incremental risk of long-term adverse cardiac events and might be used to identify high-risk patients