Lateralinė sfinkterotomija išangės įplėšai gydyti: asmeninė patirtis (2000–2002 metai)

Narimantas Evaldas SamalavičiusVilniaus centro universitetinės ligoninėsChirurgijos skyriaus Koloproktologijos poskyrisŽygimantų g. 3, LT–2001 VilniusEl paštas: [email protected] Tikslas Išnagrinėti 2000–2002 metais nuo išangės įplėšos operuotų ligonių gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodai Lateralinė sfinkterotomija atlikta 46 ligoniams: 26 moterims ir 20 vyrų. Jų amžius – nuo 31 iki 77 metų, vidurkis – 50 metų. Hospitalizacija truko nuo 1 iki 7 dienų, vidutiniškai 1,8 dienos. 24 (52,2%) ligoniai operuoti taikant vietinę, 17 (37%) – bendrąją, 3 (6,5%) – spinalinę ir 2 (4,3%) – epidurinę nejautrą. 14 (30,4%) ligonių atliktos simultaninės operacijos. Komplikacijų nebuvo. Visiems ligoniams 2003 metų vasarį išsiųsti klausimynai. Rezultatai Apklausoje dalyvavo 28 (60,1%) ligoniai iš 46 operuotųjų. Chirurginiu gydymu buvo patenkinti 27 (96,4%) ligoniai, o nepatenkintas – vienas (3,6%). Po operacijos 21 (75%) ligoniui skundai visiškai išnyko, 4 (14,2%) nurodė diskomfortą išangės srityje, o 3 ligoniai (10,7%) – tam tikro intensyvumo išangės skausmą ir kraujavimą. Sutrikusia po operacijos išangės raukų funkcija skundėsi iš viso 3 (10,7%) ligoniai. Pagal Klivlendo išmatų nelaikymo klasifikaciją, vienam ligoniui išmatų nelaikymas įvertintas 1 balu, vienam – 2 balais ir vienam – 4 balais. Išvados Lateralinė sfinkterotomija yra saugi ir veiksminga operacija išangės įplėšai gydyti. Kadangi kai kuriems ligoniams po operacijos pasireiškia nors ir nedidelis išmatų nelaikymas, prieš taikant chirurginį gydymą būtina išbandyti konservatyvaus gydymo priemones. Prasminiai žodžiai: išangės įplėša, lateralinė sfinkterotomija, rezultatai, išmatų nelaikymas Lateral sphincterotomy for anal fissure: personal experience (2000–2002) Narimantas Evaldas Samalavičius Objective The aim of the study was to evaluate the long-term results after lateral sphincterotomy for anal fissure for the period January 2000 to December 2002. Patients and methods Operated on were 46 patients (26 women and 20 men, age range 31–77, mean 50 years). In-hospital stay lasted 1 to 7 days, mean 1.8 days. Twenty-four patients (52.2%) were operated on under local, 17 (37%) under general, 3 (6.5%) under spinal and 2 (4.3%) under epidural anesthesia; 14 (30.4%) patients underwent simultaneous anorectal surgery. No complications occurred. All patients received a questionnaire by mail in February 2003. Results Of 46 patients, 28 (60.1%) responded, of them 27 (96.4%) were satisfied with the results of surgery and 1 (3.6%) was not. Twenty-one patients (75%) noted a full resolution of symptoms, 4 (14.2%) noted a minor anal discomfort and 3 (10.7%) a certain degree of anal pain and haemorrhage. Anal incontinence was present in 3 (10.7%) cases: according to Celveland Continence Score, 1 point in one case, 2 points in one case and 4 points in one case. Conclusions Lateral sphincterotomy was a safe and effective surgical option for anal fissure. As in some patients certain loss of anal control is unavoidable, conservative mesures should be administered prior to surgical treatment. Keywords: anal fissure, lateral sphincterotomy, results, incontinenc

Nauja formalino aplikacijos gydant radiacinį hemoraginį proktitą metodika

Narimantas Evaldas Samalavičius Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08406 Vilnius El paštas: [email protected] Radiacinis hemoraginis proktitas yra dėl spindulinio gydymo atsiradę tiesiosios žarnos pokyčiai, pasireiškiantys pogleivio fibroze ir obliteruojančiu endarteritu; išsivysčiusi talangiektazinė gleivinės neovaskuliarizacija lemia gleivinės trapumą ir polinkį kraujuoti. Esama įvairių radiacinio hemoraginio proktito gydymo metodikų. Pastaruoju metu efektyviausi literatūroje aprašomi metodai yra formalino aplikacija ir argono plazmos koaguliacija. Formalino aplikacija yra paprastas, pigus ir saugus gydymo būdas. Šiame straipsnyje pateikiamas naujas radiacinio hemoraginio proktito gydymo būdas – formalino aplikacijos. Pagrindiniai žodžiai: radiacinis proktitas, kraujavimas, formalino aplikacija New method of formalin application for the treatment of hemorrhagic radiation proctitis Narimantas Evaldas Samalavičius Vilnius University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery, Santariškių str. 1, LT-08406 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Radiation-induced hemorrhagic proctitis is a complication of radiotherapy for pelvic malignancies, which is caused by submucosal fibrosis, and endarteritis obliterans gives rise to telangiectatic neovasculature which is fragile and prone to bleeding. A number of treatment strategies of hemorrhagic radiation proctitis have been described. According to latest studies, formalin application and argon plasma coagulation seem to be most effective. Formalin application is a simple, inexpensive and safe method of treatment. A novel way of formalin application is described for those suffering from radiation hemorrhagic proctitis. Keywords: radiation proctitis, hemorrhage, formalin applicatio

Robotinė kolorektinė chirurgija naudojant Senhance® robotinę sistemą: vieno centro 13 pirmųjų operacijų patirtis

[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] Until recently, robotic surgery has been associated only with da Vinci robotic system. A novel Senhance® robotic system (TransEnterix Surgical Inc., Morrisville, NC, USA) has been introduced almost 5 years ago. Published reports on experience in colorectal surgery using this robotic platform is very limited. We present a prospective analysis of first 13 robotic colorectal surgeries in Klaipėda University Hospital, Klaipėda, Lithuania. 13 patients underwent various colorectal resections: 10 for colorectal cancer and 3 for colonic polyps. 7 were men and 6 women, age range 32–77 years, on an average 56 years. Among 10 patients with colorectal cancer, 3 had stage I, 3 stage II, 3 stage III and 1 stage IV colorectal cancer. 2 patients were operated for unremovable ascending colon adenomas and 1 underwent prophylactic subtotal colectomy with ileorectal anastomisis for familial adenomatous polyposis. Complication occurred in 1 case (7.7%). This patient underwent robotic abdominoperineal resection for low rectal cancer, developed postoperative bleeding from perineal wound on day 7 and had to be taken to operative room for oversuturing the bleeding vessel. Operative time was on an average 3 hours 50 minutes, ranging from 2 hours and 55 minutes to 6 hours and 10 minutes. In-hospital stay ranged from 5 to 16 days, on an average 7 days. Conclusion. Our experience with different types of robotic colorectal resections allows us to state that Senhance® robotic system is feasible and safe for colorectal surgery, and wider implementation of this system in our specialty worldwide is simply a question of time.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Dar visai neseniai robotinė chirurgija buvo asocijuojama tik su da Vinci robotine sistema. Beveik prieš penkerius metus įdiegta Senhance® robotinė sistema (TransEnterix Surgical Inc., Morrisville, NC, USA). Kol kas yra labai nedaug mokslinių duomenų apie šios robotinės sistemos panaudojimą kolorektinėje chirurgijoje. Šiuo straipsniu pristatoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktų pirmųjų 13 įvairių kolorektinių operacijų, naudojant Senhance® robotinę sistemą, perspektyvioji analizė. Iš 13 operuotų pacientų dešimt buvo operuoti dėl storosios žarnos vėžio, trys – dėl storosios žarnos polipų. Operuoti septyni vyrai ir šešiosmoterys, jų amžius – 32–77 m. (amžiaus vidurkis – 56 m.). Iš 10 pacientų, operuotų dėl storosios žarnos vėžio, trys pacientai sirgo I stadijos vėžiu, trys – II stadijos vėžiu, trys – III stadijos vėžiu, vienas – IV stadijosvėžiu. Du pacientai operuoti dėl endoskopiškai nepašalinamų kylančiosios gaubtinės storosios žarnos dalies adenomų, vienam atlikta subtotalinė kolektomija su ileorektostomija dėl šeiminės adenominės polipozės. Komplikavosi vienos pacientės (7,7 %) pooperacinė eiga. Šiai pacientei septintą pooperacinę parą pradėjo kraujuoti iš tarpvietės pjūvio, todėl operacinėje persiūta kraujuojanti kraujagyslė. Vidutinė operacijų trukmė – 3 val. ir 50 min., t. y. nuo 2 val. ir 55 min. iki 6 val. ir 10 min. Hospitalizacijos trukmė – nuo 5 iki 16 dienų (vidutiniškai – 7 dienos). Išvada. Įgyta patirtis, atlikus įvairių robotinių kolorektinių operacijų, leidžia teigti, kad Senhance® robotinė sistema yra saugi ir tinka kolorektinei chirurgijai. Platesnis šios robotinės sistemos pritaikymas chirurgijoje visame pasaulyje, galima manyti, yra tik laiko klausimas

Transanalinė totalinė mezorektinė ekscizija (TaTME): Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis

Introduction. Colorectal cancer ranks third on the list of the most common cancers. In 1979 R. J. Heald described total mesorectam excision (TME) which became a gold standard for rectal cancer treatment. This operation is performed all over the world open, laparoscopic and robotic. Operating on low and very low rectal cancer, distal bowel mobilisation if often the most difficult part of the operation. Aa a solution to this problem transanal abdominotransanal rectal resection (TATA) and transanal total mesorectal excision (TaTME) were proposed. This article reviews the experience and short-term postoperative outcomes of TaTME performed in Klaipėda University Hospital.Methods. The first stage of surgery was performed with patient placed in the prone jackknife (Kraske) position. Using electrocauthery circular mobilisation of the rectum was performed starting at least 1 cm from the lower edge of the tumour. Up to 10 cm of the rectum was mobilised from below. The second stage was performed with patient in lithotomy position. Laparoscopic TME was performed. For 11 (78.57%) patients hand sown anastomosis was performed and for 1 (7.17%) patient stapler was used. 2 (14.28%) patients underwent the Hartmann’s procedure.Results. In period 2018.03–2019.10 TaTME was performed for 14 patients. The medium tumour high counting from dentate line was 2.54 (±1.28). 13 out of 14 patients were operated from 8 to 12 weeks after chemoradiotherapy. All (100%) rectal resections were radical (R0). On average 11.43 (±3.78) lymphnodes were harvested. 5 (35.71%) patients had complications after surgery.Conclusions. TaTME performed at Klaipėda University Hospital is effective operation for rectal cancer treatment.Įvadas. Kolorektalinis vėžys yra trečias pagal dažnį navikinis susirgimas pasaulyje. Vadinamasis auksinis standartas tiesiosios žarnos vėžiui gydyti – 1979 m. R. J. Healdo aprašyta totalinė mezorektinė ekscizija (TME). Šiandien ekscizija sėkmingai atliekama visame pasaulyje tiek atviros operacijos metu, tiek operuojant laparoskopiškai, tiek pasitelkus robotą. Operuojant žemos lokalizacijos tiesiosios žarnos navikus, sunkiausia operacijos dalis – distalinė žarnos mobilizacija. Šiai problemai spręsti rekomenduojama transanalinė abdomino-transanalinė tiesiosios žarnos rezekcija (TATA) ir transanalinė totalinė mezorektinė ekscizija (TaTME). Straipsnyje apžvelgta Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis ir artimieji pooperaciniai rezultatai, atliekant TaTME.Metodai. Pirmasis operacijos etapas atliktas pacientą paguldžius į prone jackknife (Kraske) padėtį. Tiesioji žarna cirkuliariai elektrokoaguliuojant išdalyta, pradedant bent 1 cm nuo apatinio naviko krašto. Mobilizuota iki 10 cm tiesiosios žarnos iš apačios. Antrasis operacijos etapas – pacientas guldomas į litotomijos padėtį. Laparoskopiškai atliekama TME. 11 pacientų (78,57 %) anastomozės suformuotos pavienėmis siūlėmis, vienam pacientui (7,17 %) anastomozei formuoti naudotas cirkuliarus EEA aparatas, dviem pacientams (14,28 %) atlikta Hartmanno tipo operacija – suformuota kolostoma.Rezultatai. Nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. spalio mėn. operuota 14 ligonių, kuriems atlikta TaTME. Vidutinis naviko aukštis nuo dantytosios linijos – 2,54 (±1,28). 13 iš 14 pacientų operuoti praėjus 8–12 sav. po chemospindulinio gydymo. Vienam pacientui chemospindulinis gydymas nebuvo taikytas. Visos tiesiosios žarnos rezekcijos (100 %) atliktos radikaliai (R0). Vidutiniškai pašalinta 11,43 (±3,78) limfmazgių. Komplikacijų pastebėta 5 pacientams (35,71 %).Išvados. Mūsų patirtis rodo, kad TaTME yra efektyvus ir saugus žemos ir labai žemos lokalizacijos tiesiosios žarnos navikų gydymo metodas

Robotinė cholecistektomija: pirmosios operacijos Baltijos šalyse

[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] In this retrospective study we report the first series of robotic cholecystectomies in Baltic countries. From Nov 2018 to Feb 2019, 13 robotic cholecystectomies were performed in Klaipėda University Hospital using the Senhance (TransEnterix) robotic system. Patients were diagnosed with symptomatic gallstone disease and had no life-threatening co-morbidities. We retrospectively investigated patient demographics and pre-, peri- and postoperative data. Five male and eight female patients were included in this study (n = 13). Mean age was 46 years (range 26–72); mean BMI was 26.7 kg/m² (range 21.1–37.7). Mean docking time was 18 min (range 8–27), and mean operative time was 85 min (range, 70–150). There were no conversions to standard laparoscopy or open surgery. There were no intra-operative complications. There was one post-operative bleeding from the gallbladder bed and subhepatic hematoma, successfully treated by laparoscopy. This study demonstrates the feasibility of robotic surgery in performing minimally invasive cholecystectomies.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Straipsnyje aptariami pirmieji Baltijos šalyse robotinės cholecistektomijos rezultatai. Operacijos atliktos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn., naudojant Senhance (TransEnterix) robotinę sistemą. Tiriamieji sirgo simptomine tulžies pūslės akmenlige, sunkių gretutinių susirgimų neturėjo. Atliekant tyrimą, retrospektyviai įvertinti pacientų demografiniai duomenys, operaciniai ir pooperaciniai rezultatai. Tyrime dalyvavo 13 pacientų: penki vyrai ir aštuonios moterys. Pacientų amžiaus vidurkis – 46 metai (26–72 m.), KMI vidurkis – 26,7 kg/m² (21,1–37,7 kg/m²). Paruošti operacijai robotinę sistemą vidutiniškai užtruko 18 min. (8–27 min.). Robotinė cholecistektomija (kartu su pasiruošimu) vidutiniškai truko 85 min. (70–150 min.). Konversijų į laparoskopinę ar atvirą operaciją nebuvo. Operacinių komplikacijų nefiksuota. Vienam pacientui po operacijos pastebėta kraujavimo iš tulžies pūslės guolio požymių ir subhepatinė hematoma, tačiau pacientas sėkmingai pagydytas relaparoskopijos metu. Straipsnyje aptariami tyrimo duomenys atskleidžia robotinės chirurgijos galimybes tulžies pūslės akmenligei gydyti

Metileno mėlio tirpalo injekcijos į pašalinto preparato a. messenterica inferior kamieną po tiesiosios žarnos rezekcijos atlikus totalią mezorektalinę eksciziją įtaka aptinkamų limfmazgių kiekiui

Evelina Klepšytė, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius Tikslas: Nustatyti, ar metileno mėlio tirpalo injekcija į pacientų, kuriems dėl tiesiosios žarnos vėžio atliekama tiesiosios žarnos rezekcija darant totalią mezorektalinę eksciziją, pašalinto preparato a. messenterica inferior kamieną, padidina tiriant patologiją aptinkamų limfmazgių kiekį. Medžiaga ir metodai: Tiriamąją grupę sudarė 10 pacientų, atitinkamai kontrolinę grupę – 20 pacientų, sirgusių I–III stadijų tiesiosios žarnos vėžiu (adenokarcinoma histologiškai), gydytų Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Chirurgijos klinikoje 2008 m. vasarį–2010 m. kovą. Pacientams to paties chirurgo buvo atlikta standartinė tiesiosios žarnos rezekcija ir totali mezorektalinė ekscizija. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems rezekcinio tipo operacija padarant koloanalinę jungtį atlikta dėl tiesiosios žarnos vidurinio ar apatinio trečdalio vėžio, netaikytas ikioperacinis smulkiafrakcinis spindulinis gydymas ir nebuvo atokių metastazių. Tiriamojoje grupėje pašalinus rezektatą buvo suleidžiama 30 ml 0,5 % metileno mėlio tirpalo į a. messenterica inferior kamieną. Tiriamosios ir kontrolinės grupių rezektatų patologijos tyrimas buvo atliekamas vienodai (pagal VPC standartą). Patologas nebuvo specialiai informuotas atlikti makroskopinį apdorojimą kokiu nors ypatingu būdu, tad tyrimo metodika buvo vienoda. Atlikta retrospektyvi klinikinių ir patologijos duomenų analizė. Rezultatai: Tiriamojoje (metileno mėlio) grupėje gautas limfmazgių rezektate vidurkis buvo 18 ± 5,598, kontrolinėje grupėje – 14 ± 6,300; p = 0,092. Metastazių limfmazgiuose aptikta 5 iš 10 metileno mėlio grupės pacientų ir atitinkamai 7 iš 20 kontrolinės grupės pacientų rezektatuose. Išvados: Ryškėja tendencija, kad metileno mėlio tirpalo injekcija į po totalios mezorektalinės ekscizijos dėl tiesiosios žarnos vėžio pašalinto rezektato a. messenterica inferior kamieną padidina tiriant patologiją randamų sritinių limfmazgių kiekį. Siekiant pagerinti tyrimo rezultatų statistinio patikimumo rodiklius ir patvirtinti šią tendeciją, tikslingas tęstinis didesnių tiriamosios ir kontrolinės grupių pacientų tyrimas. Reikšminiai žodžiai: totali mezorektalinė ekscizija (TME), metileno mėlio tirpalas, patologijos tyrimas. Injection of methylene blue solution into the inferior messenteric artery of resected rectal specimens for rectal cancer as a method to increase lymph node harvest Evelina Klepšytė, Narimantas Evaldas Samalavičius Vilnius University Medical Faculty, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania Vilnius University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery, Santariškių str. 1, LT-08406 Vilnius, Lithuania Vilnius University Medical Faculty, Clinic of Internal, Family Medicine and Oncology, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania Objective: To determine whether the injection of methylene blue solution into the inferior mesenteric artery could improve the lymph node harvest in rectal specimens of rectal cancer patients treated with rectal resection with TME. Material and methods: A group of 10 fresh rectal specimens from patients with stage I–III rectal cancer treated at Clinic of Surgery of Institute of Oncology of Vilnius University during the period from February, 2008 to March, 2010 was composed randomisely to be injected with the methylene blue solution and 20 specimens were selected under the same conditions to serve as the control group. The patients underwent conventional rectal resection with TME and colo-anal anstomosis for middle and low rectal cancer performed by the same surgeon, did not receive preoperative long course radiotherapy and had no distant metastases. Postoperatively 30 ml of 0,5 % methylene blue solution was injected into the inferior messenteric artery of the specimens in the methylene group. Afterwards the specimens from both methylene and control groups were examined and dissected following the standard of the National Centre of Pathology. The pathologist was not informed to make any special attempt. A retrospective analysis of clinical and pathology records was performed. Results: The comparison of the mean lymph node harvest showed a significant difference between methylene blue and control groups with average lymph node numbers per specimen of 18 ± 5,598 and 14 ± 6,300, respectively (p = 0,092). 5 of 10 patients from the methylene group and 7 of 20 patients from the control group had metastases in the detected lymph nodes. Conclusion: There was a tendency to improve the lymph node harvest in rectal specimens of rectal cancer patients treated with rectal resection with TME by injecting methylene blue solution into the inferior mesenteric artery. In order to confirm this tendency and to improve statistical reliability of the results extention of the study increasing the numbers of patients in both methylene and control groups is strongly advisable. Key words: total mesorectal excision (TME), Methylene blue solution, pathologic examination

Early loop ileostomy closure: should we do it routinely?

Background / objective Temporary loop ileostomies are usually performed in colorectal surgery after colectomies with ileoanal or coloanal or low colorectal anastomosis to prevent life-threatening complications associated with anastomotic leakage. However, stoma itself is not without adverse events. They are usually closed at 8 to 12 week, or sometimes even later after full course of adjuvant chemotherapy. The aim of this study was to review our experience with early loop ileostomy closure, during same hospitalization as initial surgery. Patients / methods Complications and postoperative morbidity after early loop ileostomy closure were assessed retrospectively by reviewing the medical records. Out of the 12 patients, 6 were male and 6 – female, on an average 66 years old (range 29 to 85 years). Ileostomy was performed due to following reasons: 9 patients with rectal cancer after total mesorectal excision, one patient after low colorectal anastomosis due progression of ovarian cancer, one patient after resection of anastomosis and coloanal anastomosis due to stricture after previous partial TME for upper rectal cancer, one after coloanal anastomosis due to Hartman’s reversal procedure for previous rectal cancer. Anastomotic integrity was examined using proctography with water-soluble contrast before closure in all patients. The average time after initial surgery to loop ileostomy closure was 11 days. Results There was no mortality. Overall complication rate was 33 percent (4 patients). One patient (8,3%) had a bowel obstruction, which resolved after conservative treatment. One patient (8.3%) developed enteric fistula to the ileostomy incision and wound infection was noted in two (16.6%). Conclusions Despite of the fact that small number of patients was analyzed - high overall complication rate was observed. Nevertheless all complications were managed conservatively without reoperation. Early stoma closure is feasible in selected patients without anastomotic complications. Key words: colorectal resection, colorectal cancer, loop ileostomy, early closure. Ankstyvos ileostomos uždarymas: ar tai turėtų būti atliekama rutiniškai? Įvadas / tikslas Laikinos kilpinės ileostomos dažniausiai naudojamos kolorektalinėje chirurgijoje atliekant storosios žarnos operacijas su ileoanaline, koloanaline ar žema kolorektaline anastomoze. Jos suformuojamos siekant apsaugoti pacientus nuo gyvybiškai pavojingų komplikacijų, susijusių su anastomozės nesandarumu. Jos uždaromos dažniausiai 8–12-ą savaitę po suformavimo, o kartais dar vėliau – po viso adjuvantinės chemoterapijos kurso. Todėl dažnėja komplikacijų, susijusių su ileostoma. Šio tyrimo tikslas – apželgti mūsų patirtį atliekant ankstyvą ileostomos uždarymą tos pačios hospitalizacijos metu. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai ištirta medicininė dokumentacija po ankstyvo ileostomos uždarymo, galimos komplikacijos ir pooperacinis sergamumas. Iš viso buvo 12 pacientų, kurių amžiaus vidurkis 66 metai (nuo 29 iki 85 metų), 6 moterys ir 6 vyrai. Ileostoma buvo suformuota dėl šių priežasčių: 9 pacientams, sergantiems tiesiosios žarnos vėžiu, po totalinės mezorektalinės ekscizijos, vienai pacientei po žemos kolorektalinės anastomozės dėl progresuojančio kiaušidžių vėžio ir vienam pacientui po koloanalinės anastomozės atkuriant žarnyno vientisumą po Hartmano operacijos dėl tiesiosios žarnos vėžio. Anastomozės sandarumas prieš uždarymo operaciją buvo patikrintas visiems pacientams atliekant proktogramas su kontrastiniu tirpalu. Vidutinis laikas po pirminės operacijos iki ileostomos uždarymo buvo 11 dienų. Rezultatai Mirtes atvejų nebuvo. Bendras komplikacijų dažnis buvo 33 procentai (4 pacientai). Vienam pacientui buvo žarnų nepraeinamumas (8,3 %), kuris buvo išgydytas konservatyviai. Vienam pacienui (8,3 %) susiformavo enterinė fistulė operacinio pjūvio srityje ir dviem pacientams buvo žaizdos infekcija (16,6 %). Išvados Nors tyrime dalyvavo nedaug pacientų, buvo pastebėta daug komplikacijų. Tačiau visos komplikacijos buvo išgydytos konservatyviai, be pakartotinės operacijos. Ansktyvas ileostomos uždarymas galimas atrinktiems pacientams, neturintiems anastomozės komplikacijų. Reikšminiai žodžiai: kolorektalinė rezekcija, kolorektalinis vėžys, kilpinė ileostoma, ankstyvas uždarymas

Mechaninės siūlės hemoroidektomija: 29 operacijų patirtis

Narimantas Evaldas Samalavičius1, Tomas Poškus21 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika,Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųCentro filialo III abdominalinės chirurgijos skyriausKoloproktologijos poskyris,Žygimantų g. 3, LT-01102 VilniusEl paštas: [email protected] Tikslas Įvertinti ankstyvuosius ir vėlyvuosius mechaninės siūlės hemoroidektomijų, atliktų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo III pilvo chirurgijos skyriaus koloproktologijos poskyryje, rezultatus. Ligoniai ir metodai Per ketverius metus, nuo 2001 metų gruodžio iki 2005 metų sausio, mechaninės siūlės hemoroidektomija atlikta 29 ligoniams, sirgusiems III laipsnio (26 ligoniai) ir IV laipsnio (3 ligoniai) hemorojumi. Iš jų buvo 15 moterų ir 14 vyrų, jų amžius – 32–80 metų, vidurkis – 54 metai. Operacijai buvo naudojamas PPH. Operacija truko nuo 10 iki 40 minučių, vidutiniškai 30 minučių. Rezultatai Vidutinė hospitalizacijos trukmė buvo 5 dienos (nuo 2 iki 8). Chirurginių komplikacijų po operacijos nebuvo. Sisteminių analgetikų po operacijos prireikė 21 pacientui vidutiniškai 2 paras (1–3 paros). Dviem pacientams konstatuotas užsitęsęs pooperacinis skausmas, kurį reikėjo malšinti vaistais atitinkamai 7 ir 10 dienų po operacijos. Pacientai į darbą ar prie įprastinės gyvenimo veiklos grįžo vidutiniškai aštuntą parą po operacijos (nuo 5 iki 14 paros). Po vienerių metų iš apklaustų 24 pacientų operaciją gerai ir labai gerai vertino 19 (79,2%), patenkinamai – 3 (12,5%) ir blogai – 2 (8,3%) pacientai: iš pastarųjų vienam liko iškritimas, o vienam pasikartojo kraujavimas, uždegimas ir skausmas. Viena pacientė buvo mirusi. Keturių pacientų apklausti nepavyko. Išvados Mūsų patirtis parodė, jog mechaninės siūlės hemoroidektomija yra saugi ir patikima. Vėlyvieji operacijos rezultatai yra geri. Reikšminiai žodžiai: išangė, hemorojus, mechaninė siūlė, chirurginis gydymas, rezultatai Stapled hemorrhoidectomy: experience after 29 operations Narimantas Evaldas Samalavičius1, Tomas Poškus21 Vilnius University, Institute of Oncology, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",Central Branch, 3rd Department of Abdominal Surgery,Division of Coloproctology,Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Objective To evaluate early and late results after stapled hemorrhoidectomy in the colorectal subunit of the third departament of surgery in Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos" Central Branch. Patients and methods 29 patients underwent stapled hemorrhoidectomy over a period of four years (from December 2001 to January 2005). 26 patients had third and 3 patients had fourth degree hemorrhoids. There were 15 females and 14 males, age range from 32 to 80 years (mean 54 years). The PPH kit (Procedure for prolapsed hemorrhoids), Ethicon, Johnson and Johnson was used. Operations lasted from 10 to 40 minutes, on average 30 minutes. Results The mean in-hospital stay was 5 days (2–8). No surgical complications occurred. Analgesic medications were needed for 21 patients, on average for 2 days (1–3). Prolonged pain was observed in two patients who required analgesic medications for 7 and 10 days. Patients resumed their routine activities on the 8th postoperative day (5–14 days). After one year, 19 of 24 (79.2%) patients regarded their operation as good or very good, 3 (12.5%) as satisfactory and two (8.3%) as bad: in those patients one had recurrent prolapse, another one had recurrent bleeding, the third one had bleeding and thrombotic episodes. One patient had died of the causes unrelated to the operation, and the other four were out of reach. Conclusions Our experience shows that stapled hemorrhoidectomy is safe and effective. Late follow-up results are good. Key words: anus, haemorrhoids, surgical treatment, stapling, result