Psycho-emotional stress, social isolation of seafarers: experience of the christian charity practice

Straipsnyje nagrinėjama jūrininką socialinė izoliacija, patiriamos psichoemocinės įtampos dydis ir priežastys. Šis darbas tarsi užbaigia Lietuvos jūrininkų gyvensenos ypatumą ir rinkos veiksnią įtakos sveikatos būklei mokslini tyrimą. Apibendrinami jūrininkų komentarai apie ją darbą, sveikatą, papildomus streso šaltinius, susijusius su buvimu jūroje ir krante. Jų analizės tikslas - daugiau sužinoti apie papildomus streso, patiriamo jūroje ir krante, šaltinius, kurie neišryškėjo tyrimo anketos klausimuose, bet galėtų suteikti papildomos informacijos, nagrinėjant struktūrizuoto klausimyno atsakymus. Atliekant tyrimą nustatytos šios pagrindinės psichologinės jūrininkų problemos: vienišumas, namų ilgesys. Straipsnyje pateikiama rekomendacijų, kaip šalinti streso šaltinius ir tęsti jūrininkų gyvensenos mokslinius tyrimus. Taip pat aptariama pasaulinės krikščioniškosios karitatyvinės veiklos patirtis, suteikiant jūrininkams tai, ko kenčiančiam žmogui, kaip ir kiekvienam kitam, trūksta - geranoriško asmeninio atsidavimo.The article treats of seafarers' social isolation, spread and reasons of psycho-emotional stress. This work completes research of peculiarity and influence of risk factors for the health of Lithuanian seafarers' lifestyle. There is analyzing and generalizing seafarers' comments about their work, health, further sources of stress, concerned with being at sea and on shore in this work The purpose of this analysis of comments was to get more information about further sources of stress, which comes at sea or on shore, and which did not reflect in questions of research questionnaire and which could help to bring further evidences to answers of the questionnaire. The research identified main psychological problems of seafarers: loneliness, yearning for home. This article gives recommendations for the eliminating of stress sources and for the further scientific researches of the seafarers' lifestyle. This article contains experience of the Christian charity practice, which gives seafarers that, wftat is necessary for the suffering person - and every human - personal well - wish devotion

Specialties of Lithuanian seafarer‘s life style in the sea: impact and correlates of perceived stress in Lithuanian seamen

The health risk for seamen exceeds those of other occupational group and involves serious social problems. A questionnaire survey was conduc-ted in 2003 among Lithuanian seamen, in order to collect information on their work and life style onboard. A questionnaire carried out with the mandatory medical examination at the Marine Medicine center of Klaipėda Seamen’s Hospital. Beside the common statistics methods, the logis-tic stepwise regression analysis was used in order to find the risk factors of the self-rated stress, and to correct the risk estimates for the confoun-ding variables

Factors Influencing Psychoemotional Strain and Fatigue, and Relationship of These Factors With Health Complaints at Sea Among Lithuanian Seafarers

The aim of the study was to identify the factors influencing psychoemotional strain and, fatigue among Lithuanian seafarers and relationship of these factors to health complaints at sea. Material and Methods. Two questionnaire surveys were carried out during mandatory health examination at the Maritime Medicine Center of Klaipėda Seamen’s Hospital in 2003 and 2007. From November to December 2003, 998 seafarers aged 20–64 years were interviewed (first study). The second study carried out during November–December 2007 involved 932 20–64-year-old seafarers. The questionnaire comprised questions on sociodemographic data, factors of maritime industry, experienced psychoemotional strain and fatigue, and subjective evaluation of health. Results. The first study showed that older seafarers aged from 35 to 54 years were more likely to experience psychoemotional strain (P<0.001). Long working hours (9–10 hours and 11–12 hours) in harmful conditions and increased eyestrain were associated with psychoemotional strain among seafarers in the first study as well (P<0.001). Higher education level and detrimental factors to health (vibration and noise) were significant risk factors for the occurrence of psychoemotional strain among seafarers in the second study (P<0.05). The relationship between many risk factors related to seafarers’ work, demographic data, and subjectively evaluated psychoemotional strain and fatigue appear to be accumulative in character. Health complains at sea (insomnia, depression, waist and spinal pain) were related to psychoemotional strain, but sleep disorders were associated with fatigue. Conclusions. Seafarers employed on a certain ship, under particular conditions, and being exposed to risk factors or their combination may experience health disorders related to increased fatigue and psychoemotional strain

Psychoemotional stress of seafarers and measures for prevention

Tyrimai Europos Sąjungos šalyse atskleidė, kad daugiau nei 50% darbuotojų patiria stresą darbo vietoje. Ekspertų vertinimu, iki 70% ligų susiję su emociniu stresu, kas turi įtakos blogesnei darbuotojo gyvenimo kokybei, mažesniam darbo efektyvumui ir sukelia neįgalumą. Jūreivystė yra viena pavojingiausių profesijų, susijusi su specifine fizine ir psichine rizika. Specifiniai jūrinės industrijos veiksniai, tokie kaip kenksmingos darbo sąlygos jūroje, sutrikdytas darbo ir poilsio režimas, ilgos darbo valandos, reformos jūros pramonėje ir mažos rekreacinės galimybės, yra glaudžiai susiję su stresu. Studijų duomenimis, stresą darbe patiria 28,3-63,5% jūrininkų. Jūrininkų psichoemocinio streso tema dar nėra pakankamai išanalizuota, nėra sudarytos sąlygos jo prevencijai bei nėra sudarytų reabilitacijos programų, todėl jūrininkų streso ir nuovargio problema turi būti deramai įvertinta, identifikuotas visų darbo sąlygų poveikis, sukurtos metodikos psichoemocinio streso lygio nustatymui, organizuotos kompleksinės priemonės streso prevencijai, valdymui darbo vietoje ir jūrininkų rekreacijai krante.Stress as a psichophysiological phenomenon inextricably linked with human occupation and strongly influence its effectiveness, often by reducing performance. Investigations in Europe Union shows, that more than 50% of workers are affected by work- related stress. Experts estimated up to 70% of cases associated with emotional stress and it influences work performance and disablement. Seafaring is one of the most dangerous professions, where plenty of challanges associated with specific physical and mental risks. Specific risk factors as harsh environment conditions, disruption of work and rest periods, long working hours, reforms of marine industry, small recreational opportunities are closely associated with stress. Work-related stress is experienced by 28,3-63,5% seafarers. Therefore, stress and fatigue problem must be properly evaluated to determine the risk factors, psychoemotional stress levels, complex measures for the prevention of stress at work and recreation for seafarers ashore. Stress and fatigue can only be addressed if all levels of the seafaring industry are co-operatively involved and accountable. Purpose of this article- to overview literature related with psychoemotional conditions of seafarers, consequences of stress, possibilities to measure stress in workplace and recommendations for lowering stress in workplace and rehabilitation of stress conditions

Patients’ involvement as factor for innovations in health care

Šiuolaikinėje visuomenėje sveikatos priežiūra patiria didelius ir nuolatinius iššūkius. Jiems įveikti siekiama kurti inovatyvius produktus, kurie suteiktų galimybes taikyti efektyvius gydymo būdus. Tačiau šiuolaikinė sveikatos priežiūros sistema yra labai kompleksinis reiškinys. Todėl pagrindinis iššūkis tenka sveikatos priežiūros sistemos valdymui, kuris užtikrintų šios sistemos integralumą. Šia prasme pacientų įsitraukimas yra tas veiksnys, kuris turi potencialą stiprinti atskirų sveikatos priežiūros sistemos elementų darnų funkcionavimą. Tačiau pacientų įsitraukimui reikia sukurti ir palaikyti tam tikras organizacines struktūras, pavyzdžiui, savitarpio paramos grupes. Inovacijų kontekste svarbu, kad pacientų dalyvavimas būtų ne savitikslis, o kuriantis pridėtinę vertę reiškinys. Todėl yra svarbi atskirų reiškinių sisteminė analizė. Straipsnyje pateikiama teorinė analizė ir empirinis tyrimas.Health care faces great and constant challenges in contemporary society. On the one hand, there is a policy to encourage creation of new products, which enable for effective treatment. On the other hand, the main challenge is related with effective management of huge complexity in health care system. Patients’ involvement has a great potential for integration in health care. However, it is important to create organizational structures (i.e. support groups). Furthermore, it is important to ensure that patients’ involvement generate added value. Article presents theoretical analysis and empirical results

Lietuvos ir Latvijos jūrininkų aplinkos ir patiriamos psichoemocinės įtampos sąsajos

The occurrence of psychoemotional stress was mostly influenced by work in the environment requiring increased visual strain (p<0.001) and vibration (p<0.05). We found that the following factors were associated with the occurrence of psycho-emotional stress on the ship: depression that occurred more frequently at sea than on shore (p<0.001), disturbed working and resting regimen due to time zone changes (p<0.001), and disturbed regular sexual life (p<0.001). Many of the unique aspects of seafaring are unchangeable. However, it possible to modify, supplement, or develop new strategies to reduce the impact these factors have on the health of individual seafarers

Analysis of the quality of life at sea of Lithuanian seafarers

Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos jūrininkų, dirbančių jūroje, gyvenimo kokybę jiems dirbant jūroje. Buvo apklausti 227 Lietuvos jūrininkai. Apklausa buvo siekiama ištirti Lietuvos jūrininkų gyvenimo kokybę jiems dirbant jūroje, akcentuojant jų profesinėje veikloje svarbias gyvenimo sritis, tokias, kaip: profesiniai (rizikos) veiksniai; pagrindiniai Lietuvos jūrininkų sveikatos sutrikimai; jūrininkų gyvenimo kokybės įvertinimas naudojant SF - 36 sveikatos kokybės klausimyną; žinias apie sveikatą, įvertinant faktą, kad daugelis specifinių jūroje atsirandančių rizikos veiksnių yra neišvengiami ir nepakeičiami, tačiau juos įmanoma modifikuoti papildant ar kuriant naujas strategijas, siekiant sumažinti tų veiksnių poveikį jūrininkų sveikatai. Tyrimas atliktas 2010 m. gruodžio – 2011 m. balandžio mėnesiais. Buvo tirti jūrininkai nuo 21 iki 61 (vidurkis - 42,4 (SN - 11,3) m.) metų amžiaus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad labiausiai jūrininkų sveikatą darbo metu veikia šie profesiniai rizikos veiksniai: vibracija – 28,2 proc., triukšmas – 18,5 proc., stresas – 17,5 proc., didelis darbo krūvis – 14,9 proc. ir nuovargis – 11,4 proc. Dauguma respondentų (77 proc.) patyrė silpną fizinį skausmą per pastarąsias 4 savaites. Jokio fizinio skausmo nepatyrė mažas skaičius respondentų – 12 proc. Labai silpną fizinį skausmą patyrė tik 11 proc. Beveik pusė respondentų (47 proc.) savo sveikatą vertina gerai. Panašus respondentų skaičius savo sveikatą vertina puikiai (22 proc.) ir labai gerai (21 proc.). Tik 10 proc. jūrininkų savo sveikatą vertina patenkinamai. Daugiau nei pusei respondentų (75 proc.) fizinės sveikatos ar emocinės problemos vidutiniškai trukdė normaliai socialinei respondentų veiklai su šeima, draugais ar kitais asmenimis. 13 proc. respondentų pažymėjo, kad tik šiek tiek buvo paveikta normali socialinė veikla. Panašus skaičius (12 proc.) respondentų teigė, kad jie jokio poveikio nepatyrė.Aim – to analyze the Lithuanian seamen, offshore workers, the quality of life while they are engaged in the sea. During interrogation were 277 Lithuanian seamen. The survey aimed to examine the quality of life of Lithuanian seafarers at sea when it is working with an emphasis on their professional life in the relevant areas, such as professional (risk) factors, the main Lithuanian seafarers’ health problems, quality of life for seafarers using the SF - 36 Health Quality questionnaire, and knowledge of health, assessment of the fact that many of the specific marine risks are inevitable and indispensable, but they can be modified, or in addition to developing new strategies to reduce those factors on the health of seafarers. The survey conducted in 2010 December - 2011 April. The testing sailors from 21 to 61 (average – 42.4 (SD – 11.3) years) years of age. The study showed that most seafarers’ health at work is that, such risk factors, "vibrations" – 28.2 percent, "noise" - 18.5 percent, "stress" – 17.5 percent, "considerable work load" – 14.9 percent and "fatigue" – 11.4 percent. The majority of respondents (77 percent.) Experienced mild physical pain during the past four weeks. There was no physical pain suffered small number of respondents – 12 percent. Very poor physical pain experienced by only 11 percent. Almost half of respondents (47 percent) perceived their health as "good". A similar number of respondents perceived their health as "excellent" (22 percent), and "very good" (21 percent). Only 10 percent seafarers perceived their health as "satisfactory". More than half of respondents (75 percent.) Physical or emotional health problems prevented the normal average respondents social activities with family, friends or others. 13 percent respondents said that was only slightly influenced by the normal social activities. A similar number (12 percent) respondents said that they did not suffer any impact

Prevalence of stress and fatigue between seamen and onshore workers

Streso paplitimas didėja visame pasaulyje, jis laikomas rimta sveikatos problema. Skirtingos profesijos susijusios su įvairiu streso lygiu. Tyrimo tikslas: vienmomentiškai įvertinti jūrininkų ir kranto darbuotojų streso ir nuovargio skirtumus bei galimas jų priežastis. Metodai: 600 darbuotojų, tarp kurių buvo 220 jūrininkų ir 380 įvairių specialybių kranto darbuotojų, anketinė apklausa, panaudojant bendrą distreso simptomų skalę ir daugiamatį nuovargio inventorių MFI-L. Statistinei duomenų analizei naudotas statistinis programų paketas SPSS 21. Rezultatai: stresą jaučia 93,7 proc. jūrininkų ir 94,7 proc. miestiečių. Miestiečiai dažniau jaučia vidutinio intensyvumo stresą, susijusį su gyvenimu, nei jūrininkai (31,8 ir 24,2 proc.). Jūrininkų streso simptomų skaičius yra statististiškai reikšmingai didesnis (skirtumo vidurkis 0,7, PI 0,384 iki 0,952), bet miestiečiai jaučia didesnį streso simptomų stiprumą (-0,31, PI -0,642 iki 0,025), valdymo atžvilgiu abi grupės nesiskiria. Nuovargį patiria 97,7 proc.jūrininkų ir 92,6 proc.miestiečių, bet jūrininkai jį jaučia rečiau (71,1 proc.), o miestiečiai - dažniau nei kartą per savaitę (73,9 proc), o kas trečias kasdien (32,2 proc). Budėjimo metu jūrininkų nuovargis yra didesnis (3,27ir 2,85, p<0,001), bet fizinio ir protinio nuovargio intensyvumas darbo pabaigoje didesnis miestiečių grupėje. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jūrininkų ir miestiečių bendro (p=0,023) ir fizinio nuovargio (p=0,001) kategorijose, kas parodė didesnį nuovargį tarp miestiečių. Išvados: jūrininkai ir kranto profesijų atstovai dažnai patiria stresą ir nuovargį, ypač jūrininkai budėjimo metu. Didesnis streso bei nuovargio stiprumas bei nuovargio dažnis nustatytas miestiečiams.Stress prevalence is increasing worldwide and it is considered as a serious health problem. Different professions are associated with the different stress level. Objective: to assess stress and fatigue differences and possible courses between seamen and onshore workers. Methods: 600 respondens including 220 seamen and 380 onshore workers survey, general symptoms distress and multidimensional fatigue scales. Statistical analysis was make using the SPSS21 software package. Results: stress was reported by 93,7% seamen and 94,7% onshore workers. Onshore workers feel more life-related average intensity stress (31,8 and 24,2%). The number of stress symptoms was greater in seamen group (mean difference 0,7, CI 0,384 to 0,952), but stress symptoms severity- in other workers group (-0,31, CI -0,642 to 0,025), no difference in stress management. The fatigue prevalence for seamen is 97,7 %, for onshore staff- 92,6, but latter felt it more occasionally (71,1 %), onshore workers- more than once per week (73,9 %) including daily (32,2%). Duty time fatigue was bigger in seamen (3,27and 2,85, p<0,001), but intensity of physical and mental fatigue by the end of day was greater in onshore workers. A statistically significant diffrence in general (p=0,023) and physical fatigue (p=0,001) between both workers showed more intensity in onshore staff. Conclusions: seamen and onshore proffessionals often experiences stress and fatigue, especially seamens during duty. Increased stress and fatigue levels and fatigue frequency found in onshore staff