Kai kurie teisės marksistinės teorijos klausimai

K. Marx's theory of law accentuating the decisive role of economic factors in the process of formation of legal relations and ideas has given rise to its diverse interpretations by bourgeois theoreticians. Normativists (H. Kelzen and others) relate legal views of K. Marx to the natural law trend. Various “sociologist” schools call K. Marx a “vulgar”, “one-sided” materialist. They both do not give sufficient consideration to theoretical propositions of the Marxist theory on the close connection between the economic content and legal form of social relations, as well as peculiarities of ideological process in a class society. The article sheds light upon K. Marx’s use of logical and historical methods of investigation, his discrimination between material relations and their ideological cover. It shows that K. Marx discloses by this the actual role of economic processes in the origin and change of law.Straipsnyje nagrinėjama K. Marxo teisės teorijos svarbiausios sąvokos. Teigiama, kad atskleisdama teisės ryšį su ekonomine visuomenės struktūra, arba su tam tikra gamybinių jėgų išsivystymo pakopa, marksistinė teorija peržengė teisės ribas. Vadindamas teisę formalia ekonomikos išraiška, K. Marxas parodė ne vien tai, klasiniai gamybiniai santykiai neišvengiamai pasireiškia teisiniu pavidalu, bet ir tai, kad šie santykiai negali išsilaikyti be ideologijos. Svarbiausioji tarpinė grandis, kuri padeda nuosavybės teisę susieti su jos ekonominiu turiniu, yra mainai. Mainų išsivystymas sąlygoja teisinių santykių įsigalėjimą ir šių santykių objektyvizaciją žmonių sąmonėje. Kapitalistinės nuosavybės teisė formuojasi kaip prigimtinė teisė, t. y. kaip subjektyvi teisė, išplaukianti iš žmogaus prigimties. Daroma išvada, jog pripažinus, kad nuosavybė gali būti pateisinama tik tiek, kiek ji atlieka socialinę funkciją, tenka pripažinti ir visuomenės teisę apriboti ją tais atvejais, kai ji tampa pažangos stabdžiu

Eugenijus Meškauskas (1909-1997)

Tekstas skirtas Eugenijui Meškauskui atminti. Apibūdinama E. Meškausko asmenybė ir biografija. Šis filosofas įvardijamas laisvu žmogumi nelaisvais laikais, apibūdinamas kaip liberalas ir laisvamanis. Aptariami Meškausko propaguoti teorinių problemų sprendimo būdai, reikalavimas tiksliai suformuluoti svarstomą problemą, po to išdėstyti įvairius požiūrius į ją ir moksliškai argumentuoti savo teiginius. Pabrėžiama gyvo bendravimo su mokiniais ir klausytojais, paskaitų ir seminarų vedimo svarba Meškausko profesinėje veikloje

Dorovė ir politika

The relation of morals to politics is discussed in the ontological, axiological, and sociological aspects. The principle antinomies of the two are pointed out, namely, that of liberty and obligation, that of individual will and common will, and that of person and society. Morals and politics are said to exist as relatively independent phenomena. That is why the unclear separation of the two is theoretically inconsistent and practically harmful. The author of the paper holds that the relative autonomy of the two phenomena as well as their interrelations to a great extent are rooted in the very contradictiveness of the social relations.Straipsnyje dorovės ir politikos santykiai atskleidžiami trimis lygmenimis: ontologiniu, aksiologiniu ir socialiniu. Autorius nurodo dorovės ir politikos pagrindines antinomijas: laisvės ir prievartos, individualiosios ir bendrosios valios, žmogaus ir visuomenės, tikslo ir priemonės, pareigos ir egoizmo. Politikoje ryškėja žmonių santykių konfliktiškumas, o dorovėje – žmogiškasis solidarumas. Aptariami dorovės ir politikos pajungimo vienas kitam atvejai socialinės teorijos istorijoje. Teigiama, kad nei mėginimas atskirti dorovę nuo politikos, nei mėginimas jas pajungti vieną kitai neatspindi visos jų tarpusavio santykių realybės. Griežtas šių sferų skyrimas, jų supriešinimas nesiderina su socialinio gyvenimo faktais, rodančiais dorovės ir politikos sąveiką bei dinamiką. Autoriaus nuomone, dorovės ir politikos savarankiškumas bei skirtingi jų tarpusavio ryšiai yra didele dalimi nulemti pačių visuomeninių santykių prieštaravimų

Buržuazinės demokratijos principų susiformavimas ir jų taikymas buržuazinio tipo valstybėje

Santrauka ruošiam