209 research outputs found

    Ateities perspektyva - ekologiški produktai

    No full text
    Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

    Ekologinė gyvulininkystė Lietuvoje: situacija ir perspektyvos

    No full text
    Santr. liet., anglBibliogr.: p.106-107 (34 pavad.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

    Ekologinė gyvulininkystė Lietuvoje: situacija ir perspektyvos

    No full text
    Santr. liet., anglBibliogr.: p.106-107 (34 pavad.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

    Kokį vandenį geriate?

    No full text
    Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

    Šachtinių šulinių vandens užterštumo azoto junginiais tyrimai

    No full text
    Santr. angl.,rusVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

    Lietuvos ekoūkio ateitis

    No full text
    Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

    Modulio AFCH 624, 2kr.(24T, 56S) Hidrochemija : Programa

    No full text
    Bibliogr.: p.2 (6 pavad.)Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

    Pasaulinis IFOAM XIV ekologinio žemės ūkio kongresas

    No full text
    Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

    Kritulių kiekio įtaka šachtinių šulinių vandens taršos pokyčiui

    No full text
    Geriamojo vandens taršos tyrimai yra labai aktualūs, nes vandens kokybė turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Kaimo vietovių gyventojai vartoja prastos kokybės vandenį, daugiausia užterštą azoto junginiais ir organinėmis medžiagomis. Vandens tarša nemažėja, todėl svarbu nustatyti įvairių veiksnių įtaką vandens kokybės pokyčiams. Tyrimų tikslas – nustatyti kritulių kiekio įtaką šachtinių šulinių vandens kokybei skirtingu metų laiku. Straipsnyje analizuojami 2001 - 2004 m. Kauno rajono Pyplių kaime atlikti šachtinių šulinių vandens kokybės tyrimai. Nustatyta, kad koreliaciniai ryšiai tarp vandens kokybės analičių pokyčių ir kritulių kiekio skirtingų metų laiku yra nevienodi: vasarą – nitratų kiekio pokytis koreliuoja su kritulių kiekiu, iškritusiu per 7 dienas, rudenį – su kritulių kiekiu, iškritusiu per 14 dienų; amonio jonų koncentracijos pokytis koreliuoja vasarą su kritulių kiekiu, iškritusiu per 7 dienas. Organinių medžiagų kiekio, išreikšto permanganato skaičiumi, pokyčio koreliacija su krituliais statistiškai nereikšminga visais metų laikais. Nustatyta vandens lygio pokyčio koreliacija su kritulių kiekiu per 7 dienas pavasarį ir per 28 dienas rudenį. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadą, kad tiesinės regresijos modelį galima taikyti šių šachtinių šulinių vandens parametrų pokyčių, priklausančių nuo kritulių kiekio, prognozei: nitratų pokyčio – vasarą ir rudenį, amonio jonų kiekio pokyčio – vasarą, vandens lygio kitimo – pavasarį ir rudenįVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij
    corecore