Riešo kanalo tunelinio sindromo diagnostinių metodų palyginimas

Background. Carpal tunnel syndrome is the most common and widespread peripheral neuropathy in the world. The diagnostic testing methods for the carpal tunnel syndrome are based on anamnesis data, objective and instrumental inspection. Electroneuromyography is the main instrumental test when carpal tunnel syndrome is suspected. An ultrasound imaging may also be performed. Objective. To determine the effectiveness, sensitivity and specificity of instrumental diagnostics methods used to diagnose the carpal tunnel syndrome, and to compare them. Methods. Diagnostic testing – ultrasound and electroneuromyography was applied to persons under study. The area of the median nerve (mm2) was assessed during the ultrasound examination. The results of the electroneuromyography study evaluated the response speed of the sensory impulse (ms), the speed of the motor impulse response (ms). Later, the tests, their sensitivity and specificity were evaluated and compared. Results. 30 patients participated in the study, of which 26 (86.7%) were women, 4 (13.3%) were men. Electroneuromyography was found to be both sensitive and specific for a measure of sensory propagation velocity, 76.2 and 75%, respectively (p = 0.042); of motor propagation speed – 100 and 75% (p = 0.040). Ultrasonography is sensitive (87.5%) but nonspecific (66.7%) (p = 0.008). The study showed that the ultrasound dimension strongly, directly and reliably correlates with the sensory impulse response rate (p < 0.001), and the ultrasound dimension moderately, directly and reliably correlates with the motor impulse response rate (p < 0.001). Conclusions. Carpal tunnel syndrome can be suspected by ultrasound measurement of the area of the median nerve, but the test is only sensitive but non-specific. Electroneuromyography can confirm the diagnosis of carpal tunnel syndrome, as the test is both sensitive and specific. Comparing the studies, a strong, direct and reliable relationship between the results of the ultrasound and the electroneuromyography testing was established.vadas. Riešo kanalo sindromas – labiausiai paplitusi periferinių nervų neuropatija pasaulyje. Riešo kanalo tunelinio sindromo diagnostika paremta anamnezės duomenimis, objektyviu ištyrimu ir instrumentiniais tyrimo metodais. Pagrindinis instrumentinis tyrimas, įtariant riešo kanalo sindromą, yra elektroneuromiografija. Taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Tikslas – įvertinti pacientams, sergantiems riešo kanalo sindromu, taikytų instrumentinių diagnostinių metodų efektyvumą, jautrumą bei specifiškumą ir palyginti šiuos metodus tarpusavyje. Metodika. Tiriamiesiems atlikti diagnostiniai – ultragarsinis ir elektroneuromiografijos – tyrimai. Ultragarsinio tyrimo metu vertintas vidurinio nervo plotas (mm2). Elektroneuromiografijos tyrimu vertintas sensorinio impulso atsako greitis (ms) ir motorinio impulso atsako greitis (ms). Vėliau abu diagnostiniai tyrimai įvertinti atskirai, išskirtas jų jautrumas ir specifiškumas, metodai palyginti tarpusavyje. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, iš jų – 26 (86,7 %) moterys, 4 (13,3 %) vyrai. Nustatyta, kad elektroneuromiografijos tyrimas yra ir jautrus, ir specifiškas: sensorinio impulso atsako sklidimo greičio matmuo atitinkamai 76,2 % ir 75 % (p = 0,042); motorinio impulso atsako sklidimo greičio matmuo – 100 % ir 75 % (p = 0,040). Ultragarsinis tyrimas yra jautrus (87,5 %), tačiau nespecifiškas (66,7 %) (p = 0,008). Tyrimas parodė, kad ultragarsinis matmuo stipriai, tiesiogiai ir patikimai koreliuoja su sensoriniu impulso atsako greičiu (p < 0,001). Taip pat ultragarsinis matmuo vidutiniškai, tiesiogiai ir patikimai koreliuoja su motoriniu impulso atsako greičiu (p < 0,001). Išvados. Ultragarsu matuojant vidurinio nervo plotą, pacientui galima įtarti riešo kanalo sindromą, tačiau tyrimas yra tik jautrus, bet nespecifiškas. Atlikus elektroneuromiografijos tyrimą, riešo kanalo sindromo diagnozę galima patvirtinti, nes tyrimas yra ir jautrus, ir specifiškas. Tyrimus lyginant tarpusavyje, tarp ultragarsinio tyrimo ir elektroneuromiografijos tyrimo rezultatų nustatytas stiprus, tiesioginis ir patikimas ryšys

Vascular closure devices associated complications and risk factors

Rutkauskas I. Vascular closure devices associated complications and risk factors, Master's thesis - scientific leader doc. Dr. L. Velička; Lithuanian University of Health Sciences, the Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery – Kaunas, 2017