Benjamin Constant: The Antinomies of Liberty and Popular Sovereignty

Straipsnyje nagrinėjamos Benjamino Constanto (pranc. Constant de Rebecque Henri Benjamin, 1767–1830), šveicarų kilmės prancūzų mąstytojo, laikomo ne tik XIX a. prancūzų, bet ir Europos liberalizmo kūrėju, idėjos apie individą, jo laisvę ir santykį su visuomene. Jo kūrybą būtų galima pavadinti konceptualiu sukilimu prieš ankstyvųjų liberalų doktriną, kuri remiasi visuomenės sutarties idėja, tapatinančią valdžią ir laisvę. Constanto nuomone, Didžioji Prancūzijos revoliucija įrodė tokio politinio mąstymo ribotumą ir pavojingumą pagrindinei liberalizmo sąvokai – laisvei, akivaizdžiai pademonstruodama, kad atstovavimo principai bei valdžių padalijimas gali virsti despotizmu ir tauta dėl saujelės išsišokėlių gali netekti suvereniteto. Constantas, kūrybiškai perskaitęs antikinės visuomenės raidos ženklus ir atskleidęs kai kuriuos laisvės mitus, gebėjo ne tik išlaisvinti ikirevoliucinę liberalią mintį nuo antikinio tipo politiniam mąstymui būdingų elementų, bet ir suformuluoti pamokomas išvadas ateičiai. Šitaip jis peržengė XVIII a. protoliberalios minties ribas ir prisidėjo prie liberalizmo, kaip modernios politinės teorijos, kūrimo.</p