Cryptogam diversity in old broadleaved and mixed with broadleaves forests of different forest management intensity

Darbo tikslas yra ištirti kriptogamų rūšių įvairovės dėsningumus skirtingo miškų ūkinės veiklos intensyvumo senuose plačialapių ir mišriuose su plačialapiais medžiais miškuose. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie darbo uždaviniai: 1. Nustatyti indikatorinių kriptogamų rūšių skaičių ir gausą skirtingo miškų ūkinės veiklos intensyvumo brandžiuose medynuose; 2. Nustatyti pagrindinius veiksnius, turinčius įtaką indikatorinių kriptogamų rūšių skaičiui ir gausai. 3. Įvertinti skirtingo miškų ūkinės veiklos intensyvumo įtaką indikatorinių kriptogamų rūšių skaičiui ir gausai. 4. Įvertinti indikatorinių kriptogamų rūšių grupes pagal jų augimo vietą ir aplinkos sąlygas.The objective was to investigate regularities of diversity of cryptogam species in old broadleaved and mixed forests of different forest management intensity. The research was based on the following hypothesis: cryptogam species richness and abundance in a pristine forest are at least twice bigger than in a commercial forest; even extensive forest cutting has a long-term negative impact on rare cryptogam species; coarse dead wood is an extremely important substratum which maintains high cryptogam diversity in the forest; coarse dead wood is more important than the fine one for rare species survival; decayed dead wood is vital for some rare species survival; multispecied stand increases diversity of substrata and creates favourable conditions for higher number of species. To achieve the objective, the following tasks were set up: 1. To evaluate number and abundance of indicator species of cryptogams in mature stands with different intensity of forest management; 2. To determine main factors, influencing number and abundance of indicator species of cryptogams; 3. To evaluate impact of different intensity of forest management on the number and abundance of indicator species of cryptogams; 4. To evaluate groups of indicator species of cryptogams according to their growing place and environmental conditions.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta

Diversity of rare wood-inhabiting fungi in east European temperate old-growth forests

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Iš meldinės nendrinukės gyvenimo: ar jau laikas džiaugtis ją išsaugojus Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Stand's species composition impact to diversity of cryptogams

Lietuvos plačialapių ir mišriuose miškuose yra vykdyta tik keletas mokslinių tyrimų, orientuotų į biologii įvairovę, tačiau dažniausiai jie apima tik viena organizmų grupę ar net dar siauresnę sritį ir pasigendama kompleksiška nio įvertinimo. Be to, apie medyno rūšinės sudėties nustatymą aukštos biologinės įvairovės palaikymo tikslais tyrin apskritai nėra vykdyta. Šiuo tyrimu norima nustatyti, kokios rūšinės sudėties medynai ir kokios medžių rūšys y svarbiausios siekiant palaikyti didelę biologinę įvairovę plačialapių ir mišriuose miškuose. Biologinei įvairovei įvertinti pasirinktos senų miškų indikatorinės grybų, kerpių ir samanų rūšys. Tyrim vykdyti laikinuose bareliuose Lietuvos miškuose, įtraukiant vertingiausius, ilgą laiką žmogaus ūkinės veiklos neliesti miškus Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Formuojant medynus plačialapių miškuose ir siekiant padidinti biologinę įvairovę, reikia vengti vienarūš medynų, net ir ąžuolynų ar uosynų, bet juos mišrinti su eglėmis, juodalksniais, klevais, liepomis, guobomis, skroblais palikti bent dalį drebulių, bet mažinti beržų kiekįThere were carried out only several scientific studies in broadleaved and mixed forests, oriented to biologic; diversity, but in most cases they dealing with one organism group or even more narrowly, lacking more comple evaluation. Besides that, investigations on forming of stands tree composition in order to keep high conservation valu forest are absent at all. This study focuses on evaluation of importance of stand's tree species composition and seperat tree species in order to have high biological diversity in broadleaved and miced forests. For evaluation of biological diversity were selected old-growth forest indicator species of fungi, lichens an bryophytes. Investigations were carried out in temporary sample plots in Lithuanian forests, including most valuabk long time untouched by man, forests from Poland, Belarus and Russia. Forming stands in broadleaved forest in order to increase biological diversity needs to avoid single tree specie monotonous stands, including Quercus and Frcucinus, but increase mixed stands adding A'cea, Alnusglutinosa, Acer, Tilia Ulmus and Carpinus and leaving some Populus tremula but decreasing Betula treesVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Evaluation of restoration efficiency of Pūsčia peatbog

Tarpukario laikais nusausintos Pūsčios pelkės teritorija intensyviai eksploatuota atsivėrus durpyno sluoksniams. 2000 m. vykdytas restauravimo projektas siekiant pelkinės ekosistemos atstatymo, kadangi pelkės yra ypač svarbios biologinės įvairovės išsaugojime. Praėjus daugiau kaip 15 metų vis dar nėra įvertintas vykdytų darbų efektyvumas. Todėl siekiant šių tikslų 2016 m. pradėta Pūsčios durpyno teritorijos analizė. Darbo tikslas apėmė hidrologinio režimo, buveinių bei paukščių bendrijų pokyčių įvertinimą. Tyrimo metu pastebėti teigiami hidrologinio režimo pokyčiai tik vienoje iš durpyno dalių. Beveik 1/4 durpyno teritorijos yra pilnai atsistatęs vandens lygis ir pelkinė augalija. Dar apie 20 proc. teritorijos taip pat galima pastebėti efektyvų atsistatymą. Tačiau net 30 proc. teritorijos yra degradavusi – matomas atsivėrusios durpės sluoksnis. Todėl būtina peržiūrėti Pūsčios durpyno renatūralizacijos procesą ir imtis efektyvesnių restauravimo būdų. Gautos tyrimo išvados bus naudingos ne tik Pūsčios durpyno atstatymo projekto tobulinimui, bet ir kitų degradavusių aukštapelkių atkūrimo projektamsThe territory of Pūsčia peatbog was heavily exploited after opening peatbog layers and draining the peatbog in interwar period. The restauration project was implemented in 2000 in order to recreate peatbog ecosystem, because of peatbog importance to biological variety preservation.Today, after 16 years, the efficiency of actions is still not valued. In order to find out that, the analysis of Pūsčia peatbog started in 2016.The goal of the work also includes the evaluation of hydrological mode and also habitats and birds communities evaluation. During the research the positive changes of hydrological mode were detected only in one part of the peatbog. Water level and peatbog flora is fully recovered in almost ¼ of peatbog territory. Efficient recovery also can be identified in 20% of territory. Despite that 30% of territory is degraded: open peatbog layer can be seen. It is mandatory to review the renaturalization process of Pūsčia peatbog and take more efficient actions. The conclusions of this work will be useful not just for Pūsčia peatbog restauration project improvement, but also for other degraded raised bogs recreation projectsVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

The evaluation of vegetation in Lithuanian habitats of Aquatic Warbler Acrocephalus paludicola

Meldinės nendrinukės Acrocephalus paludicola buveinių nykimas ir prastėjanti jų būklė lėmė rūšies atsidūrimą ties išnykimo riba. Šis paukštis Lietuvoje peri 3 vietose – Žuvinto biosferos rezervate, rytinėje Kuršių marių pakrantėje ir Nemuno deltoje. Siekiant išsiaiškinti šių buveinių augalijos sudėtį ir struktūrą buvo atliekami geobotaniniai fitomasės tyrimai. 2015 metais visose tirtose vietose buveinės buvo panašios ir patikimų skirtumų tarp fitomasės ir rūšių skaičius ploto vienete nerasta. Gausiausia mase buveinėse pasižymi viksvos Carex sp., jų reikšmė taip pat yra didžiausia. Didėjant negyvos žolės ir paprastosios nendrės Phragmites australis kiekiui mažėja viksvynų masė, tai yra nepalankus veiksnys A.paludicola buveinėmsDecline of Aquatic warbler habitat Acrocephalus paludicola has caused a rapid deterioration of the population and a threat to extinction. This small Passerine bird can be found in three places in Lithuania: Žuvintas Biosphere Reserve, eastern side of Curonian Lagoon and Nemunas delta. Geobotany phytomass methods were used in order to evaluate vegetation structure and composition in these habitats. During 2015 summer there was no significant difference in phytomass and species richness between the habitats researched. The most important species is Carex sp. Sedges also have highest phytomass. When the mass of dead grass increases, mass of common reed Phrgamites australis also increases what causes reduction in sedges phytomass, which has a negative impact on A.paludicola habitatsVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Punios šilo gamtinio rezervato (Nemuno kilpų regioninis parkas, pietų Lietuva) kerpės ir su jomis susiję grybai

2006 m. ištyrus Punios šilo gamtinio rezervato (saugomos Punios šilo komplekso dalies) kerpių ir su jomis susijusių grybų rūšių sudėtį buvo nustatyta 161 rūšis (tarp jų buvo 10 rūsių lichenofilinių ir 5 rūsys nelichenizuotų saprobinių grybų). Rezervato kerpių flora pasižymėjo retų ir saugomų rūšių gausa. Viena kerpė - Micarea myriocarpa aptikta pirmą kartą LietuvojeResults of the inventory of lichens and allied ilingi of Punios Silas Strict Nature Reserve - part of the Punios Silas forest complex are presented. 161 species (including 10 lichenicolous and 5 non-lichenized saprobic fungi) are reported from the Reserve territory. One lichen species - Micarea myriocarpa is reported for the first time in LithuaniaVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Coarse woody debris distribution in the coniferous stands of different age classes

Negyva mediena yra nepakeičiamas miško ekosistemos elementas. 2014 m. kovo-lapkričio mėn. buvo atlikti stambios negyvos medienos (sausuolių, stuobrių, virtuolių, kurių d > 15 cm) tyrimai Siponių miške, ūkinės paskirties medynuose (Prienų MU, Birštono girininkija). Nustatyta, kad didėjant medyno amžiui, negyvos medienos kiekis taip pat didėjo. Jaunuolynuose vidutiniai negyvos medienos kiekiai buvo mažiausi, o brandžiuose medynuose - didžiausi. Pagal negyvos medienos tipų proporcinį pasiskirstymą tiek pušynuose, tiek eglynuose visose amžiaus grupėse didžiąją dalį negyvos medienos tipų sudarė virtuoliai, antroje vietoje buvo sausuoliai, mažiausiai rasta stuobrių. Visose brandumo grupėse ir pušynuose ir eglynuose pirma irimo stadija sudarė didžiąją dalį visų irimo stadijų (nuo 31,6 proc. iki 58,8 proc.). Sausuoliams ir stuobriams buvo būdinga pirma puvimo stadija, bet pasitaikė antros ir trečios irimo stadijų. Virtuolių buvo įvairių irimo stadijų (nuo pirmos iki penktos). Beržo negyva mediena buvo labiau suirusi nei eglės ir pušies. Pušynuose ir eglynuose visose amžiaus grupėse vyravo negyva mediena, kurios diametras 15-20 cm, mažiausiai buvo negyvos medienos, kurios diametras daugiau nei 30 cmDead wood is one of the most important components in forest ecosystem. The ąuantity and ąuality characteristics of coarse woody debris (snags, logs and standing dead trees with diameter over 15 cm) were examined in the managed coniferous stands of Siponys forest during the May - November in 2014. The results showed that the amount of coarse woody debris was higher in the older stands. The highest dead wood volume was found in mature pine and mature spruce dominated forest, the lowest volume - in the young forests. Among the distribution of different coarse woody debris types, the most abundant in all age classes were logs, the least abundant - snags. Distribution among decay classes shows that first decay class was the most common in all age classes (31.6-58.8%). Standing dead trees and snags usually were of the first decay class, logs were of the various decay classes. Silver birch deadvvood was more decayed than Scots pine and Norway spruce deadwood. By size, coarse woody debris was grouped into three diameter classes. Coarse woody debris of 15-20 cm diameter dominated in all age classes in the coniferous forests, the coarse woody debris with diameter over 30 cm was rareVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Pakartotinė kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Diversity and abundance of cryptogams in mature broadleaved and mixed forests of different forest groups and in woodland key habitats

Lietuvoje nėra vykdyta jokių tyrimų bei analizės kaip biologinė įvairovė pasiskirsto tarp atskirų miško grupių. Taip pat yra dažnai abejojama ar Lietuvoje išskirtos kertinės miško buveinės yra labai vertingos ir ar jose biologinė įvairovė realiai labai skiriasi nuo įprastų ūkinių miškų. Šiuo tyrimu ir norima įvertinti kokie yra kriptogamų įvairovės ir gausos skirtumai tarp atskirų miško grupių brandžiuose plačialapių ir mišriuose miškuose bei kertinėse miško buveinėse. Biologinės įvairovės įvertinimui pasirinktos senų miškų indikatorinės gtybų, kerpių ir samanų rūšys. Tyrimai vykdyti laikinuose bareliuose Lietuvos miškuose, įtraukiant vertingiausius ilgą laiką žmogaus ūkinės veiklos neliestus miškus Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Kriptogamų rūšių skaičius ir gausa didžiausia buvo daugiau nei 20 m. žmogaus neliestuose rezervatiniuose miškuose, mažiausia - intensyviai naudojamuose ūkiniuose miškuose. Tuo tarpu neseniai įkurtuose rezervatuose, draustinių miškuose ar ekstensyvaus naudojimo ūkiniuose miškuose didelių skirtumų nenustatyta. Kertinėse buveinėse rūšių kiekis ir gausa nustatyti 2,5-3,0 kartus didesni nei miškuose, nepatenkančiuose į kertines buveines. Retų rūšių kolonizavimo tempai yra labai lėti, todėl įsteigtos kertinės buveinės negali būti naikinamos keičiant jas kitomis. Raktažodžiai: kriptogamai, miško grupės, kertinės miško buveinėsThere is not carried out any research or analysis on biodiversity distribution in different forest groups, established in Lithuania. Still arise many doubts whether Woodland key habitats in Lithuania are valuable enough and whether biodiversity here differs a lot from commercial forest. This research aims to evaluate richness and abundance of cryptogams in mature broadleaved and mixed forests of variuos management degree and in Woodland key habitats. For biodiversity evaluation were used old-growth forest indicator species of fungi, lichens and bryophytes. Reseach was performed in temporary sample plots in Lithuanian forests with inclusion of long time untouched by humans forests in Poland, Belarus and Russia. Species richness and abundance of cryptogams estimated to be highest in over 20 years untouched strict reserve stands, the lowest - in intensively managed commercial forest. Meanwhile, in forests of recently established strict reserves, managed reserves and extensively managed commercial forests bigger difference was not determined. Woodland key habitats contained 2.5-3.0 times more species and individuals comparing to other stands. Rare species colonization rates are very slow, thus established key woodlands habitats should be left for long- term survival without substitution by new onesVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij