Influence of land fires on increase of heavy metal concentrations in river waters of Lithuania

Comparison of long‐term environmental monitoring data show that in August and September 2002 heavy metal (Cu, Pb and Zn) concentrations increased in Lithuanian rivers. Resent investigation has indicated that increase of heavy metals (Cu, Pb and Zn) by 60–81 % in all the rivers that are subject to the State River Monitoring and could be correlative with land fires. Fires of forests and peat bogs have outspread all over Lithuania in the summer and the first half of autumn of 2002. This paper attempts to prove an assumption that these fires could have caused a significant increase of heavy metal concentrations in the water of Lithuanian rivers in August 2002. It also means that land fires should be evaluated as an environmental risk factor with a serious impact on the state of aquatic environment and must be taken into account in calculations of environmental damage. Sausumos gaisrų įtaka sunkiųjų metalų koncentracijų padidėjimui Lietuvos upių vandenyje Santrauka Aplinkos ministerijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, 2002 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių upių vandens kokybės rodiklius palyginus su 1991–2000 m. laikotarpio duomenimis, visų upių, kurių valstybinis monitoringas vykdomas, vandenyje nustatytas sunkiųjų metalų (vario, švino ir cinko) koncentracijų padidėjimas 60–81 %. Toks staigus pokytis verčia ieškoti šio reiškinio priežasčių, nes, padidėjus taršai, iš esmės keičiasi vandens telkinių tinkamumas žuvininkystei ir rekreacijai, kyla papildomas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. 2002 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dėl anomalios sausros Lietuvoje išplito miškų ir durpynų gaisrai. Straipsnyje bandoma pagrįsti prielaidą, kad 2002 m. rugpjūtį sunkiųjų metalų koncentracijų padidėjimui Lietuvos upių paviršiniame vandenyje įtakos galėjo turėti gaisrai, pasikeitęs paviršinių grunto sluoksnių pH ir dėl to išnykę gruntiniai geocheminiai barjerai. Dėl šių priežasčių iš dirvožemio į gruntinius vandenis bei iš upių dugno nuosėdų į paviršinius vandenis migravo sunkieji metalai, t. y. prasidėjo antrinė tarša. Firstd Published Online: 14 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: aplinkos taršos rizika, sunkieji metalai, sausumos gaisrai, upių vandens tarša

Kai kurie aplinkosaugos problemų karinėse mokomosiose teritorijose aspektai

Traditionally, we ideate that military activities and environmentalism are two antagonistic poles. At first sight it looks true.We really have a large number of samples to background this opinion. When the Soviet army left Lithuania in 1993, the inventory of environmental situation showed 2743 sources of actual pollution in the then military lands. Only 14% of all military bases did not contain pollution sources. These are large figures, and they show that in the Soviet period environmental approach was strange for army commanders. Therefore, the specific character of activity, a special status of the strong security on those sites and large territories, especially on military training grounds, supported the formation of specific seminatural and natural habitats with a large number of valuable biodiversity, which expanded to the surrounding regions. Of course, the present Lithuanian army is much more strictly controlled by government and public, therefore environmental problems are currently much more important than before. Certainly, some environmental incidents and problems exist till now, but as part of the NATO forces and of the European Union our military forces should implement all environmental requirements in their activities. Therefore each military base and especially military training grounds had to prepare the base management plan with a focus on environmental problems. This report is intended to present the strides and problems of the Lithuanian army in solving environmental conflicts.Lietuviška santrauka. Karinės mokomosios teritorijos patiria savitą antropogeninės veiklos presą. Tačiau kariniai poligonai yra labai vertingi gamtosaugos požiūriu, nes juose yra natūralių bei pusiau natūralių plotų, pasižyminčių didele biologine įvairove. Todėl jie turi svarbią mokslinę bei pilotinę taikomąją gamtosauginę vertę. Karinėms teritorijoms būdinga įvairiapusė karinė veikla (įvairios paskirties šaudyklos, taktinio mokymo laukai, apsauginės teritorijos ir pan.), kartu jos labai svarbios vertingų buveinių ar retųjų bei nykstančių rūšių išlikimui. Ūkinės veiklos ribojimas leidžia susiformuoti sąlyginai stabilioms ekosistemų sukcesijoms. Karinėse teritorijose susiduriama su dviem skirtingais požiūriais į biologinės įvairovės išsaugojimo problemas. Kariškiai prioritetus teikia įvairiapusei karinei mokomajai veiklai. Gamtosaugininkų nuomone, tuose karinių poligonų plotuose, kuriuose aptinkamos europinės svarbos buveinės bei retosios ir nykstančios rūšys, steigtinos griežtos apsaugos gamtosauginės teritorijos, visiškai eliminuojant karinę mokomąją veiklą. Svarbu vengti tarp kariškių ir gamtosaugininkų kylančių konfliktų, prioritetą teikiant optimaliam mokomosios karinės veiklos bei gamtosaugos problemų suderinimui

Mazuto ir dyzelino biodegradacijos tyrimai

The effectiveness of biopreparations in destruction of black oil and diesel contaminated water was analysed. The destructive ability of the preparation GVT was compared with that of another biopreparation, K-2000, and of the enzymatic preparation Roebic K-47, as well as of GVT and Roebic K-47 mixture. The prevalence of oil oxidising microorganisms in the case of black oil biodegradation in water was estimated. The biopreparation GVT was the fastest in oil destruction. When water was contaminated with diesel all biopreparations were equally effective.Lietuviška santrauka. Tirtas biopreparato GVT efektyvumas valant mazutu ir dyzelinu užterštą vandenį. Preparato galimybė skaidyti teršalus lyginta su biopreparatu K-2000, fermentiniu preparatu Roebic K-47 bei su biopreparato GVT ir fermento Roebic K-47 mišiniu. Nustatyta, kad mazuto biodegradacijos metu bandiniuose naftą oksiduojančių mikroorganizmų buvo daugiausia ir efektyviausias skaidymas – naudojant biopreparatą GVT. Dyzelinu užterštą vandenį visi naudoti preparatai valė iš esmės vienodai efektyviai

Impact of road maintenance salts on water ecosystems according to diatom flora investigation

Road maintenance chlorides have a negative environmental impact. Chemical solutions of melting snow inevitably get into the soil and change its chemical composition. They also get into ponds. Five water basins in Vilnius city, at 5–80 m from roads, were chosen for investigation. The highest chloride concentrations were established by roads where winter road maintenance is performance at the highest level. The hydrophysical and chemical parameters of the investigated lakes depend on anthropogenic processes. Diatoms were used as indicators for reconstruction of the paleo‐ecological history of the lakes. They respond sensitively to changes in lake water salinity. The total number of 35 indifferentic‐halophilic species from all the 78 diatom taxa were identified in the lake bottom sediments. Fluctuations of their abundance could be caused by the impact of salts in different periods stimulating the productivity of indifferentic‐halophilic species. Kelių priežiūrai naudojamų druskų įtaka titnaginių dumblių įvairovei Santrauka Žiemą kelių priežiūrai naudojamos druskos teršia pakelių aplinką ir jos komponentus. Tirpstant sniegui susidarę druskų tirpalai patenka į vandens telkinius. Tyrimai atlikti Vilniaus miesto ežeruose ir tvenkiniuose, 5–80 m atstumu nutolusiuose nuo intensyvaus autotransporto eismo gatvių. Didžiausios chloridų koncentracijos (iki 3120 mg/l) nustatytos gatvėse, kuriu priežiūra žiemą atliekama pagal I (aukščiausiąjį) lygį. Hidrofizikiniai ir cheminiai parametrai priklauso nuo konkrečiame vandens telkinyje vykstančių antropogeninių procesų. Verkių tvenkinio ir Gineitiškių ežero nuosėdų storymėje nustatyta sekliems makrofitiniams vandens telkiniams būdinga titnaginių dumblių flora. Vyrauja gėlavandenės ‐ interferentinės (Fragilaria) ir indiferentinės ‐ halofilinės (Achnanthes, Amphora) rūšys. Skirtingais abiejų vandens telkinių formavimosi laikotarpiais nustatyta indiferentinių ‐ halofilinių rūšių pagausėjimas. Viena iš priežasčių, galėjusių turėti įtakos druskingiems vandenims būdingų titnaginių dumblių išplitimui gali būti kelių priežiūrai naudojamos druskos (chloridai). Reikšminiai žodžiai: kelių priežiūros druskos, vandens telkiniai, titnaginiai dumbliai First Published Online: 14 Oct 201

Sausumos gaisrų įtaka sunkiųjų metalų koncentracijų padidėjimui Lietuvos upių vandenyje

Comparison of long-term environmental monitoring data show that in August and September 2002 heavy metal (Cu, Pb and Zn) concentrations increased in Lithuanian rivers. Resent investigation has indicated that increase of heavy metals (Cu, Pb and Zn) by 60–81 % in all the rivers that are subject to the State River Monitoring and could be correlative with land fires. Fires of forests and peat bogs have outspread all over Lithuania in the summer and the first half of autumn of 2002. This paper attempts to prove an assumption that these fires could have caused a significant increase of heavy metal concentrations in the water of Lithuanian rivers in August 2002. It also means that land fires should be evaluated as an environmental risk factor with a serious impact on the state of aquatic environment and must be taken into account in calculations of environmental damage.Lietuviška santrauka. Aplinkos ministerijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, 2002 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių upių vandens kokybės rodiklius palyginus su 1991–2000 m. laikotarpio duomenimis, visų upių, kurių valstybinis monitoringas vykdomas, vandenyje nustatytas sunkiųjų metalų (vario, švino ir cinko) koncentracijų padidėjimas 60–81 %. Toks staigus pokytis verčia ieškoti šio reiškinio priežasčių, nes, padidėjus taršai, iš esmės keičiasi vandens telkinių tinkamumas žuvininkystei ir rekreacijai, kyla papildomas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. 2002 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais dėl anomalios sausros Lietuvoje išplito miškų ir durpynų gaisrai. Straipsnyje bandoma pagrįsti prielaidą, kad 2002 m. rugpjūtį sunkiųjų metalų koncentracijų padidėjimui Lietuvos upių paviršiniame vandenyje įtakos galėjo turėti gaisrai, pasikeitęs paviršinių grunto sluoksnių pH ir dėl to išnykę gruntiniai geocheminiai barjerai. Dėl šių priežasčių iš dirvožemio į gruntinius vandenis bei iš upių dugno nuosėdų į paviršinius vandenis migravo sunkieji metalai, t. y. prasidėjo antrinė tarša

Removal of petroleum products from water using natural sorbent zeolite

An experimental investigation on the removal of petroleum products (PP) from wastewater by natural sorbent zeolite was carried out in a laboratory on a pilot‐scaled test bench. The pilot test bench consisted of: a tank in which gasoline (1 portion) and diesel (1 portion) were mixed mechanically with water; a pump for supplying the mixture to a filter model; a filter model filled with a zeolite layer of 0,2 m height. Zeolite used in this study was from a deposit near the village of Sokyrnytsa in the Ukrainian Transcarpathian region. The test zeolite particle size was 2,5–3,0 mm; 1,5–2,0 mm; 0,63–1,0 mm. The concentration of PP in water was measured before and after the filter every hour. The TOG/ TPH analyser was used for concentration measurements. The experimental study showed that the best adsorption results were reached in the filter with 0,63–1,0 mm particle size of zeolite media. There were 2,25 mg/1 of light hydrocarbons left in the filtrate. Such a concentration satisfies the requirements of standards regulating the percentage of PP in treated wastewater. Naftos produktų šalinimas iš vandens naudojant natūralųjį sorbentą ceolitą Santrauka Gamtinio ceolito geba šalinti iš vandens naftos produktus tirta sumontuotame eksperimentiniame stende. Stendą sudarė: bakas, kuriame mechaniškai maišant benzinas (1 dalis) ir dyzelinas (1 dalis) skiedžiamas vandenyje; siurblys, tiekiantis tirpalą į filtro modelį; filtro modelis, 0,2 m sluoksniu pripildytas ceolito. Tyrimams pasirinktas į Lietuvą iš Ukrainos atvežamas Sokirnicos radimvietėje kasamas ceolitas. Eksperimentuojant naudotos 2,5–3,0 mm; 1,5–2,0 mm; 0,63–1,0 mm stambumo ceolitų grūdelių frakcijos. Naftos produktų koncentracija vandenyje prieš filtrą ir filtrate buvo nustatoma kas valandą analizatoriumi TOG/TPH. Eksperimentiniai tyrimai atlikti 2005 m. sausio ‐ balandžio mėnesiais. Kaip matyti iš tyrimo duomenų, geriausiai naftos produktus adsorbavo 63–1,0 mm stambumo ceolito grūdelių frakcijos užpildas. Filtrate likdavo 2,25 mg/l naftos produktų koncentracija. Tai pagal ištirpusių naftos produktų koncentraciją atitinka į nuotekų tinklus išleidžiamam vandeniui keliamus normatyvinius reikalavimus. First Published Online: 14 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: naftos produktai, vandens teršimas, natūralusis sorbentas ceolita

Assessment of the State of Natural Environment in Vilnius City

Biological assessment of the state of natural environment in Vilnius city and its environs was carried out. Botanical and zoological criteria were selected to make the ratings of the state of certain aquatic, coastal and terrestrial habitats. Fauna and flora species, which characterize natural state of densely, moderately and sparsely urbanized as well as protected areas, were sorted out. The impact of urban development upon natural state of Vilnius city and its environs was estimated as well as biological criteria and indicator species of flora and fauna, which allow to evaluate these changes, were described. On the grounds of the performed research work, the assessment of the state of natural environment in the city was made according to botanical and zoological criteria and indicators