Building a developmental public service in Africa : an assessment of five decades of effort

The objective of this article is to provide an overview of the underlying causes behind Africa’s current condition of public services. It is necessary to understand, diagnose, and place in a proper perspective any prescriptions meant to address the specific problems that characterize Africa’s public services. This is with the view to making Africa’s public services contribute effectively to building capable democratic and developmental states, which many of the papers presented during the 30th AAPAM Roundtable Conference, held in October, 2008 in Accra, Ghana, dealt with

Vietos valdžios gebėjimai Rytų Afrikoje

East Africa which traditionally consisted of Kenya, Uganda and Tanzania has practised a system of centralisation for several decades following independence. This had the effect of weakening institutions resulting in them being incapable of delivering services. The capacity issues are critical as the lack of professional staff is a challenge. The meagre allocations to the development budget implies that there is limited or no development. Local government has in this context broad experienced financial and staffing challenges and lacked autonomy to make decisions. The underdevelopment of the rural areas relative to infrastructure is a challenge and there has to be rural transformation in this regard. New Public Management has influenced reform strategies and more specifically decentralisation. The reform strategies did impact positively on implementation of the Millennium Development Goals (MDGs). However, the quest for a sound economy and a reduction in poverty levels is yet to materialise. Despite these challenges, East Africa is comparatively better off than the other regions on the Continent.Rytų Afrika, kurią sudaro Kenija, Uganda ir Tanzanija, kelis dešimtmečius po nepriklausomybės vystė centralizuotą sistemą. Visa tai susilpnino institucijas ir to padariniu tapo jų negebėjimas teikti paslaugas. Gebėjimų problemoms tenka kritinis vaidmuo pirmiausia dėl profesionalaus personalo trūkumo. Skurdūs biudžeto asignavimai sąlygoja ribotą vystymąsi arba net jo nebuvimą. Vietos valdžia šiame kontekste patiria finansinius ir personalo trūkumo iššūkius ir stokoja autonomijos priimti sprendimus. Kaimiškųjų rajonų neišsivystymas infrastruktūros atžvilgiu yra iššūkis ir reikalauja kaimiškųjų rajonų transformacijos. Naujoji viešoji vadyba veikė reformos strategijas ir dar labiau decentralizaciją. Reformų strategijos teigiamai paveikė Tūkstanmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą. Tačiau sveikos ekonomikos paieškos ir skurdo lygio sumažinimas vis dar turi materializuotis. Nepaisant šių iššūkių Rytų Afrika yra palyginti geresnėje būklėje nei kiti Afrikos žemyno regionai

Lessons of Public Service Reform from Five African Countries

Africa Development/Afrique et développement Vol.XXVII, Nos 3&4 2002: 48-7