Vegan discrimination in Lithuania: case study

Diskriminacijos tyrimai pasaulyje nėra naujiena, tačiau veganų diskriminacijos tyrimų nėra daug, o Europoje jų yra tik keli. Šio tyrimo rakursas visiškai naujas, kadangi analizuojama paradoksali situacija – kalbama apie veganų diskriminaciją ir teises laisvės atėmimo įstaigose. Veganų socialinė grupė1 apskritai menkai tyrinėta visuomenės dalis Lietuvoje, visiškai nėra jų diskriminacijos ir lygių galimybių mokslinių tyrimų, apskritai neaišku, ar veganų pažiūras gina įstatymai taip, kaip kitus įsitikinimus ir pažiūras. Straipsnyje pateikiami 2017–2021 m. vegano diskriminacijos atvejo Lietuvoje analizės rezultatai: aptariamos aplinkybės, priemonės ir jų poveikis teisės aktams naujinti bei diskriminacijai tam tikroje valstybinėje institucijoje mažinti / panaikinti. Naudoti metodai: literatūros ir teisės aktų apžvalga, dokumentų analizė ir sintezė, žiniatinklio turinio apžvalga. Dėl riboto atvejų skaičiaus ir atvejo Lietuvoje unikalumo pasirinkta atvejo studijos tyrimų strategija. Nors diskriminacija yra laikoma neigiamu reiškiniu, tačiau pats šio atvejo radimasis ir jo eiga yra kartu ir teigiami veganų ir apskritai lygių galimybių užtikrinimo atžvilgiu, kadangi turėjo tiesioginį ir netiesioginį poveikį diskriminacijai panaikinti / mažinti. Raktažodžiai: veganas, įsitikinimai, pažiūros, diskriminacija, lygios galimybės, įkalinimas, atvejo studija.Discrimination research is not new in the world, but there is not much research on vegan discrimination, and there are only a few in Europe. The perspective of this study is completely new, as it analyzes the paradoxical situation of vegan discrimination and rights in prisons. The vegan social group is a really under-researched part of society in Lithuania, there is absolutely no discrimination and equal opportunities research from a vegan perspective, and it is certainly not clear whether vegans’ views are protected by law in the same way as other beliefs and views. The article presents the results of the analysis of the 2017–2021 case of vegan discrimination in Lithuania: the circumstances, measures and their impact on the updating of legal acts and the reduction / elimination of discrimination in a certain state institution are discussed. Methods used: literature and legislation review, document analysis and synthesis, web content review. Due to the limited number of cases and the uniqueness of the case in Lithuania, the case study research strategy was chosen. Although discrimination is considered a negative thing, the very occurrence and course of this case is also a positive phenomenon in terms of ensuring vegan and generally equal opportunities, as it has had a direct and indirect effect on the elimination / reduction of discrimination. Keywords: vegan, beliefs, attitudes, discrimination, equal opportunities, imprisonment, case study

Phenomenon of veganism: from diet and lifestyle to social movement

Veganizmo fenomenas pasaulyje nėra naujas, tačiau tik šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje tapo platesnių sociologinių ir kitų tyrinėjimų objektu. Veganizmo sąvoka yra kompleksinė, siejama su vartojimo, gyvenimo būdo, socialinės grupės, socialinio judėjimo, subkultūros ir kitais socialiniais fenomenais, tačiau šio reiškinio kompleksiškumui yra ribotas tyrėjų dėmesys. Straipsnyje gvildenama veganizmo, kuris iki šiol menkai analizuotas Lietuvos tyrėjų darbuose, fenomeno daugiadimensiškumas, jo koncepcijų ir tyrimų krypčių įvairovė, apibendrintai pristatomi veganizmo reiškinio analizės lygmenys ir tyrinėjimų kryptys.The phenomenon of veganism is not new in the World, but it was only in the first decade of this century that it became the subject of wider sociological and other research. The concept of veganism is complex, associated with consumption, lifestyle, social group, social movement, subculture, and other social phenomena, but researchers’ attention to the complexity of this phenomenon is limited. The article examines the multidimensionality of the phenomenon of veganism, which has so far been poorly analysed in the works of Lithuanian researchers, the diversity of its concepts and research directions, and summarises the levels of analysis of the phenomenon of veganism and research directions

Lithuanian physicians' mobility in transnational social space

Physicians‘ as strategically important profession for individuals and whole society, problems are associated with doctors migration issues and lack of their studies, provisions of doctors social mobility and uncertainty of opportunities in transnational social space and shortage of studies of social mobility in transnational perspective are important reasons, which encouraged to undertake Lithuanian doctors social mobility in transnational perspective study. The aim of work – reveal Lithuanian doctors social mobility factors, provisions, aspirations and experience in transnational context evaluating their social status component compatibility in Lithuania and differences of social mobility opportunities in national and transnational social spaces. For the quantitative’ study data source - statistical data and qualitative research data source - 30 doctors interview data. Data analysis enabled to highlight the main Lithuanian doctors status achievement process problems and obstacles, to find out the prevailing attitudes and factors influencing them. One of the main achievements of this study is that it reveals contradiction of doctors social status components in Lithuania, submits insights of circumstances, which causes its emergence, furthermore highlights direct influence of this incompatibility to provisions and aspirations of mobility in transnational social space

Changes in the labor market of Lithuanian physicians: the challenges of the COVID-19 pandemic and of the war in Ukraine

2020–2022 m. visame pasaulyje sveikatos priežiūros sistemoms, tame tarpe – ir Lietuvos, dėl COVID-19 pandemijos kilo nemažai išbandymų, kurie tebeturi įtakos pirmiausia gydytojų darbo rinkai, ir atvirkščiai – nuo pastarosios nemažai priklauso pandemijos valdymo rezultatai. Pandemijos ir kitus epidemiologinius iššūkius visų pirma amortizuoja sveikatos priežiūros sistema ir tinkamai aprūpinta bei sustyguota sveikatos priežiūros darbo rinka. Aprūpinimas gydytojais yra vienas svarbiausių šalies efektyvios sveikatos priežiūros sistemos, kartu ir visuomenės gerovės bei stabilumo veiksnys. Praktikuojančių gydytojų skaičius Lietuvoje augo iki 2017 m., tačiau dar iki COVID-19 pandemijos jis ėmė mažėti, kas nuteikia pesimistiškai. Kitas svarbus nuo 2022 m. vasario mėn. gydytojų darbo rinką modeliuojantis veiksnys – karas Ukrainoje. Pastarasis sąlygojo ženklų Ukrainos gyventojų emigracijos srautą ir į Lietuvą, ypač – karo pradžioje. Iš vienos pusės, gydymo paslaugų poreikis išaugo dėl atvykėlių, iš kitos pusės, tarp emigrantų yra ir gydytojų, kurie sėkmingai integruojasi į vietinę sveikatos priežiūros sistemą. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip keitėsi Lietuvos gydytojų darbo rinka šiame tūkstantmetyje ir kaip ją paveikė svarbiausi pastarųjų kelerių metų iššūkiai: COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Naudoti metodai: antrinių duomenų analizė ir sintezė, statistinių duomenų kiekybinė analizė, teisės aktų analizė, žiniatinklio straipsnių ir pranešimų turinio analizė. Pirmoje straipsnio dalyje aptariami praktikuojančių gydytojų pasiūlos Lietuvoje svyravimai ir trūkumo regionuose požymiai, antrojoje – gydytojų diferenciacija, trečiojoje – COVID-19 pandemijos iššūkiai Lietuvos gydytojų darbo rinkai, o ketvirtojoje – karo Ukrainoje poveikis Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai. Šiame darbe nagrinėjami gydytojų pasiūlos ir paklausos pokyčiai Lietuvoje 2000–2022 m. Per pastaruosius 22 metus susidarė gydytojų parengimo Lietuvoje „žirklės“, kai 2011 m. įvyko lūžis – medicinos rezidentūrą baigia mažiau gydytojų negu vientisąsias medicinos studijas. Tyrimo duomenys patvirtino anksčiau tyrėjų išryškintas gydytojų pasiskirstymo problemas: Lietuvos regionuose gydytojai yra netolygiai pasiskirstę pagal specialybes, lytį ir amžiaus grupes. Jų koncentracija dviejuose didmiesčiuose, viena vertus, sprendžia sveikatos priežiūros sistemos efektyvinimo siekį, kita vertus, stumia nutolusių regionų gyventojus ir gydytojus į atskirtį nuo savalaikių ir reikiamų gydymo paslaugų prieinamumo ir teikimo. Raktažodžiai: gydytojas, darbo rinka, pandemija, karo pabėgėliai.In 2020–2022 worldwide, health care systems have faced a number of challenges due to the COVID-19 pandemic, which continues to affect primarily the labor market of physicians, and vice versa – the results of pandemic management significantly depend on the latter. Pandemics and other epidemiological challenges are primarily cushioned by the healthcare system and a properly equipped and strengthened healthcare labor market. The provision of physicians is one of the most important factors of the country's effective health care system, and at the same time, the factor of public welfare. The number of practicing doctors in Lithuania grew until 2017, but it started to decrease even before the COVID-19 pandemic. The aim of the work is to find out how the labor market of Lithuanian physicians changed in this millennium and how it was affected by the most important challenges of the last few years: the COVID-19 pandemic and the war in Ukraine. Used research methods: analysis and synthesis of secondary data, quantitative analysis of statistical data, analysis of legal acts, content analysis of web articles / messages. The first part of the article discusses the fluctuations in the supply of practicing physicians in Lithuania and signs of a shortage in the regions, the second part – the differentiation of the distribution of physicians, the third – the challenges of the COVID-19 pandemic for the labor market of Lithuanian physicians, and the fourth – the impact of the war in Ukraine on the Lithuanian healthcare system. This work examines the changes in the supply and demand of doctors in Lithuania in 2000–2022. During the last 22 years, the "scissors" of the training of doctors in Lithuania were created when in 2011 there was a turning point in the numbers of those who completed medical residency – fewer doctors complete residency than complete medical studies. The research data confirmed the problems of differentiation of physicians highlighted earlier by the researchers: doctors in the regions of Lithuania are unevenly distributed according to specialties, gender and age groups. The concentration of doctors in two big cities, on the one hand, solves the goal of making the health care system more efficient, on the other hand, it pushes peripheral residents and doctors into isolation from the availability / provision of timely and necessary treatment services. Keywords: physicians, labor market, pandemic, war refugees

Physicians' social mobility in transnational social space

Straipsnyje pateikiama transnacionalinės socialinės erdvės koncepcijų apžvalga ir socialinio mobilumo analizė transnacionalizmo kontekste gydytojų profesijos atveju. Kadangi ilgainiui teritorinį mobilumą keičia socialinis mobilumas, svarbu įvertinti migracijos kaip socialinio mobilumo kanalo reikšmę strategiškai svarbiai gydytojo profesijai. Taikant grafinę empirinių duomenų analizę buvo nustatyti reikšmingi šalių skirtumai gydytojų išsilavinimo, įgyto kitoje valstybėje, ar užsienio kilmės gydytojų atžvilgiu, todėl nepakanka kalbėti apie socialinį mobilumą vienos valstybės ribose. Transnacionalinės socialinės erdvės reikšmė auga dėl įvairių veiksnių: greičio įveikiant geografinius atstumus pokyčių, politinių sprendimų, ryškėjančių ekonominių skirtumų tarp valstybių, socialinių tinklų plėtros ir kt.Physicians’ profession is undoubtedly considered one of the most important professions not only to the individual, but also to groups of individuals (state, region and the entire world). On the other hand, not every region or country doctor may have the necessary equipment for work, strong auxiliary staff support, development opportunities and so on. For these and other reasons, some physicians decide to leave their homeland, and migration becomes a channel for rapid social mobility. Importance of transnational social space is growing due to various factors such as the speed changes of geographical distance overcoming, political decisions, social network development, economic differences between countries and so on. The article aims to deliver the research results of physicians’ social mobility in transnational social space. The main objectives of the study are to review transnational social space concepts, to reveal the main trajectories of doctors’ territorial mobility in the European region, to highlight the circumstances mitigating and aggravating physicians’ social mobility between countries. The study objectives were achieved combining quantitative and qualitative research methods, scientific literature and statistical data analysis. Transnational social space is a complex macro-level social phenomenon, which is formed by transmigrants connecting national social spaces into a single whole. To summarize, the results of analysis of scientific literature suggest that transnational social mobility is intra-generational individual’s social status changes in the horizontal or vertical direction in transnational social space structure. Physicians’ preparation is a lengthy and costly process for each state. For economically weaker countries it is hard to compete in the area attracting doctors or maintenance. Major physicians ‘donors’ countries of the European region still are the former Soviet bloc (including Lithuania) and the Mediterranean countries. Therefore tensions between the countries, which lose their doctors, and the countries, which adopt doctors, require drastic reforms, especially in planning. Each country should be responsible for planning the number of doctors, rather than to compensate physicians’ lack by ‘importing minds’. The state, which ‘exports minds’, should not drastically increase the scale of medical training, but must initiate restructuration of transnational space. If it is a small country, it should forge alliances and work together with allies providing solutions for transnational governance institutions in medical human resource issues

Housing policy development in Lithuania

The publication analyzes the evolution of housing policy in Lithuania over the past two decades. Housing is an important part of human well-being, but the country scientific literature on this phenomenon by a lack of focus. Decentralization of housing policy has resulted in many problems related to housing management, common property maintenance, housing fund expansion and modernization. The paper presents an interdisciplinary investigation of this phenomenon: an overview of the legislation, analyzes housing statistics and housing policies instruments like housing renovation, social housing and more. This paper presents the initial results of the project “Housing Policy in Lithuania: Development, Issues and Civil Initiative" funded by the Lithuanian Research Council (contract No. SIN-18/2012). Based G. Esping-Andersen's welfare state model highlights the Lithuanian housing policy model. Analysis of statistical data reveals the most important housing-related problems in Lithuania: lack of housing, poor living conditions and housing maintenance problems, quite old dwellings

Vegans in Lithuania: sociodemographic differentiation

Įvairūs tyrimai rodo, kad įvairiose pasaulio šalyse veganai vis dar yra nedidelė visuomenės dalis, kurią galima pavadinti mažuma. Iki šiol nebuvo aišku, kiek veganų yra Lietuvoje, juo labiau nebuvo tirta jų diferenciacija pagal gyvenamąją vietą, išsilavinimą, šeiminę padėtį ir kitus sociodemografinius aspektus. Šio darbo tikslas – išsiaišinti, kiek yra veganų Lietuvoje, ir ištirti, kokie jų diferenciacijos bruožai pagal amžių, lytį, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą ir išsilavinimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, antrinių duomenų analizė ir sintezė, apklausa, kiekybinė analizė ir sintezė.. Raktažodžiai: veganas, mitybos būdas, gyvenimo būdas, sociodemografinės charakteristikos.Various studies show that vegans in various parts of the world are still a small part of society that can be called a minority. Until now, it was not clear how many vegans there are in Lithuania, much less their differentiation according to place of residence, education, marital status and other sociodemographic aspects has not been studied. The aim of this work is to find out how many vegans there are in Lithuania and to investigate the features of their differentiation according to age, gender, marital status, place of residence and education. Research methods: review of scientific literature, analysis and synthesis of secondary data, survey, quantitative analysis and synthesis. Keywords: vegan, diet, lifestyle, sociodemographic characteristics