A comparative analysis of socialization peculiarities of teenagers living in children care homes and in traditional families

Baigiamajame magistro darbe atskleidžiami vaikų, likusių be tėvų globos, ir vaikų, augančių tradicinėse šeimose, socializacijos ypatumai pagrindinį dėmesį sutelkiant į šiuos aspektus: kokios vaikų palikimo priežastys, su kokiais sunkumais susiduria vaikai augdami vaikų globos namuose ir augdami tradicinėse šeimose, ko vaikams trūksta augant vaikų globos namuose ir tradicinėse šeimose. Pasirinktas kiekybinis tyrimas, apklausos raštu metodas, naudojant klausimyną. Tyrime dalyvavo 40 Viešvilės vaikų globos namų auklėtinių ir 40 paauglių iš tradicinių šeimų. Tyrimu atskleista, kad skirtumų tarp globos namuose augančių ir tradicinėse šeimose augančių paauglių beveik nėra. Skiriasi tik paauglių dorovingumo, šeimos supratimo bei baimės faktoriai. Tai parodo, kad vaikų namų paaugliai nėra kitokie, jie tokie pat kaip ir tradicinėse šeimose augantys paaugliai, tik su šilumos, užuojautos, meilės ir supratimo trūkumu. Darbo tikslas – ištirti tam tikros socialinės patirties skirtumus tarp vaikų, augančių vaikų globos namuose ir šeimose, šiais aspektais: • sąvokos „šeima“ supratimo; • finansų tvarkymo (išlaidų planavimo); • įgūdžių formavimo (bendravimo, kontaktų su kitais žmonėmis užmezgimo, sanitarijos ir higienos, maisto gaminimo, švenčių ruošimo). Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai: 1. Teoriškai išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, įtakojančius vaiko socializaciją; 2. Empiriškai ištirti paauglių, augančių Viešvilės vaikų globos namuose, socializacijos ypatumus; 3. Empiriškai ištirti Jurbarko rajone pilnose šeimose augančių paauglių socializacijos ypatumus; 4. Nustatyti be tėvų globos likusių paauglių ir pilnose šeimose augančių paauglių socialinės patirties skirtumus. Tyrimo objektas: vaikų namuose augančių paauglių ir paauglių iš tradicinių šeimų socializacija. Hipotezė: vaikų globos namuose augantys paaugliai prasčiau paruošiami gyvenimui visuomenėje, negu paaugliai, augantys pilnose (branduolinėse) šeimose. Tyrimo metodai. Nagrinėjant vaikų namuose augančių paauglių socializacijos ypatumus atlikta literatūros analizė, panaudoti sintezės, loginio apibendrinimo, palyginimo, grafinio vaizdavimo, stebėjimo metodai. Empirinio tyrimo metodu pasirinkta apklausa raštu, naudojant anketas. Tiriamųjų imtis. Apklausai atlikti pasirinktas tikslinės imties atrankos būdas. Tiriamieji: 40 Viešvilės vaikų globos namų auklėtinių ir 40 paauglių iš tradicinių šeimų. Tyrime dalyvaujančių respondentų amžius apima šias amžiaus grupes: • nuo 11 iki 13 metų jaunesnio amžiaus paaugiai; • nuo 14 iki 17 metų vyresnio amžiaus paaugliai. Tyrimo išvados. 1. Pirmuoju uždaviniu siekta teoriškai išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos vaikų socializacijai. Remiantis literatūros analize nustatyta, kad didžiausią įtaką paauglio socializacijai turi šeima. Vaikas šeimoje patiria meilę, šilumą, supratingumą, užuojautą ir daug kitų žmoniškųjų vertybių. Taip yra išugdomas doras ir pilnavertis valstybės pilietis. Bet yra tokių tėvų, kurie palieka savo vaikus, arba dauguma į globos namus patenkančių vaikų yra paimti iš tėvų, nes tėvams buvo apribotos tėvystės teisės dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, smurto prieš vaikus, nepriežiūros. Vaikas iš šeimos patekęs į vaikų globos namus sunkiai adaptuojasi, dažnai tokiam vaikui reikalinga psichologinė pagalba. Lietuvoje vykdant pertvarkas, vaikų globos namuose vaikams norima sukurti aplinką panašią į šeimos, siekiama, kad vaikai patekę į globos namus jaustųsi gerai ir nepatirtų didelio šoko. Manoma, kad taip vaikams būtų lengviau suprasti šeimos sąvoką ir integruotis į visuomenę išėjus iš vaikų globos namų. 2. Antruoju uždaviniu siekėme empiriškai ištirti paauglių, augančių Viešvilės vaikų globos namuose, socializacijos ypatumus. Tyrimas atskleidė, kad į Viešvilės vaikų globos namus patenkantys vaikai dažniausiai yra paimami iš šeimos, nes tėvams buvo apribotos tėvystės teisės dėl alkoholio vartojimo. Šie vaikai mokinami namų ruošos ypatumų (maisto gaminimo, kambarių tvarkymosi), truputį finansų tvarkymo. Auklėtiniai sąvoką „šeima“ supranta tiesiogiai, kad tai tėvas, mama ir vaikai. Didžiausią nerimą šiems vaikams kelia mintis, kad, sulaukus pilnametystės, jie turės palikti globos namus ir neturės kur gyventi ar truks pinigų. Globotiniai norėtų, kad vaikų globos namuose darbuotojai suteiktų daugiau žinių apie šeimos tarpusavio santykius. Viešvilės globos namuose į veiklos planą reikėtų įtraukti praktinių įgūdžių formavimo dalykus, t. y. konservuoti produktus žiemai, mokintis ekonomiškai tvarkyti finansus ir t. t. 3. Trečiuoju uždaviniu norėta ištirti Jurbarko rajone pilnose šeimose augančių paauglių socializacijos ypatumus. Šiuo tyrimu atskleista, kad vaikai iš tradicinių šeimų yra mokinami namų ruošos darbų bei finansų tvarkymo. Šeimos samprata šiems vaikams asocijuojasi su meile, šiluma, pasitikėjimu ir supratingumu. Galvojant apie gyvenimą atskirai nuo tėvų, tradicinių šeimų vaikams didžiausią nerimą kelia mintys, ar turės darbą ir ar įstos mokintis ten, kur nori. Vaikai norėtų, kad tėvai suteiktų jiems daugiau žinių apie finansų tvarkymą ir išmokintų kaip savarankiškai priimti sprendimus. Tradicinių šeimų vaikai yra patenkinti namuose esama tvarka ir juose nieko nenorėtų keisti. 4. Ketvirtuoju uždaviniu norėta nustatyti be tėvų globos likusių paauglių ir pilnose šeimose augančių paauglių socialinės patirties skirtumus. Skirtumai tarp paauglių, augančių Viešvilės vaikų globos namuose ir paauglių, augančių tradicinėse šeimose, labai maži. Didelę pažangą davė pakoreguota gyvenimo vaikų namuose tvarka. Taip vaikai patys gali gaminti valgyti (anksčiau gamindavo virėjos), nors ir tik kelis patiekalus. Abiejų pusių paauglių laisvalaikio užsiėmimai vienodi. Respondentai iš tradicinių šeimų yra daugiau mokinami finansų tvarkymo, jų pinigų vertės supratimas yra kitoks, nei vaikų iš vaikų namų. Stebint prieita prie išvados, kad vaikų globos namų vaikų auklėtojos nemokina, kaip elgtis su pinigais, gudresni paaugliai savarankiškai mokinasi finansų tvarkymo, domisi tuo. Taip pat skiriasi dorovinis supratimas, vaikų globos namų vaikuose mažiau meilės, užuojautos vyresnio amžiaus žmonėms, jie yra išlepinti supamos aplinkos, nes dauguma dalykų yra už juos padaroma. Šiuo tyrimu išsikelta hipotezė pasitvirtino, kad vaikų namų vaikai prasčiau paruošimi gyvenimui nei tradicinių šeimų vaikai.Socializing specializes are revealed in this article of children left without parents care and of teens living in traditional families. The main attention is concentrate on these aspects: children‘s leaving causes, difficulties teens have living in children‘s home and in tradional families, what do they lack living in children‘s home and traditional families. Quantity anglysis is choosen: questioning method in writing and quiz. 40 teens from children’s home in Viešvilė and 40 teens from traditional families took part in this analysis. Due to the results it is established there aren’t any differences between teens living in children’s home and traditional families. There are only some facts different: moral, family perception and fear. Teens living in children’s home aren’t different from teens living in traditional families. They only feel lack of love, understanding and sympathy. Theaim of the works is to explore some differences between children growing up in foster homes and families in the following ways: • the concept of “family” idea; • financial management (cost planning); • skill development (communication, establishment contact with other people, sanitation and hygiene, cooking, arranging holidays). To achieve this purpose the following tasks are raised: 1. Theoretically figure out the main factors influencing the children's socialization; 2. Empirically investigate the social features of the teenagers growing up in Viešvilė orphanage; 3. Empirically investigate the social features of the teenagers growing up in Jurbarkas district full families; 4. Set social experience differences of the teenagers deprived of parental care, and the ones growing up in full families. The object of the survey: socialization of teenagers growing in orphanages and adolescents from traditional families. Hypothesis: teenagers growing in orphanages are harder to get prepared for life in society than teenagers growing in full (nuclear) families. Methods of the research: Examining socialization features of the teenagers growing in orphanages there was done literature analysis, used the methods of synthesis, logical generalization, comparison, graphic presentment. The observation method was used. With the help of the empirical method, there was chosen written questioning, using questionnaires. Extent of the examined: For the survey there was chosen the method of purposive selection. The examined: 40 Viešvilė orphanage inmates and 40 adolescents from traditional families. The age of respondents participating in the survey include the following age groups: • 11 to 13 younger teens; • 14 to 17 older teens. Conclusions of the survey: 1. By the first objective it is sought to theoretically elucidate, the key factors have an impact on Socialization. In a family a child experiences love, warmth, understanding, compassion, and many other human values, and is brought up as a full-fledged state citizen. But there are parents who leave their children, or the majority of the children entering foster homes are taken from their parents because the parents were restricted their parental rights in relation to alcohol and drugs, violence, abuse, neglect. For a child coming from a family to an orphanage is difficult to adapt, often a child needs psychological help. In Lithuania performing reconstructions, in orphanages is intended to create a similar to a family environment, it in sought to that children entering into foster homes feel well and do not suffer greater shock. It is believed that it would be easier for children to understand the concept of family and integrate after leaving an orphanage. 2. By the second task we were seeking to investigate empirically socialization features of the teenagers’ growing at Viešvilė orphanage. The study revealed that Viešvilė orphanage shelter the children who are mostly taken from the family because parents were restricted their parental rights due to alcohol consumption. These children are taught to household characteristics (cooking, room organization), a little bit of financial management. By the pupils the term “family” is understood directly that it is the father, mother and children. Such children are mostly worried about the idea that at the age of adulthood, they will have to leave the orphanage, will not have where to live or will lack money for living. Foster children would like child care home staff to provide a better understanding of family relationships. Viešvilė orphanage should include formalion of practical skills in their activity plan, canning products for the winter, learning cost-effectively manage finances and etc. 3. By the third objective it is striven to investigate socialization features of the teenagers living in full families in the district of Jurbarkas. This study revealed that children from traditional families are taught to housework and financial management. Concept of family for these children is associated with love, warmth, trust and understanding. Thinking about life away from their parents, children from traditional families are mostly disturbed by the thoughts if they will have jobs, and whether they will be able to study what they want. They want their parents to provide them with more knowledge of financial management and teach them to take decisions independently. Children from traditional families are satisfied with their homes and do not want to change anything. 4. By the fourth objective it is sought to identify social experience differences of the teenagers deprived of parental care, and adolescents growing in full families. The differences among teenagers growing in Viešvilė orphanage and youth growing up in traditional families are very small. Substantial progress was achieved by adjusted living order in orphanages. So children themselves can cook (previously only cooks made), although only a few dishes. Both sides of adolescents have the same leisure activities. Respondents from traditional families are more taught to financial management, and their understanding of the value of the value of money is different than the children’s from the orphanage. While observing, there was achieved a conclusion that educators in orphanages do not teach how to deal with money, smarter teens learn to self-finance management, are interested in, while other teenagers are left to their fate. Moral understanding is also different, orphanage children have less love, compassion for older people, they are spoiled by environment surrounding them, as most things are done for them. This study confirmed the hypothesis that children from orphanages are weaker prepared for life than children from traditional families.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta