Vardų perteikimas verčiant Carlo Collodi’io Le Avventure di Pinocchio

Translating character names in fiction can be difficult, as names can perform different functions: not only naming, but also highlighting characteristic features. Translators of fiction have to make certain decisions how to render names in the Target Text and retain the functions and meanings they serve in the Source Text. The aim of this article is to analyse the translation of character names in C. Collodi’s Le avventure di Pinocchio into Lithuanian, Polish and Russian and to compare the translation startegies chosen by the translators. The results of this analysis show that the most common rendering method in the Lithuanian, Polish and Russian versions was direct translation. Also, it can be concluded that character names were rendered most accurately in their translation into Lithuanian, the second in terms of accuracy of rendering character names is the translation into Russian, and the third – into Polish.Verčiant grožinę literatūrą, vertėjams neretai tenka pasvarstyti, kaip tekste vertimo kalba perteikti personažų vardus, nes vardai dažnai atlieka ne tik įvardijimo, bet ir charakterizuojamąją funkciją, jie gali atskleisti tam tikrą informaciją apie personažą, išryškinti jam būdingą bruožą ar savybę. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip Carlo Collodi’io apysakoje-pasakoje Le avventure di Pinocchio esantys personažų vardai buvo perteikti vertimuose į lietuvių, lenkų ir rusų kalbas. Nustatyta, kad perteikiant vardus visuose trijuose vertimuose dažniausiai pasirinktas tiesioginis vertimas. Tiksliausiai vardai buvo perteikti vertime į lietuvių kalbą, antras pagal personažų vardų perteikimo tikslumą ‒ vertimas į rusų kalbą, o trečias – vertimas į lenkų kalbą

Piero Paolo Pasolini poetika. Kūryba kaip veiksmas

In questo articolo si vuole dimostrare che tutta l’opera pasoliniana, pur essendo molteplice e multiforme, ha un tratto unificante: la parola si presenta come azione. A tale affermazione si è giunti utilizzando il metodo di dialogo e di comunicazione letteraria. La ricerca del dialogo è presente in tutta l’opera di Pier Paolo Pasolini. L’idea, che la parola si presenta come azione, è rintracciabile fin dagli esordi dell’attività artistica e rimane durante tutto il corso della sua opera. Tale poetica, che è in stretto legame con l’esistenza stessa dell’autore, rende attuale la tradizione classica del testo e costringe ad un ripensamento dell’istituzione letteraria e dell’istanza dell’autore

P. P. PASOLINI’O POEZIJOS VERTIMO PROBLEMATIKA

Šio straipsnio tikslas – analizuojant P. P. Pasolini’o eilėraščių vertimus iš italų k. į lietuvių k. ir lyginant juos su tekstais originalo k. ištirti, ar vertėjui pavyko perteikti pagrindinius autoriaus poetikos ir stiliaus bruožus. Straipsnio pradžioje supažindinama su P. P. Pasolini’o kūrinių vertimais į lietuvių kalbą ir šio menininko kūrybos tyrinėjimais Lietuvoje. Toliau trumpai aptariama P. P. Pasolini’o poetika. Analizuojant išverstus eilėraščius remiamasi A. Popovičiaus ir J. Homleso (J. Homles) vertimo teorijomis bei B. Osimo vertimo raštu metodologija. Straipsnio pabaigoje pateikiamas svarbiausios literatūros ir šaltinių sąrašas

Svetimžodžių perteikimas verčiant grožinę literatūrą. atvejo analizė

[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]  [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Svetimžodžiai grožinėje literatūroje vartojami įvairiais tikslais. Tad vertėjams, verčiantiems grožinius tekstus iš vienos kalbos ir kultūros į kitą, kyla klausimas, kaip šiuos leksinius vienetus perteikti vertime, kad jie tekste vertimo kalba atliktų tas pačias funkcijas kaip ir tekste originalo kalba ir kad juos suprastų teksto vertimo kalba skaitytojai. Šių leksinių vienetų perteikimo būdai yra įvairūs, bendros nuomonės, kuris iš jų geriausias, nėra. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai italų vertimo tyrinėtojų darbai apie svetimžodžius bei jų funkcijas grožiniame tekste ir aptariami galimi jų perteikimo vertime būdai. Atvejo analizei pasirinkta Vilniuje gimusio lenkų kilmės italų rašytojo Igorio Argamantės (Igor Argamente) knyga „Gerico 1941. Storie di ghetto e dintorni“ (2010 m.) ir jos vertimas į lietuvių kalbą („Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“, iš italų k. vertė Toma Gudelytė, 2014 m.). Atliekant analizę, gilinamasi į svetimžodžių funkcijas ir nagrinėjama, kaip jie perteikti tekste vertimo kalba

APIE GROŽINIO TEKSTO VERTIMO KOKYBĘ. A. BARICCO ROMANO „ŠILKAS“ VERTIMASĮ LIETUVIŲ KALBĄ

Įvertinti grožinio teksto vertimo kokybę – gana sunkus uždavinys. Visų pirma to­dėl, kad nėra nusistovėjusios vienos tradicijos, kokiais kriterijais turėtų vadovautis vertėjas versdamas grožinį tekstą ir kaip reikėtų vertinti verstinio teksto kokybę. Be to, sudėtinga aprėpti visus grožinio teksto ypatumus ir išsamiai aptarti, kaip jie perteikiami vertime, ypač kai tai didelės apimties prozos kūrinys.Stengiantis bent kiek prisidėti prie šios srities tyrimų, straipsnyje supažindi­nama su svarbiausiais pastarųjų metų Italijos vertimo teoretikų ir kritikų darbais, kuriuose nagrinėjama verstinio teksto kokybės problematika. Vėliau, remiantis iš­dėstytomis teorinėmis ir metodologinėmis nuostatomis, analizuojamas A. Baricco romano Šilkas vertimas į lietuvių kalbą, daugiausia dėmesio sutelkiant į pasirinktas vertimo strategijas

REALIJŲ PERTEIKIMAS C. COLLODI ”PINOKIO NUOTYKIŲ“ VERTIME Į LI ETUVIŲ KALBĄ

Straipsnyje gilinamasi į realijų perteikimą C. Collodi Pinokio nuotykių vertime į lietuvių kalbą. Straipsnio pradžioje glaustai aptariama, kas yra realija, realijų rūšys, globaliosios ir lokaliosios vertimo strategijos ir jų pasirinkimo kriterijai. Vėliau analizuojami realijų vertimo pavyzdžiai, nustatomos taikytos lokaliosios ir globaliosios vertimo strategijos, svarstomos galimos vertimo alternatyvos

APIE KEIKSMAŽODŽIŲ VERTIMĄ IŠ ITALŲ KALBOS Į LIETUVIŲ KALBĄ I. CALVINO ROMANO „VORŲ LIZDŲ TAKAIS“ KEIKSMAŽODŽIŲ VERTIMO ANALIZĖ

Šio straipsnio tyrimo objektas – keiksmažodžių vertimas iš italų kalbos į lietuvių kalbą. Straipsnyje analizuojami grasinimai ir plūstamojo pobūdžio keiksmai, jų prasmė ir semantinis stiprumas tekste originalo kalba, gilinamasi, kaip šie leksiniai vienetai perteikiami lietuvių kalba, mėginama nustatyti, kokie jų perteikimo būdai pasirenkami dažniausiai. Visi pavyzdžiai surinkti iš Italo Calvino romano II sentiero dei nidi di ragno ir jo vertimo į lietuvių kalbą (Vorų lizdų takais, iš italų kalbos vertė Lina Spurgevičiūtė)

ITALŲ LITERATŪRA LIETUVOJE IR LIETUVIŲ LITERATŪRA ITALIJOJE: VERTIMŲ BIBLIOGRAFIJA

Šioje apžvalgoje trumpai aptariami italų grožinės literatūros vertimai į lietuvių kal­bą, lietuvių grožinės literatūros vertimai į italų kalbą ir šių vertimų istorija. Taip pat bendrais bruožais aptariamos galimos šios srities mokslinių tyrimų kryptys. Galima teigti, jog ši apžvalga yra preliminarus ir propedeutinis įvadas ruošiant išsames­nę italų–lietuvių ir lietuvių–italų kalbų vertimų bibliografiją. Keliamas klausimas, kada ir kokiomis sąlygomis Lietuvoje ir Italijoje buvo daugiausia verčiama iš vienos kalbos į kitą. Ieškant atsakymo į šį klausimą remiamasi lyginamuoju metodu. Tai nėra paprasta, nes Lietuvos ir Italijos vertimų istorinė periodizacija labai skiriasi. Be to, gali būti, kad tokią ekstralingvistinę temą labiau tiktų priskirti kultūros, kultūri­nių ryšių istorijai, o ne vertimo teorijai, tačiau įvairūs autoriai jau ne kartą pabrėžė glaudų šių dviejų tyrimo sričių ryšį, todėl tokia apžvalga, nors ir neišsami, gali būti naudinga tolesniems tyrimams

Dialogų tipai Piero Paolo Pasolinio romane “Teorema”

Nella vita e nell’opera di P. P. Pasolini i concetti di dialogo e di dialogicità sono fondamentali. Si può considerare tutta l’opera pasoliniana come ricerca di un dialogo nell’apertura al mondo, al tempo, alla storia, alla tradizione culturale e letteraria. Finora non sono stati ancora studiati i rapporti tra il pensiero pasoliniano e la filosofia del dialogo. In questo articolo, adottando il metodo del dialogo e della comunicazione letteraria, si vuole dimostrare che l’autore del “Teorema” attraverso i concetti di dialogo, di rapporti dialogici e d’incontro cerca di esprimere come l’avvento di una divinità misteriosa possa rivelare il significato dell’essere dell’uomo, l’assenza dell’autenticità e il trionfo dell’inautenticità nel mondo contemporaneo

Note del traduttore

Раздел II. Лингвокультурологические аспекты перевода и вопросы испанской, итальянской, португальской и французской литературыЦель данной статьи – представить результаты исследования, выявившего причины, по которым примечания переводчика были включены в текст перевода на литовский язык романа Игоря Аргаманте «Иерихон 1941. Истории гетто и окрестностей».The purpose of this article is to present the results of a research during which the reasons for which the translator's notes were included in the Lithuanian translation of the novel by Igor Argamante entitled Jericho 1941 were identified. Stories of ghetto and surroundings