Rūgščius dirvožemius būtina kalkinti

Agronomijos fakultetasLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialasVytauto Didžiojo universiteta

Changes of weed infestation under long-term effect of different soil pH levels and amount of phosphorus: potassium

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialasVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Changes of weed infestation under long-term effect of different soil pH levels and amount of phosphorus:potassium

The aim of the present study was to investigate changes of weed species density as a result of long-term (1976-2005) exposure to different soil pH levels, and P2O5:K2O amount in soil created by initial and subsequent periodical liming, and fertilization. As a result of liming during the period 1976-2005, average soil pH levels at the start of the sixth crop rotation (2001-2005) ranged from 4.1 (unlimed) to 6.6. And in each pH plot were four sub-plots with a different amount of mobile phosphorus: potassium. In acid soil (pH 4.1), in spring oilseed rape and in spring barley crops, the dominant weed Spergula arvensis density decreased significantly at a pH of 5.1 or higher. With increasing amount of P2O5:K2O in soil, the abundance of S. arvensis in spring rape and spring barley crops was reduced at all soil pH levels. At pH 5.1, Chenopodium album and Tripleurospermum perforatum were prominent. Elytrigia repens tended to decrease with increased alkalinity and nutrient amount in soil. With reduction of soil acidity from pH 4.1 to 6.6, the total weed infestation consistently declined in all crops. A low amount of P2O5:K2O in soil caused the decline in the abundance of S. arvensis, E. repens and increase in C. album and T. perforatumLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialasVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

False flax (Camelina sativa L.) as alternative renewable biofuel sources

Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Nuotekų dumblo įtaka energinių augalų produktyvumui ir rūgščių dirvožemių savybių kaitai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas, Vėžaičių filiala

Semi-natural grasslands application to Moorish lawns

The use of semi-natural meadows of the Nemunas delta has changed with the changes in economic conditions of Lithuania. Two stages could be distinguished: 1) 1960-1989, active reclamation and restoration, which dramatically altered the unique landscape of the region and 2) since 1990, extensive use (discontinued grass meal production, meadows are less or not fertilised at all, not grazed and not cut) leads to the occurrence of re-naturalization process. Because of the changes in land use it is necessary to assess the state of semi-natural meadows, taking into account the history of their use and to envisage future prospects. For research (2009-2012) three semi-natural grasslands of NATURA 2000 covering all parts of the Nemunas River Delta floodplain – the riverbed, central and mainland, were selected. The research aim – to assess the extensively used of the Nemunas delta floodplain grassland plant species composition and environmental conditions (humidity regime, soil chemical composition), adapting these grasslands for Moorish lawns. Nemunas River Delta floodplain – the riverbed (Tulkiaragė polder, Šilutė distr.). The soil of the experimental site is Areni- Calcicaric Fluvisol (FLc-ar). The agrochemical characteristics were as follows: pHKCl – 6.9, mobile P2O5 and K2O – 154 and 69 mg kg-1 soil, respectively, Ntotal – 0.261 %, Corg. – 2.53 % and a humus layer of 1 meter and deeper. During the vegetation period the depth to ground water was 1.5 m. Flood period is short 10–20... [to full text

Paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) bei geltonžiedžio legėsto (Silphium perfoliatum L.) biomasės ir energinis produktyvumas balkšvažemyje

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale, Vakarų Lietuvoje, atlikti stambiastiebių žolinių energinių augalų - paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) ir geltonžiedžio legėsto (Silphium perfoliatum L.) - tyrimai. Tyrimų vieta - natūraliai rūgštus moreninis priemolis (JIj6-b). Lauko bandymai įrengti 2008 m. pagal dviejų veiksnių schemą: A veiksnys - kalkinimas (nekalkinta, kalkinta 3,0 ir 6,0 t ha"1 CaC03), B veiksnys - tręšimas azotu (0, 60 ir 120 kg ha"1). Kiečiai 2009 m. sukaupė 2,76-5,741 ha"1 sausųjų medžiagų, tačiau 2010 m. šis rodiklis sumažėjo ir siekė 2,38-3,83 t ha1. Legėstų sausosios masės produktyvumas 2009 m. buvo 4,42-8,51 t ha"1, o 2010 m. jis gerokai padidėjo ir siekė 11,37-21,94 t ha"1. Kalkinimas turėjo teigiamos įtakos legėstų sausosios masės produktyvumui, tačiau neturėjo esminės įtakos kiečių sausųjų medžiagų prieaugio pokyčiui. Abiejų rūšių augalų sausosios masės prieaugį padidino (nors ne visada esmingai esant 95 % tikimybės lygiui) 120 kg ha"1 azoto trąšų panaudojimas. 2010 m. auginimo technologijos energinė analizė parodė, kad mineralinių ir kalkinių trąšų kaip netiesioginių energijos sąnaudų dalis sudarė 32,75-76,07 % visų bendrųjų energijos sąnaudų (įskaitant tiesiogines bei netiesiogines išlaidas, mašinų energoimlumą ir žmogaus darbo sąnaudas). Didžiausia energijos išeiga (GJ ha"1), taip pat ir energinis efektyvumas (energijos išeigos bei energijos sąnaudų santykis) nustatytas auginant geltonžiedžius legėstus. Pastarųjų dviejų rodiklių sumažėjimą sąlygojo didelių normų kalkinių ir azoto trąšų panaudojimasResearch on perennial coarse-stemmed herbaceous energy plants, common mugwort {Artemisia vulgaris L.) and cup plant (Silphium perfoliatum L.), was carried out in Vezaiciai Branch of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry in Western Lithuania. The soil of the experimental site is naturally acid moraine loam Eutri-Hypostagnic Albeluvisol (ABj-w-eu). Field experiments were established in 2008, according to a two-factor design including three levels of liming (not limed, limed with 3.0 and 6.0 t ha"1 of CaC03) and three levels of nitrogen fertilization (0, 60 and 120 kg ha"1). Common mugwort accumulated 2.76-5.74 t ha-1 of dry matter in 2009; the next year, however, the parameter decreased to 2.38-3.83 t ha"1. In 2009, the cup plant dry matter productivity was 4.42-8.51 t ha"1; while in 2010, it considerably increased and reached 11.37—21.94 t ha"1. Liming positively influenced the cup plant dry matter productivity; however, there was no significant effect on the change in the common mugwort dry matter increase. The application of 120 kg ha"1 nitrogen rate significantly enhanced dry matter increase of both species (although not always significantly at 95% probability level). The energy analysis of the growing technology in 2010 indicates that the mineral and lime fertilizers as indirect energy costs accounted from 32.75% to 76.07% of the total energy input (including direct and indirect costs, machinery energy consumption and human labour input). The highest energy output (187.6-361.9 GJ ha"1) as well as energy use efficiency (ratio of energy output to energy input) was determined for the cultivation of cup plant. However, the application of lime and nitrogen fertilizers caused a substantial decrease of energy output and energy use efficiencyVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Pievų fitocenozių produktyvumo ir žolių kokybės įtaka jų biomasės energinei vertei

Lietuvoje pievų būklė nėra gera, jos yra apleistos (nešienaujamos, neganomos). Šie pokyčiai naudojant pievas turi neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, didėja nenaudojamų žalienų plotai, kraštovaizdis tampa laukinis, o tai reiškia, kad mažėja jų ekologinė vertė. Tyrimai atlikti 2009–2012 m. penkiose augavietėse, iš kurių dvi yra sausminės sąlygiškai apleistos pievos skirtingose banguoto reljefo vietose ir trys užliejamos pievos, esančios pavaginėje, centrinėje bei priežemyninėje Nemuno deltos dalyje. Tyrimų tikslas – palyginti sausminių ir užliejamų pievų fitocenozių produktyvumo bei kokybės įtaką jų biomasės energinei vertei. Pievų žolynų produktyvumas ir energinė vertė priklauso nuo augavietės ekologinių sąlygų, kurios formuoja skirtingas buveines. Sausminių pievų vidutinis sausųjų medžiagų kiekis buvo 4,19 t ha-1, o užliejamų pievų – 6,03 t ha-1, arba 31 % didesnis. Skirtingose augavietėse susiformavusių fitocenozių biomasės kokybė buvo panaši. Sausosiose medžiagose nustatyta 6,69–9,75 % žalių baltymų, 23,81–25,56 % žalios ląstelienos, 1,70–2,29 % žalių riebalų ir 4,98–5,98 % žalių pelenų, 44,40–47,20 % organinės anglies, 1,26– 1,44 % suminio azoto, 0,12–0,16 % sieros. Sausminių pievų žolynai šiek tiek daugiau sukaupė kalio (vidutiniškai 1,66 %), o užliejamos pievos – kalcio (vidutiniškai 0,70 %). Skirtingų pievų žolių grynasis šilumingumas kito nuo 16,63 iki 16,88 MJ kg-1, o energinis potencialas – nuo 60,73 iki 143,8 GJ ha-1. Užliejamos pievos, esančios centrinėje Nemuno deltos dalyje, žolyno energinis potencialas buvo iš esmės didesnis (143,8 GJ), arba sukaupė 1,8–2,4 ir 1,6–2,2 karto daugiau energijos nei sausminės ir kitos užliejamos pievos. Tirtų pievų žolių paruošimo ir transportavimo energijos sąnaudos sudarė 2,8 GJ ha-1Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Functional and Structural Succession of Soil Microbial Communities in Ploughed and Naturally Developed Soils

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialasLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutasVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij

Sėjamoji judra (Camelina sativa L.) – alternatyvus išteklius biodyzelino gamybai

Tyrimų hipotezė – sėjamosios judros gali būti auginamos kaip didelės vertės biokuro šaltinis drėgnomis Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis, o azoto trąšos gali turėti įtakos jų sėklų derliui ir aliejingumui. Uždaviniai: 1) nustatyti optimalią azoto trąšų normą žieminės (N0, N50, N100, N150) ir vasarinės (N0, N30, N60, N90, N120) formų sėjamųjų judrų sėklų derliui, 2) įvertinti sėjamųjų judrų aliejingumą, aliejaus sudėtį ir galimybę jį naudoti biodyzelino gamybai. 2008–2011 m. LAMMC Vėžaičių filiale atlikti tyrimai parodė, kad didžiausias (1,28 t ha-1 2010 bei 1,29 t ha-1 2011) ir ekonomiškai apsimokantis vasarinės formos judrų sėklų derlius buvo gautas patręšus 90 kg ha-1 azoto trąšų. Esmingai didžiausias žieminės formos judrų sėklų derlius (1,2 t ha-1 2011 ir 1,6 t ha-1 2010) gautas patręšus N100. Judrų sėklose esančio aliejaus kiekio tyrimų rezultatai parodė, kad vasarinės formos judrų sėklose yra 40,3 % aliejaus, o žieminės formos judrų sėklose – tik 37,0 %. Tręšimas azoto trąšomis (N150 ir N120) proteinų kiekį žieminės formos judrų sėklose padidino nuo 22,98 iki 26,97 %, vasarinės – nuo 20,53 iki 23,23 % ir nemažino sėklų aliejingumo. Judrų aliejaus metilesteriai pasižymi dideliu jodo skaičiumi ir linoleno rūgšties metilesterių kiekiu, kuris žieminės formos judrų aliejuje siekė 38,2 %, vasarinės formos – 34,3 %. Taigi, kaip dyzelinių variklių degalai judrų aliejaus metilesteriai gali būti naudojami tik mišiniuose, kurių sudėtyje yra ir 40–50 % gyvūninės kilmės (kepti naudoto aliejaus arba kiaulinių riebalų) metilesterių. Didinant esterių atsparumą oksidacijai ir gerinant žematemperatūrines savybes, efektyviausias buvo antioksidantas Ionol BF200 (optimali dozė – 500 ppm) ir depresantai Wintron XC-30 (1500 ppm) bei Infineum R-442 (1200 ppm)The current study hypothesizes that false flax (Camelina sativa L.), as a high-value biofuel feedstock, could be grown under humid conditions of western Lithuania and that nitrogen fertilisation could influence its seed yield and oil content. The following objectives were pursued: 1) to determine the optimum nitrogen fertiliser rate for winter (N0, N50, N100, N150) and summer (N0, N30, N60, N90, N120) types of false flax, 2) to estimate false flax seed oil content, its composition and feasibility to use it for the production of biodiesel fuel. The experiments were conducted in 2008–2011 at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry. It was revealed that the highest (1.28 t ha-1, in 2010) and (1.29 t ha-1, in 2011) as well as cost-efficient summer false flax seed yield was produced having fertilised with 90 kg ha-1 of nitrogen. Significantly highest (1.2 t ha-1, in 2011 and 1.6 t ha-1, in 2010) winter false flax seed yield was obtained having fertilised with N100. In our study, the seed oil content of summer false flax amounted to 40.3% and that of winter false flax was lower – 37.0%. Nitrogen fertilisation (N150 and N120) increased protein content in winter false flax seed from 22.98% to 26.97% and in summer false flax seed from 20.53% to 23.23% and did not reduce seed oil content. Methyl esters of false flax oil have a high iodine value and an especially high content of polyunsaturated linolenic acid: it reached 38.2% in winter false flax oil and 34.3% in summer false flax oil. [...]Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij