LIETUVOS JŪRININKŲ GYVENSENOS IR SVEIKATOS YPATUMAI

Jūrininkų gyvensenos ir sveikatos tyrimai yra svarbūs jūrininkų sveikatos stiprinimui. Tirti 208 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai bei kursų klausytojai (esami ir būsimi jūrininkai). 166 (79,8 proc.) apklaustieji buvo didžiąją savo gyvenimo dalį pragyvenę mieste, o 42 (20,2 proc.) – kaime/rajone. Taikyta apklausa raštu. Tyrimui naudotas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos mokslininkų sudarytas klausimynas. Taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Statistinis hipotezių reikšmingumas patvirtintas, kai p ≤0,05. Didžioji dauguma jūrininkų (87 proc.) yra kada nors rūkę per savo gyvenimą. Dabar apie pusė tiriamųjų nerūko, trečdalis jūrininkų rūko kasdien, 7,2 proc. respondentų rūko kelis kartus per savaitę. Kasdien mankštinasi tik apie penktadalis tiriamųjų. Daugiau nei pusė (55,8 proc.) respondentų sportuoja kelis kartus per savaitę (2 ir daugiau kartų), 16,3 proc. tiriamųjų sportuoja kelis kartus per mėnesį, o dešimtadalis jūrininkų niekada nesimankština. Daugiau nei pusė apklaustųjų dantis valo kelis kartus per dieną, apie du penktadaliai respondentų (38 proc.) dantis valosi 1 kartą per dieną, 6,7 proc. tiriamųjų dantis valosi ne kiekvieną dieną, apie 2 procentus jūrininkų dantų nesivalo niekada. Dauguma jūrininkų (73,1 proc.) akinių ir lęšių nenešioja. Per pastaruosius 12 mėnesių dauguma respondentų (76,9 proc.) nebuvo susižeidę, penktadalis tiriamųjų buvo sužaloti 1-2 kartus ir tik 2,4 procentai respondentų dėl sužeidimų ar nelaimingų atsitikimų į medikus kreipėsi 3 ir daugiau kartų. Dažniau susižeidžia kaimo gyventojai. Per pastaruosius 12 mėnesių nesirgo apie pusę (55,3 proc.) jūrininkų. 28, 4 proc. tiriamųjų mano, kad jų sveikata yra labai gera, 50,5 proc. – gera, 20,2 proc. – vidutinė. Jūrininkų švietimui, jų sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui reikėtų skirti daugiau dėmesio.The analysis of seafarers’ lifestyle and health, are of great importance for promoting seafarers’ health. The survey on seafarers’ lifestyle and health was accomplished in Lithuania. In the survey participated 208 full time and half time students (already working ones and the future seafarers) of Lithuanian Maritime Academy. More respondents (79.8 %) most of their lifetime lived in urban area, and 20.2 % lived in rural area. Chi-square test was used and the significance level p ≤0.05 was considered statistically significant. The study revealed that the majority of seafarers (87%) have tried to smoke at least once in their lifetime. One third of investigated seafarers now are smoking daily, about half of respondents do not smoke at all, and 7.2% - smoke few times per week. Only one-fifth of seafarers exercise every day, more than a half of respondents (55.8%) do sports few times per week, 16.3 % exercise few times per month, and about 10% – never exercise. More than half of respondents brush their teeth few times per day, 38 % - brush their teeth once a day, 6.7% - brush their teeth not every day, and 2 % of investigated seafarers never brush their teeth. The majority of seafarers (73.1%) do not use glasses or contact lenses. During the last 12 months, the majority of respondents (76.9%) were not injured, a one-fifth of seafarers were injured 1-2 times, only 2.4% - were injured three and more times. Rural respondents were injured more often than urban ones. About one third (28.4%) of seafarers subjectively think, as their health is very good. During the last 12 months, about half (55.3%) of investigated seafarers were not ill. Education and healthy lifestyle formation in seafarers needs more attention

STRESO IR NUOVARGIO PAPLITIMAS TARP JŪRINĖS IR KRANTO PROFESIJŲ ATSTOVŲ

Streso paplitimas didėja visame pasaulyje, jis laikomas rimta sveikatos problema. Skirtingos profesijos susijusios su įvairiu streso lygiu. Tyrimo tikslas: vienmomentiškai įvertinti jūrininkų ir kranto darbuotojų streso ir nuovargio skirtumus bei galimas jų priežastis. Metodai: 600 darbuotojų, tarp kurių buvo 220 jūrininkų ir 380 įvairių specialybių kranto darbuotojų, anketinė apklausa, panaudojant bendrą distreso simptomų skalę ir daugiamatį nuovargio inventorių MFI-L. Statistinei duomenų analizei naudotas statistinis programų paketas SPSS 21. Rezultatai: stresą jaučia 93,7 proc. jūrininkų ir 94,7 proc. miestiečių. Miestiečiai dažniau jaučia vidutinio intensyvumo stresą, susijusį su gyvenimu, nei jūrininkai (31,8 ir 24,2 proc.). Jūrininkų streso simptomų skaičius yra statististiškai reikšmingai didesnis (skirtumo vidurkis 0,7, PI 0,384 iki 0,952), bet miestiečiai jaučia didesnį streso simptomų stiprumą (-0,31, PI -0,642 iki 0,025), valdymo atžvilgiu abi grupės nesiskiria. Nuovargį patiria 97,7 proc.jūrininkų ir 92,6 proc.miestiečių, bet jūrininkai jį jaučia rečiau (71,1 proc.), o miestiečiai - dažniau nei kartą per savaitę (73,9 proc), o kas trečias kasdien (32,2 proc). Budėjimo metu jūrininkų nuovargis yra didesnis (3,27ir 2,85, p<0,001), bet fizinio ir protinio nuovargio intensyvumas darbo pabaigoje didesnis miestiečių grupėje. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jūrininkų ir miestiečių bendro (p=0,023) ir fizinio nuovargio (p=0,001) kategorijose, kas parodė didesnį nuovargį tarp miestiečių. Išvados: jūrininkai ir kranto profesijų atstovai dažnai patiria stresą ir nuovargį, ypač jūrininkai budėjimo metu. Didesnis streso bei nuovargio stiprumas bei nuovargio dažnis nustatytas miestiečiams.Stress prevalence is increasing worldwide and it is considered as a serious health problem. Different professions are associated with the different stress level. Objective: to assess stress and fatigue differences and possible courses between seamen and onshore workers. Methods: 600 respondens including 220 seamen and 380 onshore workers survey, general symptoms distress and multidimensional fatigue scales. Statistical analysis was make using the SPSS21 software package. Results: stress was reported by 93,7% seamen and 94,7% onshore workers. Onshore workers feel more life-related average intensity stress (31,8 and 24,2%). The number of stress symptoms was greater in seamen group (mean difference 0,7, CI 0,384 to 0,952), but stress symptoms severity- in other workers group (-0,31, CI -0,642 to 0,025), no difference in stress management. The fatigue prevalence for seamen is 97,7 %, for onshore staff- 92,6, but latter felt it more occasionally (71,1 %), onshore workers- more than once per week (73,9 %) including daily (32,2%). Duty time fatigue was bigger in seamen (3,27and 2,85, p<0,001), but intensity of physical and mental fatigue by the end of day was greater in onshore workers. A statistically significant diffrence in general (p=0,023) and physical fatigue (p=0,001) between both workers showed more intensity in onshore staff. Conclusions: seamen and onshore proffessionals often experiences stress and fatigue, especially seamens during duty. Increased stress and fatigue levels and fatigue frequency found in onshore staff