129 research outputs found

    Psichologo integracija ir profesionalizacija

    No full text
    Psichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

    Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 metais ir profilaktikos perspektyva

    No full text
    Bibliogr.: p. 79-80Vytauto Didžiojo universiteta

    Factors related to the length of solution-focused brief therapy working with adolescents

    No full text
    The objective of the study was to identify factors related to the number of solution-focused brief therapy sessions required to solve adolescents’ problems. The study was conducted at the foster care and health care institutions. The sample consisted of 73 adolescents (41% of males, 59% of females), aged 12 to 18 years, who achieved high level of therapeutic progress during solution-focused brief therapy. Respondents from foster care institutions made up 47% and from health care institutions – 53%. The study design included: (1) an initial evaluation, where adolescents’ psychosocial adjustment and personality traits were evaluated as well as information on demographic characteristics and type of referral for therapy was collected; (2) solutionfocused brief therapy was carried out. In the first session, information on the type and severity of the problem presented for the therapy and motivation to solve the problem was collected; (3) the effectiveness of solutionfocused brief therapy was evaluated. Standardized interview for the evaluation of psychosocial adjustment of adolescents was used to evaluate the difficulties of adolescents’ psychosocial functioning. Eysenck Personality Questionnaire was administered to evaluate adolescents’ personality traits. Therapist’s evaluation of improvement was used to evaluate the effectiveness of solution-focused brief therapy. The analysis of results showed that 60.3% of adolescents needed two to three solution-focused brief therapy sessions to solve their problems. Lower number of sessions needed to achieve a solution was related to lower level of psychoticism, lower level of subjectively evaluated problem severity, and living with parents (as the opposite of living in foster care institutions). Ordinal regression analysis revealed that living with parents, self-referral to the therapy, lower level of subjectively evaluated problem severity, and higher self-confidence were significant predictors of lower number of sessions needed to achieve solution

    Student smoking and related behaviour 2001-2014 in Lithuania, according to GYTS

    No full text
    Rūkymas yra vienas svarbiausių lėtinių ligų, neįgalumo ir nesavalaikės mirties priežasčių (PSO, 2013). Kita vertus, rūkymas paauglystėje siejamas su mokymosi sunkumais ir elgesio problemomis. Paauglių rūkymas išsamiai tiriamas tarptautinėje programoje GYTS (Global Youth Tobacco Survey). Lietuva dalyvauja GYTS nuo 2001 metų. Šio pranešimo tikslas –pateikti atnaujintos programos GYTS 2014 Lietuvoje duomenis ir juos palyginti su trijų praėjusių tyrimų duomenimis. Tyrimas atliktas vadovaujant PSO Europos regioniniam biurui, remiant CDC Atlantoje, Lietuvos SAM ir LSPS. Programoje GYTS taikoma pasaulinė standartizuota metodika su dviejų pakopų imtimi, naudojamas Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos sudarytas sąrašas. Imtis, reprezentuojanti visos Lietuvos mokyklas, klases ir mokinius, yra išgryninta CDC Atlantoje (JAV). Apklausoje naudojamas standartinis pagrindinis klausimynas kartu su pasirenkamais klausimais, kurie atspindi šalies tabako vartojimo ir pagrindinius tabako kontrolės rodiklius. Klausimyną sudaro šios temos: tabako vartojimas, nutraukimas, pasyvus rūkymas, žiniasklaida ir reklama, prieinamumas ir galimybė įsigyti tabako gaminius bei žinios ir požiūris. Klausimynas atsakinėjamas anonimiškai. Iš viso 3413 7–9 klasių mokinių atliko tyrimą, iš jų 3113 buvo 13–15 metų am- žiaus. Bendras visų apklaustų mokinių atsakymų koeficientas buvo 79,2 proc. 2014 metais 19,4 proc. atsakė, kad šiuo metu rūko cigaretes. Šeši iš dešimties rūkančių 2014 metais teigė, kad bando mesti; 27,0 proc. cigarečių nusipirko parduotuvėje ar kioske. 80,7 proc. mokinių pritaria rūkymo draudimui uždarose viešose vietose. Prie 43,6 proc. mokinių namuose buvo rūkoma. Rūkančių mokinių procentas sumažėjo nuo 33,7 proc. 2009-aisiais iki 19,4 proc. 2014-aisiais (p < 0,01). [...]Psichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta
    corecore