Slovenska kriminalistična policija med "kriminalstrategie" in "criminal intelligence"

V prispevku analiziramo, v kolikšni meri so se spoznanja o nujnosti bolj strateško usmerjenega kriminalističnega dela, ki so se na nemškem govornem območju oblikovala v model kriminalistična strategija (Kriminalstrategie) na angleškem pa kot kriminalistična obveščevalna dejavnost (Criminal Intelligence), ta pa predstavlja jedro novega modela, obveščevalno vodene policijske dejavnostji (Intelligence - Led Policing), zasidrala tudi v praksi slovenske kriminalistične policije. Ker se je obseg kriminalitete od leta 1995 povečal za skoraj dva in pol krat, preiskanost je padla od 60% na 41%, pojavlja se organizirani kriminal, se uveljavljanje novih spoznanj zdi nujno, še zlasti ob očitni omejenosti policijskih sredstev. Za morebitne spremembe je slovenska policija ob spremembi političnega in ekonomskega sistema imela solidne osnove, kar pa ni vplivalo na večjo pripravljenost za uvajanje sprememb

Kovos su ekonominiais nusikaltimais strategijos elementai.

In this contribution we are looking for an efficient strategy to combat economic crime in the cases when the victims are other organizations, a state as whole or individuals. Different analyses of economic crime show that the offenders of economic crime benefit from two basic weaknesses of their victims:laws are not precise enough which is often a consequence of a free market philosophy and partially a consequence of unresolved dilemma about the limitations to the state sovereignty which is necessary for the implementation of investigation procedures on the global level, criminal and other social control mechanisms do not respond adequately. That is why the economic crime offenders are rarely detected, prosecuted and sentenced. A more precise regulation of a free market would have many negative consequences. That is why an indirect strategy that would contribute to a higher vulnerability of the economic crime offenders that would bring about increased transparency of business transactions, especially the financial ones. With the assistance of special analytical treatment of different data-base, it would be possible to identify the suspicious transactions. For the moment, only those who are planning the actions against money laundering are using this kind of analysis but it could be used also for different forms of economic crime like business fraud, pirate production, etc. Economic crime is becoming global; that is why this strategy would only be efficient on a global level and that reason harmonization of legislation is necessary. The essential part of the strategy is the improvement of social control institutions because it is necessary to increase the feeling of risk among the offenders who will be detected and sentenced. This feeling of risk is very rare among the economic crime offenders. The investigators would gain strategically by change of legislation which should provide for criminal responsibility of companies and for the burden of proof to be on the "accused" in the process for assets forfeiture after the crime had been proven. A strategy to combat economic crime could only be efficient as a combination of different measures.Straipsnyje aptariama kovos su ekonominiais nusikaltimais, kai nukenčia įvairios organizacijos, valstybė arba atskiri individai, strategija. Tyrimų duomenimis, ekonominiai nusikaltimai galimi dėl to, kad: 1. Įstatymai nėra pakankamai tikslūs. Tai dažniausiai laisvos rinkos filosofijos ir iš dalies neišspręstos dilemos, kokios turi būti valstybės suverenumo, būtino tyrimo procesui įgyvendinti visuotiniu lygiu, ribos, padarinys. 2. Baudžiamoji teisė nesuderinta su kitais socialinės kontrolės mechanizmais. Todėl pažeidėjai retai kada demaskuojami, persekiojami baudžiamąja tvarka ir teisiami. Pernelyg preciziškas laisvos rinkos reguliavimas turėtų daug neigiamu padariniu. Todėl būtina netiesioginė strategija, kuri varžytų pažeidėjus ir padėtų atskleisti nelegalius prekybos ir finansinius sandorius. Speciali įvairių duomenų bazių analizė padėtu atskleisti įtartinas operacijas. Ją būtu galima taikyti ne tik pinigu plovimo, bet ir sukčiavimo, piratinės produkcijos platinimo ir kt nusikaltimų atvejais. Ekonominiai nusikaltimai tampa globaliniai. Todėl ir strategija gali būti veiksminga tik pasauliniu lygiu. Dėl šios priežasties būtina suderinti įstatymų leidybą. Esminis strategijos elementas - tobulinti socialinės kontrolės institucijas, kad pažeidėjai žinotu, jog yra didelė tikimybė būti demaskuotiems ir nuteistiems. Ekonominiai nusikaltėliai retai kada galvoja apie riziką. Kovos strategija taptų veiksmingesnė pakeitus įstatymus. Įstatymai turėtų nustatyti baudžiamąją firmų atsakomybe ir įrodinėjimo pareigą konfiskuojant turtą, kai nusikaltimas jau įrodytas. Kovos su ekonominiais nusikaltimais strategija gali būti veiksminga tik derinant ir taikant įvairias priemones