Lėtinės kolorektalinės fistulės gydymas naudojant OTSC kabutes: klinikinis atvejis

Anastomotic leakage in colorectal surgery is an infrequent but in some cases very serious or even lethal complication. The over-the-scope-clipping (OTSC) system (Ovesco), which was originally developed to treat intestinal perforation and was tested on animals, could be the answer for the patient with such situation. We present a case of 63-year-old man suturae insuffitiency at the 40th post-operative day. The conservative treatment was long and unsuccessful. The lesion was then closed with two subsequent clips, and the patient recovered well without major interventions. The lesion showed a normal healing on the follow-up.Kolorektalinės anastomozės nesandarumas nėra dažna, tačiau labai sunki, neretai ir mirtina komplikacija. OTSC kabutės („Ovesco“) buvo sukurtos virškinamojo trakto perforacijoms gydyti. Pirmiausia išbandytos eksperimentuojant su gyvūnais. Šios kabutės gali būti vienas iš nesandarumo ir (ar) fistulių gydymo metodų. Aprašome atvejį, kai 63 metų vyrui po kolorektalinės operacijos atsirado žarnų siūlės nesandarumas. Konservatyvus gydymas buvo nesėkmingas. Defektas panaikintas naudojant dvi „Ovesco“ kabutes, kurios uždėtos skirtingu metu. Stebėjimo laikotarpiu defektas sugijo

Pancreatic Mucinous Cystic Neoplasm with Associated Invasive Carcinoma: A Case Report and Literature Review

Background. Pancreatic mucinous cystic neoplasm (PMCN) with associated invasive carcinoma is a rare entity. According to the World Health Organisation (WHO) 2010, PMCN with associated invasive carcinoma is referred to the malignant lesions of the pancreatic epithelial tumour. Case report. A 52-year-old female patient presented with pain in the umbilical and epigastric regions for 5 months and noticed a solid visible tumour on the left side of the abdomen 3 months ago when she lied down. The level of the CA125 was 47.64 U/ml (normal value <35 U/ml). Abdominal and pelvic magnetic resonance imaging (MRI) showed a cystic multiseptal mass in the left iliac region, defined as a left ovary tumour, while Computed tomography scan revealed a cystic tumour of the pancreatic tail. The patient underwent a resection of the pancreatic tail with a 20 cm cystic solid tumour, splenectomy and left hemicolectomy. Histopathology report confirmed mucinous cystic neoplasm of the pancreatic tail with associated invasive carcinoma (combined badly differentiated (G3) ductal (40%) and undifferentiated (G4) anaplastic (60%) carcinoma) pT1bN0. Postoperative course complicated with wound infection. The patient was discharged on postoperative day 10. The patient is still alive 2 years on follow-up. Conclusions. PMCN with associated invasive carcinomas are rare lesions of pancreas with relatively benign course. This malignant pancreatic tumour displays morphologies as pleomorphic epithelial cells and relatively mononuclear spindle cells, and not always tends to have underlying ovarian type stroma. The comprehensive histopathological examination of the tumour is necessary in order to cure most MCN patients with minimally invasive types

Adinaminė graciloplastika išmatų nelaikymui gydyti pacientei po išangės atrezijos chirurginio gydymo vaikystėje: klinikinis atvejis

Background. Here we present a case of female patient suffering from bowel incontinence. Case report. The patient underwent unstimulated graciloplasty. Postoperative period was uneventful. After 4 weeks, a course of low frequency electric external stimulation in the area around the neurovascular bundle in the thigh was performed. Patient was evaluated 3 months postoperatively. On inspection, her anus was closed at rest. She stated moderate improvement in her continence and quality of life, her Wexner score was 10 and FISI score was 32 (prior surgery 19 and 44 accordingly). Conclusion. Adynamic graciloplasty seems to be a reasonable method of choice for faecal incontinence.Įvadas. Straipsnyje aptariamas pacientės, kuri kreipėsi į kliniką dėl išmatų nelaikymo, klinikinis atvejis. Klinikinis atvejis. Pacientei atlikta adinaminė graciloplastika. Pooperacinis periodas buvo sklandus. Praėjus keturioms savaitėms, pacientei taikyta žemų dažnių išorinė elektrinė neurovaskulinio pluošto šlaunyje stimuliacija. Po trijų mėnesių pacientė atvyko į apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta užsidariusi išangė. Pacientė teigė, kad išmatų kontrolė pagerėjo (Wexnerio skalė – 10, išmatų nelaikymo rodiklis – 32 (plg. prieš operaciją – atitinkamai 19 ir 44)). Išvada. Adinaminė graciloplastika yra vienas iš patikimų būdų išmatų nelaikymui gydyti

Primary tumor resection in colorectal cancer patients with unresectable distant metastases: a minireview

Colorectal cancer (CRC) is the second most common cause of cancer-related death among both men and women worldwide and the third most common cancer overall. About 20% of patients diagnosed with CRC were discovered to have distant metastatic lesions, the majority of which were located in the liver. For the optimum treatment of CRC patients with hepatic metastases, interventional radiologists, medical oncologists, and surgeons must all collaborate. The surgical excision of the primary tumor is an important part of CRC treatment since it has been found to be curative in cases of CRC with minimal metastases. However, given the evidence to date was gathered from retrospective data, there is still controversy over the effectiveness of primary tumor resection (PTR) in improving the median overall survival (OS) and quality of life. Patients who have hepatic metastases make up a very tiny fraction of those who are candidates for resection. With a focus on the PTR, this minireview attempted to review the current advancements in the treatment options for hepatic colorectal metastatic illness. This evaluation also included information on PTR’s risks when performed on individuals with stage IV CRC

Hand-assisted laparoscopic colorectal surgery for colorectal polyps: single institution experience

Objective To assess outcomes of a hand-assisted laparoscopic approach (HALS) for the management of difficult colorectal polyps. Methods In 2007–2013 at the Institute of Oncology, Vilnius University, 25 HALS colorectal procedures for polyps which could not be treated by endoscopy were performed. Demographic data, histology of the biopsy, type of surgery, length of postoperative stay, complications and final pathology were reviewed prospectively. Results 25 patients with a mean age of 65.88±13.3 years underwent HALS polypectomy. Preoperative morphology was: 20 (80%) patients with adenomas and 5 (20%) – Ca in situ. Laparoscopic mobilization of colonic segment, and colotomy with removal of polyp was performed for 5 (20%) polyps. Laparoscopic segmental bowel resection was performed in 20 (80%): anterior rectal resection with partial total mesorectal excision – 10 (40%), left hemicolectomy – 6 (24%), sigmoid resection – 3 (12%) and resection of transverse colon in 1 (4%). Mean postoperative hospital stay was 6.4±2.5 days. Two patients (8%) had complications – urinary tract infection. Both recovered after conservative treatment. Mean polyp size was 3.8±2.2 cm. Final pathology revealed polyp (n = 1), tubular adenoma (n = 3), tubulovillous adenoma (n = 12), Carcinoma in situ (n = 7) and invasive cancer (n = 2). Both patients underwent laparoscopic left hemicolectomies (HALS) in 14 and 10 days after laparoscopic colotomy and polypectomy. Conclusions For the management of endoscopically unresectable polyps, laparoscopic polypectomy is currently the technique of choice. Key words: colotomy, colorectal polyp, polyp, HALS. Ranka asistuojamoji laparoskopinė chirurgija gydant endoskopiškai nepašalinamus storosios žarnos polipus Tikslas Išnagrinėti ranka asistuojamosios laparoskopinės chirurgijos (HALS) vaidmenį gydant endoskopiškai nepašalinamus storosios žarnos polipus. Metodai 2007–2013 metais Vilniaus universiteto Onkologijos institute buvo atliktos 25 polipų šalinimo HALS operacijos. Prospektyviai buvo išanalizuoti demografiniai rodikliai, histologijos duomenys, atliktų operacijų pobūdis, pooperacinio periodo trukmė, komplikacijos ir galutinė patologijos diagnozė. Rezultatai Operuoti 25 pacientai, kurių amžiaus vidurkis buvo 65,88±13,3 metai. Priešoperacinė diagnozė: 20 (80 %) atvejų adenoma ir 5 (20 %) – Ca in situ. Žarnos segmento mobilizacija su kolotomija ir polipo pašalinimu buvo atlikta 5 (20 %) pacientams. Žarnos segmento rezekcija HALS atlikta – 20 (80 %) atvejų: tiesiosios žarnos rezekcija su visiška mezorektaline ekscizija (TME) – 10 (40 %), kairioji hemikolektomija – 6 (24 %), riestinės žarnos rezekcija – 3 (12 %) ir skersinės žarnos rezekcija – 1 (4 %). Vidutinė pooperacinio periodo trukmė buvo 6.4±2.5 dienos. Dviem pacientams pasireiškė dizurijos reiškiniai (8 %). Abu pacientai pasveiko po taikyto konservatyvaus gydymo. Vidutinis polipo dydis 3,8±2,2 cm. Gauta galutinė patologijos diagnozė: polipas (n = 1), tubulinė adenoma (n = 3), tubuloviliozinė adenoma (n = 12), Carcinoma in situ (n = 7), invazyvus tumoras (n = 2). Abiem pacientams atlikta HALS kairė hemikolektomija praėjus 14 ir 10 dienų po kolotomijos su polipektomija. Išvada HALS galima kaip saugi alternatyva endoskopiškai nepašalinamiems polipams gydyti. Reikšminiai žodžiai: kolotomija, kolorektalinis polipas, polipas, HALS

Hand-assisted laparoscopic colorectal surgery for colorectal polyps: single institution experience

ObjectiveTo assess outcomes of a hand-assisted laparoscopic approach (HALS) for the management of difficult colorectal polyps.MethodsIn 2007–2013 at the Institute of Oncology, Vilnius University, 25 HALS colorectal procedures for polyps which could not be treated by endoscopy were performed. Demographic data, histology of the biopsy, type of surgery, length of postoperative stay, complications and final pathology were reviewed prospectively.Results25 patients with a mean age of 65.88±13.3 years underwent HALS polypectomy. Preoperative morphology was: 20 (80%) patients with adenomas and 5 (20%) – Ca in situ. Laparoscopic mobilization of colonic segment, and colotomy with removal of polyp was performed for 5 (20%) polyps. Laparoscopic segmental bowel resection was performed in 20 (80%): anterior rectal resection with partial total mesorectal excision – 10 (40%), left hemicolectomy – 6 (24%), sigmoid resection – 3 (12%) and resection of transverse colon in 1 (4%).Mean postoperative hospital stay was 6.4±2.5 days. Two patients (8%) had complications – urinary tract infection. Both recovered after conservative treatment. Mean polyp size was 3.8±2.2 cm. Final pathology revealed polyp (n = 1), tubular adenoma (n = 3), tubulovillous adenoma (n = 12), Carcinoma in situ (n = 7) and invasive cancer (n = 2). Both patients underwent laparoscopic left hemicolectomies (HALS) in 14 and 10 days after laparoscopic colotomy and polypectomy.ConclusionsFor the management of endoscopically unresectable polyps, laparoscopic polypectomy is currently the technique of choice.Key words: colotomy, colorectal polyp, polyp, HALS.Ranka asistuojamoji laparoskopinė chirurgija gydant endoskopiškai nepašalinamus storosios žarnos polipus TikslasIšnagrinėti ranka asistuojamosios laparoskopinės chirurgijos (HALS) vaidmenį gydant endoskopiškai nepašalinamus storosios žarnos polipus.Metodai2007–2013 metais Vilniaus universiteto Onkologijos institute buvo atliktos 25 polipų šalinimo HALS operacijos. Prospektyviai buvo išanalizuoti demografiniai rodikliai, histologijos duomenys, atliktų operacijų pobūdis, pooperacinio periodo trukmė,komplikacijos ir galutinė patologijos diagnozė.RezultataiOperuoti 25 pacientai, kurių amžiaus vidurkis buvo 65,88±13,3 metai. Priešoperacinė diagnozė: 20 (80 %) atvejų adenoma ir 5 (20 %) – Ca in situ. Žarnos segmento mobilizacija su kolotomija ir polipo pašalinimu buvo atlikta 5 (20 %) pacientams. Žarnossegmento rezekcija HALS atlikta – 20 (80 %) atvejų: tiesiosios žarnos rezekcija su visiška mezorektaline ekscizija (TME) – 10 (40 %), kairioji hemikolektomija – 6 (24 %), riestinės žarnos rezekcija – 3 (12 %) ir skersinės žarnos rezekcija – 1 (4 %). Vidutinė pooperacinio periodo trukmė buvo 6.4±2.5 dienos. Dviem pacientams pasireiškė dizurijos reiškiniai (8 %). Abu pacientai pasveiko po taikyto konservatyvaus gydymo. Vidutinis polipo dydis 3,8±2,2 cm. Gauta galutinė patologijos diagnozė: polipas (n = 1), tubulinė adenoma (n = 3), tubuloviliozinė adenoma (n = 12), Carcinoma in situ (n = 7), invazyvus tumoras (n = 2). Abiem pacientams atlikta HALS kairė hemikolektomija praėjus 14 ir 10 dienų po kolotomijos su polipektomija.IšvadaHALS galima kaip saugi alternatyva endoskopiškai nepašalinamiems polipams gydyti.Reikšminiai žodžiai: kolotomija, kolorektalinis polipas, polipas, HALS

Treatment of chronic colorectal fistula with the over-the-scope-clipping system: a case report

Anastomotic leakage in colorectal surgery is an infrequent but in some cases very serious or even lethal complication. The over-the-scope-clipping (OTSC) system (Ovesco), which was originally developed to treat intestinal perforation and was tested on animals, could be the answer for the patient with such situation. We present a case of 63-year-old man suturae insuffitiency at the 40th post-operative day. The conservative treatment was long and unsuccessful. The lesion was then closed with two subsequent clips, and the patient recovered well without major interventions. The lesion showed a normal healing on the follow-up

Porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo dažnis naudojant žemos priekinės tiesiosios žarnos rezekcijos skalę (LARS skalę)

Background  Up to 90 % of patients undergoing low anterior resection, complain of increased daily bowel movements, urgency for def­ecation, and a variable degree of incontinence. A symptom-based scoring system for bowel dysfunction after low anterior resection for rectal cancer has recently been validated in Lithuanian population.  Purpose: we aimed to measure the incidence and severity of the anterior resection syndrome (ARS) using LARS and its cor­relation with selected variables or risk factors.Methods  LARS score was sent to 183 patients who underwent low anterior resection with TME with coloanal anastomosis from January 1st, 2008 to December 31st, 2012 at the National Cancer Institute. Of them 111 (responsibility was 60.7%) have completed the questionnaire. The variables studied were age, sex, location of the tumour, neoadjuvant radiotherapy, time after treatment.Results  Of 111 questionnaires 108 were completed properly (59.0%). 27 patients (25%) had no ARS, 26 (24%) had minor ARS and 55 (56%) had major ARS. In univariate analysis age, sex, neoadjuvant radiotherapy, and tumour localization did not have an im pact on severity of bowel dysfunction symptoms after low anterior resection with TME. Also there was no difference between female and male patient groups (p=0.33), patients who had/had not undergone radiation therapy (p=0.07), and those with low or high tumour edge level (p=0.17). However, time after operation (< 12 months) was associated to ARS.Conclusion  More than half of the operated patients presented severe LARS score and only a one fourth did not provide a quantifiable ARS. Timing after surgery was the main factor affecting ARS. Įvadas Iki 90 proc. pacientų, operuotų dėl tiesiosios žarnos navikų, skundžiasi padažnėjusio tuštinimosi epizodais, nesulaikomu noru tuštintis, įvairaus laipsnio išmatų nelaikymu. Visai neseniai tuštinimosi sutrikimų skalė šiems simptomams vertinti buvo iš­versta į lietuvių kalbą ir patvirtinta naudoti klinikinėje praktikoje.Tyrimo tikslas Mūsų tikslas buvo nustatyti porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo (ARS) pasireiškimo dažnį ir sunkumą pacientams po tie­siosios žarnos rezekcijos bei išsiaiškinti rizikos veiksnius.Metodai Porezekcinio tiesiosios žarnos sindromo skalė buvo išsiųsta 183 pacientams, kuriems nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nacionaliniame vėžio institute buvo atlikta tiesiosios žarnos rezekcija su totaline mezorektaline ekscizija su­formuojant žarnos jungtį. Iš jų skalę užpildė 111 (atsakomumas – 60,7 %). Kartu tyrėme šiuos galimus blogesnės tuštinimosi funkcijos rizikos veiksnius: lytis, amžius, naviko aukštis, priešoperacinis spindulinis gydymas, laikas po operacijos.Rezultatai Iš 111 užpildytų klausimynų 108 buvo užpildyti tinkamai (59 %). 27 pacientams (25 %) ARS nepasireiškė, 26 (24 %) pasireiškė silpnas ARS, o net 55 (56 %) – ryškus. Išanalizavę rizikos veiksnius nustatėme, jog tik laikas po operacijos buvo lemiamas veiks­nys ARS po operacijos pasireikšti (ilgesnis laikas, ne tokie ryškūs simptomai).Išvados Daugiau nei pusei pacientų atsirado ryškus tuštinimosi sutrikimas ir tik ketvirtadalis neturėjo jokių skundų. Laikas, praėjęs nuo operacijos, buvo vienintelis teigiamas veiksnys šiems simptomams susilpnėti

Kavos poveikis žarnyno veiklai po žarnyno laparoskopinės rezekcinės operacijos: perspektyvusis atsitiktinių imčių tyrimas

TikslasPooperacinis žarnų nepraeinamumas – dažnai pasitaikantis žarnyno rezekcinių operacijų padarinys. Nustatytas teigiamas kavos poveikis žarnyno motorikai sveikiems tiriamiesiems. Lieka neaišku, ar kava galėtų sumažinti pooperacinio žarnyno nepraeinamumo riziką. Tyrimo tikslas – nustatyti kavos ir kofeino poveikį žarnyno veiklai po žarnyno rezekcinių operacijų.Ligoniai ir metodaiVilniaus universiteto Onkologijos institute 2013 01 01–2014 12 31 atliekamas atsitiktinės atrankos kontroliuojamas perspektyvusis tyrimas. Įtraukti pacientai, kuriems atlikta laparoskopinė storosios žarnos operacija. Prieš operaciją ligoniai paskirstytiį tris grupes: pooperaciniu laikotarpiu gaunančių vandens (100 ml 3 kartus per dieną), dekofeinizuotos kavos ir kavos su kofeinu. Pirminės svarbos tikslas – laikas iki pirmojo pasituštinimo. Antrinės svarbos tikslai – laikas, iki išėjo dujos, ir laikas ikimaisto toleravimo.RezultataiLigoniai buvo suskirstyti į tris grupes po 16 kiekvienoje. Šeši buvo atšaukti: keturi – dėl operacijos pasikeitimo, du atsisakė dalyvauti. Demografiniai pacientų rodikliai buvo panašūs visose grupėse. Ligoniai, kurie gėrė dekofeinizuotą kavą bei kavą sukofeinu, pasituštino anksčiau negu vandenį gėrusios grupės ligoniai: 3,23±1,36 ir 3,64±1,29 paros vs 3,9±0,99, p<0,05. Laikas iki maisto toleravimo – 1,63 ir 2,42 paros vs 2,82, p<0,05, laikas, iki išėjo dujos, – 1,44 ir 1,62 vs 1,92, p<0,05.IšvadosKavos vartojimas po kolektomijos yra saugus ir sumažina laikotarpį iki pasituštinimo. Kofeinas žarnų funkcijos neskatina.Does coffee affect the duration of postoperative ileus following elective laparoscopic colectomy? A randomized prospective single-center studyAudrius Dulskas, Michail Klimovskij, Marija Vitkauskienė, Narimantas Evaldas Samalavičius Background / objectivePostoperative ileus is a common problem after colorectal surgery. A positive effect of coffee on the bowel motor activity has been described. It is still unclear whether coffee consumption decreases the risk of postoperative ileus. The aim of the study was to determine whether consuming an 8-ounce cup of coffee is effective in preventing or reducing postoperative ileus.Patients and methodsFrom January 1st, 2013 to December 31st 2014, a prospective study is being performed at the Institute of Oncology of Vilnius University. Patients with a malignant or benign disease, undergoing elective laparoscopic colectomy, are assigned randomly before surgery to receive either coffee with caffeine (group 1), coffee without caffeine (group 2), or water (group 3) (100 ml three times daily) after the procedure. The primary endpoint is the time to first bowel movement, and the secondary endpoints are the time to the first flatus and the time to solid food tolerance.ResultsA total of 48 patients have been randomized, 16 to each group. Six patients were excluded: four due to a change in the surgical procedure, and two refused to participate. Patients’ demographic characteristics were similar in all groups. The time till the first bowel movement was significantly (p < 0.05) shorter in the decaffeinated coffee (3.23; SD 1.36) and coffee with caffeine (3.64; SD 1.29) groups versus the water group (3.90; SD 0.99). The time till the tolerance of solid food (1.63 and 2.42 versus 2.85; p < 0.05) and the time till the first flatus (1.44 and 1.66 versus 1.92; p < 0.05) showed a similar trend.ConclusionsCoffee consumption after colectomy has been safe and associated with a reduced time to the first bowel action. Caffeine consumption does not decrease the length of postoperative ileus. Note: these are the preliminary data which should be evaluated as a trend of the future final results

Ranka asistuojamoji laparoskopinė gaubtinės ir tiesiosios žarnos chirurgija: vieno centro 473 ligonių patirtis

Background / Objective Hand-assisted laparoscopic surgery (HALS) has been introduced into clinical practice for almost three decades. It combines the advantages of both laparoscopic (minimally invasive) and conventional open surgery. Despite all the published data, there are still scepticism in surgical community regarding this hybrid form of laparoscopic surgery and the role of HALS is still being defined. Our study aimed to review 10 year experience in treating patients at single centre with colonic and rectal pathology using HALS.Methods This study was a retrospective analysis of prospectively collected data of 473 patients undergoing hand assisted laparoscopic colorectal surgery for colon and rectal disease, mainly cancer, in a single tertiary care institution, National Cancer Institute, from January, 2006, to July, 2016. All consented patient with colonic and rectal pathology were included in the analysis. Results The patients’ mean age was 64.14 ± 9.75 years. Female and male ratio was similar 240 (50.73%) vs. 233 (49.27%). The mean length of postoperative hospital stay was 6.92, ranging from 2 to 34 days. Histological examination revealed mean lymph node harvest was 16.97 ± 12.10. Stage I, II, III cancer groups were similar accounting for 142 (30.02%), 139 (29.35%) and 153 (32.35%) cases respectively, stage IV – 36 (7.61%) and three cases of benign origin. Segmental colectomies were performed in 53.0% cases, 45.3% patients had rectal resections and “other” 1.7%. Surgical re-intervention was required for 10 patients (2.11%). Complication rate was 6.55%, and mortality documented in only 2 cases (0.42%).Conclusion HALS is safe and feasible technique, which maintains all the benefits of laparoscopic colectomy and can be performed for numerous indications, while affording the surgeon to carry out complex cases in a minimally invasive fashion.Įvadas / tikslas Ranka asistuojamoji laparoskopinė chirurgija (HALS) į klinikinę praktiką įdiegta jau beveik tris dešimtmečius. Ji jungia atviros chirurgijos ir laparoskopinės (minimaliai invazinės) chirurgijos būdus. Nepaisant paskelbtų duomenų, chirurgų bendruomenė vis dar skeptiškai žvelgia į šią hibridinę laparoskopijos formą. Straipsnio tikslas – apžvelgti vieno centro 10 metų patirtį taikant HALS metodiką.Metodai Tai retrospektyvioji duomenų analizė. Apžvelgti 473 pacientai, gydyti Nacionaliniame vėžio institute dėl kolorektalinės pato­logijos nuo 2006 m. sausio iki 2016 m. liepos mėn. Šie pacientai buvo operuoti HALS būdu.Rezultatai Pacientų amžiaus vidurkis buvo 64,14 ± 9,75 metai. Moterų – 240 (50,73 %), vyrų – 233 (49,27 %). Vidutinė hospitalizacijos tru­kmė buvo 6,92 dienos (nuo 2 iki 34 d.). Histologinio tyrimo duomenimis, vidutinis pašalintų limfmazgių skaičius 16,97 ± 12,10. I, II, III ir IV stadijų grupes sudarė atitinkamai 142 (30,02 %), 139 (29,35 %), 153 (32,35 %) ir 36 (7,61 %) pacientai. Trims pa­cientams patologija buvo gerybinė. Segmentinės kolektomijos atliktos 53 % pacientų, tiesiosios žarnos rezekcijos – 45,3 % pacientų, kitos operacijos sudarė 1,7 %. Pakartotinės intervencijos prireikė 10 pacientų (2,11 %). Komplikacijų dažnis buvo 6,55 %, 2 pacientai (0,42 %) mirė.Išvada HALS yra saugi ir efektyvi technika, kuri leidžia pasinaudoti visais laparoskopinės kolektomijos privalumais bei minimaliai invaziniu būdu gali būti pritaikyta sudėtingais klinikiniais atvejais