Predictive value of scoring system in severe pediatric head injury

Objectives. To determine the threshold values of Pediatric Index of Mortality 2 (PIM 2) score, Pediatric Trauma Score (PTS), and Glasgow Coma Scale (GCS) score for mortality in children after severe head injury and to evaluate changes in outcomes of children after severe head injury on discharge and after 6 months. Material and methods. All children with severe head injury admitted to the Pediatric Intensive Care Unit of Kaunas University of Medicine Hospital, Lithuania, from January 2004 to June 2006 were prospectively included in the study. The severity of head injury was categorized according to the GCS score ≤8. As initial assessment tools, the PTS, postresuscitation GCS, and PIM 2 scores were calculated for each patient. Outcome was assessed according to Glasgow Outcome Scale on discharge and after 6 months. Results. The study population consisted of 59 children with severe head injury. The group consisted of 37 (62.7%) boys and 22(37.3%) girls; the mean age was 10.6±6.02. The mean GCS, PTS, and PIM 2 scores were 5.9±1.8, 4.8±2.7, and 14.0±19.5, respectively. In terms of overall outcome, 46 (78.0%) patients survived and 13 (22.0%) died. All three scales appeared to be significant predictors of death. Threshold values for which potential mortality in children after severe head injury increased were 10.75 for PIM 2, 3 for PTS and 5 for GCS. PIM 2 score provided the best discrimination between survivors and nonsurvivors. Conclusions. The threshold values for mortality in children after severe head trauma were PIM 2≥10.75%, PTS≤3 and GCS≤5, and these values were significant risk factors of death in severely head injured children. The changes in outcome for survivals on discharge and after 6 months were statistically significant

Microbial colonization of the lower airways after insertion of a cuffed endotracheal tube in pediatric patient

Background. Ventilator-associated pneumonia (VAP) still remains a common device-associated hospital acquired infection in pediatric and adult intensive care units. The aim of our study was to determine ways of microbial transmission to the lower airways in intubated patients admitted to a single tertiary-care pediatric intensive care unit. Methods. This was a prospective observational study. A total of 284 sample sets (oropharyngeal swabs, swabs from the lumen of the proximal tip of an endotracheal tube, and bronchoalveolar lavage samples) were collected from 62 consecutive pediatric patients intubated for > 24 hours. Pulsed-field gel electrophoresis was performed on all isolated pathogens, which were later identified by MALDI biotyper (MALDI-TOF mass spectrometry). Results. Overall colonization rates were high and did not differ significantly at different time points in the oropharynx (75%–100%) and the lower airways (50%–76.5%). The endotracheal tube was colonized at lower rates: on day 1–3 (28.8%), on day 4–6 (52.7%), on day 7–9 (61.8%) and on day 10-12 (52.9%) (P < 0.001). A total of 191 matched sample sets from the lower airways and at least one site above were collected from 46 (74.2%) patients. In the oropharynx-lower airways group, Candida spp. (76.9%) and upper airway bacteria (63.2%); in the endotracheal tube-lower airway group, S. aureus (15.7%) and upper airway bacteria (21.1%); in the oropharynx-endotracheal tube-lower airway group, Enterobacteriaceae (70.8%) prevailed (P < 0.001). The mean survival (entrance) time to lower airways for the Acinetobacter/Pseudomonas/Stenotrophomonas group was 8.28 ± 0.81 days; for the Enterobacteriaceae group, 5.63 ± 0.41; and for Candida spp. group, 3.00 ± 0.82 days (P < 0.005). Conclusions. Oropharyngeal contamination of the lower airways is the most important route of colonization. Different pathogens enter the lower airways at different time intervals from the insertion of an endotracheal tube

Hospitalinės infekcijos ekonominis įvertinimas vaikų intensyviosios terapijos skyriuose Lietuvoje

Tyrimo tikslas. Įvertinti trijų Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyrių tiesiogines išlaidas, susijusias su hospitalinių infekcijų atvejais bei apžvelgti hospitalinių infekcijų prevencijos programos (intervencijos) ekonominį efektyvumą. Metodika. Perspektyvusis stebėsenos tyrimas atliktas trijuose Lietuvos vaikų intensyviosios terapijos skyriuose 2005 m. sausio – 2007 m. gruodžio mėn. Tikslinės atrankos būdu į tyrimą įtraukti visi 1 mėn. – 18 metų vaikai, kurie gydyti vaikų intensyviosios terapijos skyriuose ilgiau nei 48 val. Tiesioginės vaikų intensyviosios terapijos skyrių hospitalinių infekcijų sąlygotos išlaidos apskaičiuotos vienam hospitaline infekcija susirgusiam ligoniui ir vienam hospitalinės infekcijos atvejui. Vidutiniam vieno lovadienio įkainiui apskaičiuoti panaudoti hospitalinių infekcijų registro duomenys, taip pat remtasi ligoninių gaunamų lėšų už suteiktas vaikų reanimacijos paslaugas analize pagal 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-802 patvirtintus stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Pagal gydymo trukmę reanimacijos paslaugų įkainius ir hospitalinių infekcijų sąlygotas išlaidas visi ligoniai suskirstyti į dvi grupes – įgiję ir neįgiję hospitalinių infekcijų. Vertinant intervencijos ekonominį efektyvumą, ligoniai suskirstyti į kitas dvi grupes – prieš ir po intervencijos. Ekonominis įvertinimas apskaičiuotas nacionaline šalies valiuta – litais. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 755 pacientai. Pagal daugialypės tiesinės regresijos modelį (r2=0,47), vienam ligoniui įgijus hospitalinę(-es) infekciją(-as), vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydymo trukmės pailgėjimas sudarė vidutiniškai 6,32 (95 proc. PI: 4,32–8,33; p=0,003) lovadienio. Vieno ligonio įgytos(-ų) hospitalinės(-ių) infekcijos(ų) sąlygotos vidutinės išlaidos sudarė 5215,47 litų (95 proc. PI: 3565,00–6874,19). Vieno hospitalinės infekcijos atvejo sąlygotos vidutinės išlaidos sudarė 4070,61 litų (95 proc. PI: 2782,44–5365,22). Hospitalinių infekcijų profilaktikos programos (intervencijos) bendrasis ekonominis efektas buvo 20046,14 litų. Apsaugojus vieną ligonį nuo hospitalinės(-ių) infekcijos(-ų), išlaidų sumažėjimas sudarė 1336,41 litų, pavykus išvengti vieno hospitalinės infekcijos atvejo, išlaidų sumažėjimas sudarė 1113,67 litų, o sąnaudų ir naudos santykis – 1:4. Išvados. Vaikų intensyviosios terapijos skyrių hospitalinių infekcijų sąlygotos išlaidos buvo pakankamai didelės. Įdiegus hospitalinių infekcijų profilaktikos programoje numatytas priemones, užfiksuotas teigiamas ekonominis efektyvumas – hospitalinių infekcijų profilaktikai panaudojus 1 litą, sutaupyti 4 litai lėšų