Inovatyvus požiūris į socialinės atsakomybės ugdymo(si) prielaidas

Straipsnyje nagrinėjama socialinio ugdymo(si) problematika mokytojų rengimo ir didaktiniu požiūriais. Autoriai kelia ir siekia atsakyti į pagrindinį tyrimo klausimą: kokios socialinio ugdymos(si) metodinės prieigos gali būti efektyviausios globaliame pasaulyje? Pristatomi tarptautinių tyrimų duomenys, rodantys, kad švietimo politikų, praktikų pastangos ne visada yra adekvačios pačių mokinių aktyvumo rodikliams. Todėl straipsnio autoriai daro prielaidą, kad edukacinėje praktikoje taikomos metodologinės ugdymo(si) prieigos ne visada atspindi mokinių lūkečius, interesus ir poreikius. Galbūt todėl mažėja mokinių motyvacija aktyviems pilietiškumo veiksmams. Pasitelkus mokslinės literatūros šaltinių aprašomąją ir turinio analizę, pateikiamos įžvalgos apie inovatyvias ugdymo(si) metodikas, jas klasifikuojant į keturias pagrindines kryptis: svarstomąją, tinklaveikos, socialinių inovacijų didaktikos ir aktyvaus pilietiškumo. Kiekvienai iš šių krypčių apibūdinti autoriai pasitelkia švietimo politikų ir įvairių šalių tyrėjų atliktas analizes. Įžvalgų ir analizės pagrindu daromos išvados apie tikėtinai efektyviausius socialinės atsakomybės ugdymo (si) metodusThe authors of the article deals with the problem of education for social responsibility from teacher training and didactical perspectives. The authors stress that every society has a need to perpetuate itself, and establishes supports and promotes institutions which do so. And the role of educational communities is discussed because schools need to provide learning / teaching settings for students awareness of their responsibilities to the society. That knowledge, those skills and dispositions in a globalized context are different from traditional ones and they have to be researchedVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij