Trys Lietuvos dienraščiai ("Lietuvos rytas", "Respublika", "Lietuvos aidas") apie tautines mažumas Lietuvoje

The paper analyzes the presentation of the issue of ethnic minorities in the daily papers „Lietuvos aidas“, „Lietuvos rytas“ and „Respublika“. Its concerns are connected with the questions of the relation between ethnic groups, the processes of formation of stereotypes and the relation between the societal self-consiousness and the social reality. The authors view the daily papers as a sites of symbolic power and develop their argument by analysing the problem of representation. The issue of concern here is the readers' trust in the press and the mass media. Authors note that the existence stereotypes is innevitable because they are grounded in the everyday practices. Yet the problem is the social reification of the images that are the result of the process of generalizing particularity (V.N. Parrillo, J.R.Feagin).Šiame straipsnyje nagrinėjami problemiški tautinių mažumų klausimai, kurie atsispindi Lietuvos spaudoje. Tyrimas, kuriuo remiasi šis straipsnis, neapima visos Lietuvos spaudos ir apsiriboja trimis dienraščiais, todėl bus kalbama tik apie tai, ką apie tautines grupes rašo "Lietuvos aidas", "Lietuvos rytas", "Respublika". Tyrimo rezultatai pateikia plačią sociologinę analizę. Išryškėjusios tendencijos bei aspektai gali būti aptariami etninių problemų, stereotipų kilmės ir aiškinimo, kasdienės sąmonės formavimosi ir socialinės tikrovės santykio teoriniuose kontekstuose. Rašytiniai tekstai, t.y. laikraščių straipsniai, suponuoja tam tikrą simbolinę galią. Viena vertus, Čia galime ieškoti socialinės tikrovės konstruktų, jų savybių atspindžio, kita vertus, galime kvestionuoti teksto reprezentatyvumą - t.y. klausti, kiek jis atitinka aprašomą tikrovę, nes kiekvienas tekstas gali iškreipti tikrovės vaizdą. Tačiau tuo pačiu rašytinis tekstas turi galimybę peržengti pačią tikrovę - t.y. sukurti objektinį, sudaiktintą vaizdinį, kuris įgyja naujus ir savitus požymius ir formuoja grįžtamąjį ryšį su auditorija. Šiuos svarstymus derinant su empiriniais duomenimis apie Lietuvos žiniasklaidą, galima daryti tam tikras išvadas. Lietuvoje žiniasklaida ilgą laiką turėjo aukščiausią gyventojų pasitikėjimo reitingą. Taigi Lietuvos gyventojai yra linkę pasitikėti ne realią sprendimo galią turinčiomis institucijomis bei asmenimis, o simbolinės galios atstovais. Tokia žiniasklaidos padėtis suteikia jai galimybę įtakoti ir net formuoti viešąją nuomonę bei nuostatas. Ji gali atsirinkdama dėlioti įvykių, faktų, aktualijų ir nuomonių mozaiką. Vadinasi, svarbu aptarti tam tikrų stereotipų perdavimo klausimą. Žiniasklaida, kaip viena iš bendravimo priemonių, gali sėkmingai skleisti, palaikyti ir įtvirtinti nugludintus ir kasdienes sąmonės sukonstruotus stereotipus bei nuomones. Kita vertus, reikia pažymėti, kad be vienokių ar kitokių stereotipinių nuostatų, vaizdinių arba tiesiog stereotipų yra neįsivaizduojamas kasdienis visuomenės gyvenimas, įskaitant ir aptariamą spaudą. Dauguma teoretikų teigia, kad stereotipai pateikia supaprastinus, apibendrintus bei šališkus socialinės tikrovės vaizdinius ir sampratas, be kurių būtų sunku orientuotis socialinėje tikrovėje. Tautiniai stereotipai susiformuoja tada, kai įvairios tautinės grupės gyvena greta ir sąveikauja tarpusavyje. Tautines mažumos ir gyventojų daugumos tarpusavio santykiai remiasi stereotipais, įvaizdžiais bei nuostatomis. Subjektyvi atskirų individų patirtis, vertinant "kitų" elgseną, charakterio bruožus, gyvenimo būdą ir pan., dažniausiai yra apibendrinama atsižvelgiant į visą grupę. Pavienės nuomonės, vaizdiniai apie tam tikrą vienos ar kitos etnines grupes atstovų perkeliami visai tautai (V.N. Parrillo, J.R.Feagin). Kita vertus, kad atsirastų ir gyvuotų tam tikri stereotipai, visai nebūtina, kad egzistuotų juos pagrindžiantys realūs socialinės tikrovės konstruktai

Magistrų integracija į darbo rinką: magistrantūros studijų absolventų sociologinės apklausos analizė

The article is based on the data of the representative sociological survey of the master‘s studies graduates of 2001–2005. The survey was conducted by “RAIT“ company on the order by the Public Policy and Management Institute. The analysis of the sociological survey data of master‘s studies graduates was based on the following major aspects: structural which embraced the analysis of the graduates’ position in the labour market; functional which examined the readiness of the graduates for the labour market, and evaluative which is related to the evaluation of the graduates’ professional integration. The functional analysis of the graduates’ integration into the labour market revealed that only a part of the surveyed graduates consider their studies as facilitating in their preparation for the employment. Two-thirds agree that the master’s studies helped them prepare for their professional activity and guarantee a more successful professional career. A larger part of the graduates thinks that their wages do not comply with their acquired education. The graduates are sure that their education and the professional competence are better valued by the society than the size of their income, material wellbeing and connections. Noting that high self-evaluation is prerogative for successful social integration, it is possible to maintain that the professional studies provided with the basis for more successful social integration.Straipsnyje remiamasi 2006 m. pradžioje atliktu 2001–2005 metų magistratūros absolventų sociologiniu tyrimu, kuriuo siekta įvertinti magistrų profesinę integraciją į Lietuvos darbo rinką, kaip magistrai realizuoja studijų metu sukauptą savo žmogiškąjį ir socialinį kapitalą. Tyrimo duomenų analizė grindžiama trimis pagrindiniais aspektais: struktūriniu, apimančiu magistrų padėties darbo rinkoje analizę; funkciniu, nagrinėjančiu magistrų pasirengimą darbo rinkai bei vertinamuoju, susijusiu su magistrų profesinės integracijos vertinimu. Plačiau aptariami tik pagrindiniai empirinio tyrimo rodikliai, geriausiai iliustruojantys analizės aspektus

Interpretation of the concept of social integration of ethnic groups

In ethnic studies, a multidimensional concept of social integration deals with the analysis of differentiation of actions and relations among ethnic groups, quantitative and qualitative aspects of ethnic structure. The article covers main theoretical assumptions and definition of main empirical dimensions, which are based on the overview of empirical studies. The theoretical and empirical scheme of sociologist A.Diaz is presented in more detail. Also, the author elaborates on the relevancy of the concept of social integration with regard to the ethnic structure of Lithuania. Social integration is conceived through ethnic groups’ social resources (e.g., social networks, command of language, education, social standing, etc.) and the available formal possibilities (political, legal measures) within a specific society, the lack of which contributes to social exclusion or marginalisation. The understanding of ethnic minority groups’ participation in society is widened through the discussion of the following factors of social integration: social resources, inclusion to social relation networks, participation in different employment sectors and other institutional formations, social position, and positive attitudes of majority and minority groups. The author concludes that insufficient participation of ethnic groups in different levels of social spheres or concentration at certain levels may contribute to the formation of ethnic cleavages

Perception of discrimination in Lithuanian society

The article addresses the methodological aspects of discrimination research in Lithuania. On the basis of data of a 2008 representative survey of Lithuania’s residents, the following aspects of discrimination are analysed extensively: social distance among different social groups, the level of perceived discrimination and the ability to react to manifestations of discrimination. The variety of indicators applied enables authors to disclose the sensitivity of Lithuanian society to the differences in social status that have been hardly investigated so far. Also, it discloses a stable attitudinal hierarchy that justifies the unequal treatment of certain social categories

Integration of master's studies graduates into the labour market : analysis of the results of sociological survey

Straipsnyje remiamasi 2006 m. pradžioje atliktu 2001-2005 metų magistratūros absolventų sociologiniu tyrimu, kuriuo siekta įvertinti magistrų profesinę integraciją į Lietuvos darbo rinką, kaip magistrai realizuoja studijų metu sukauptą savo žmogiškąjį ir socialinį kapitalą. Tyrimo duomenų analizė grindžiama trimis pagrindiniais aspektais: struktūriniu, apimančiu magistrų padėties darbo rinkoje analizę; funkciniu, nagrinėjančiu magistrų pasirengimą darbo rinkai bei vertinamuoju, susijusiu su magistrų profesinės integracijos vertinimu. Plačiau aptariami tik pagrindiniai empirinio tyrimo rodikliai, geriausiai iliustruojantys analizės aspektus. Reikšminiai žodžiai: Magistrai; Darbo rinka; Profesinė integracija; Profesinis mobilumas; Dublino aprašai; Post-graduates; Labour market; Professional integration; Professional mobility; Dublin descriptorsThe article is based on the data of the representative sociological survey of the master's studies graduates of 2001-2005. The survey was conducted by "RAIT" company on the order by the Public Policy and Management Institute. The analysis of the sociological survey data of master's studies graduates was based on the following major aspects: structural which embraced the analysis of the graduates' position in the labour market; functional which examined the readiness of the graduates for the labour market, and evaluative which is related to the evaluation of the graduates' professional integration. The functional analysis of the graduates' integration into the labour market revealed that only a part of the surveyed graduates consider their studies as facilitating in their preparation for the employment. Two-thirds agree that the master's studies helped them prepare for their professional activity and guarantee a more successful professional career. A larger part of the graduates thinks that their wages do not comply with their acquired education. The graduates are sure that their education and the professional competence are better valued by the society than the size of their income, material wellbeing and connections. Noting that high self-evaluation is prerogative for successful social integration, it is possible to maintain that the professional studies provided with the basis for more successful social integration