Nuo dvejopos chemijos prigimties prie praktinio realizmo ir atgalios: R. Vihalemmo mokslo filosofija

The focus of the paper is on Rein Vihalemm’s novel approach to science called practical realism. From the perspective of Vihalemm, science is not only theoretical but first and foremost a practical activity. This kind of approach puts chemistry rather than physics into the position of a typical science as chemistry has a dual character resting on both constructive-hypothetico-deductive (ϕ-science) and classifying-historico-descriptive (non-ϕ-science) types of cognition. Chemists deal with finding out the laws of nature like the physicists. However, in addition to this they deal with substances or stuff that is rather an activity typical to natural history. The analysis of the dual character of chemistry brings about the need to analyse philosophically the reasons why physics has held the position of the only science proper so far. The comparative analysis of physics and chemistry at the basis of practical realism suggests that it is chemistry rather than physics that should hold a special position among sciences. Perhaps we should exchange ϕ-science for χ-science.Straipsnyje susitelkiama į vadinamąjį praktinį realizmą – naujovišką Reino Vihalemmo prieigą prie mokslo. Pagal Vihalemmą, mokslas nėra tik teorinis, bet pirmiausia ir daugiausia – praktinis užsiėmimas. Tokia traktuotė vietoje fizikos kaip tipinį mokslą iškelia chemiją, nes ji esanti dvejopo pobūdžio: konstruktyvus-hipotetinis-deduktyvus mokslas (ϕ mokslas) ir tuo pat metu – klasifikacinis-istorinis-deskriptyvus mokslas (ne ϕ mokslas). Chemikai aiškinasi gamtos dėsnius taip pat kaip ir fizikai. Vis dėlto kartu jie dirba ir su medžiagomis, su konkrečiais daiktais, o ši veikla yra labiau gamtos istorijos užsiėmimas. Chemijos kaip dvejopo mokslo analizė iškelia poreikį filosofiškai išaiškinti priežastis, dėl kurių fizika iki šiol laikoma vieninteliu tikruoju mokslu. Praktiniu realizmu grindžiama lyginamoji fizikos ir chemijos mokslų analizė rodo, kad veikiau chemija nei fizika turėtų užimti ypatingą vietą tarp mokslų; galbūt ϕ mokslas turėtų pakeisti χ mokslą