Wartość powtórnego badania stanu mutacji genu BRAF V600E w diagnostyce raka brodawkowatego tarczycy

  Introduction: Nodular thyroid disease is one of the most frequently diagnosed pathologies of the adult population in iodine-deficient regions. Approximately 30% of thyroid aspirates are classified as nondiagnostic/unsatisfactory or indeterminate. However, patients with indeterminate cytology still undergo surgery. The object of this study was to determine the diagnostic value of re-examining the BRAF V600E mutation in papillary thyroid carcinoma patients. Material and methods: All patients underwent ultrasound guided fine-needle aspiration of a thyroid nodule. They were assigned to one of the four groups (indeterminate or positive for malignant cells) of the Bethesda System for Reporting Thyroid Cytopathology. Genetic investigation of the BRAF V600E mutation was performed for all of the fine-needle aspiration cytology specimens. All of the patients underwent surgery. Subsequently, histological investigation of the removed tissues was performed. Additional analysis of the BRAF V600E mutation from the histology specimen was then performed for the initially BRAF-negative cases. Results: Two hundred and fourteen patients were involved in the study. One hundred and six (49.53%) patients were diagnosed with thyroid cancer. Of these 106 patients, 95 (89.62%) patients were diagnosed with papillary thyroid cancer. The BRAF V600E mutation was positive in 62 (65.26%) and negative in 33 (34.74%) histologically confirmed papillary thyroid cancer cases. After the genetic investigation, a total of 74 (77.89%) papillary thyroid cancer cases were positive for the BRAF V600E mutation and 21 (22.11%) were negative. Conclusions: Repeated examination of the BRAF V600E mutation status in the fine-needle aspiration may potentially increase the sensitivity of papillary thyroid cancer diagnostics. (Endokrynol Pol 2016; 67 (1): 35–40)    Wstęp: Choroba guzkowa tarczycy to jedna z najczęściej wykrywanych patologii w populacji osób dorosłych w regionach z deficytem jodu. Około 30% aspiratów tarczycy jest klasyfikowanych jako nie do zdiagnozowania/niesatysfakcjonujące lub nieokreślone. Jednakże, pacjenci z nieokreślonym wynikiem cytologii nadal poddawani są operacjom. Celem niniejszego badania było ustalenie wartości diagnostycznej powtórnego badania mutacji genu BRAF V600E wśród pacjentów z rakiem brodawkowatym tarczycy. Materiał i metody: Wszystkich pacjentów poddano biopsji aspiracyjnej cienkoigłowej guzka tarczycy pod kontrolą USG. Przydzielono ich do jednej z czterech grup (nieokreślona lub dodatnia dla komórek złośliwych) klasyfikacji Bethesda do klasy obrazów cytologicznych. Badanie genetyczne mutacji genu BRAF V600E przeprowadzono dla wszystkich próbek uzyskanych z aspiracyjnej cytologii cienkoigłowej. Wszystkich pacjentów zoperowano. Jednocześnie przeprowadzono badanie histologiczne usuniętych tkanek. Dodatkowa analiza mutacji BRAF V600E z próbki histologicznej została przeprowadzona dla przypadków początkowo BRAF ujemnych. Wyniki: Dwustu czternastu pacjentów poddano badaniu. U 106 pacjentów (49,53%) zdiagnozowano raka tarczycy. Z tychże pacjentów, u 95 (89,62%) zdiagnozowano raka brodawkowatego tarczycy. U 62 pacjentów (65,26%) mutacja BRAF V600E była dodatnia, u 33 (34,74%) histologicznie potwierdzonych przypadków raka brodawkowatego tarczycy była ona ujemna. Po badaniu genetycznym stwierdzono 74 (77,89%) przypadki raka brodawkowatego tarczycy dodatnich dla mutacji BRAF V600E i 21 (22,11%) ujemnych. Wnioski: Powtórne badanie mutacji genu BRAF V600E za pomocą aspiracji cienkoigłowej może potencjalnie przyczynić się do zwiększenia czujności w wykrywaniu raka brodawkowatego tarczycy. (Endokrynol Pol 2016; 67 (1): 35–40)

Endoscopic Retroperitoneal Adrenalectomy for Adrenal Metastases

Objectives. To evaluate whether retroperitoneal approach for adrenalectomy is a safe and effective treatment for adrenal metastases (AM). Methods. From June 2004 to January 2014, nine consecutive patients with AM were treated with endoscopic retroperitoneal adrenalectomy (ERA). A retrospective study was conducted, and clinical data, tumor characteristics, and oncologic outcomes were acquired and analyzed. Results. Renal cancer was the primary site of malignancy in 44.4% of cases. The mean operative time was 132 ± 10.4 min. There were 5 synchronous and 4 metachronous AM. One patient required conversion to transperitoneal laparoscopic procedure. No mortality or perioperative complications were observed. The median overall survival was 11 months (range: 2–42 months). Survival rates of 50% and 25% were identified at 1 and 3 years, respectively. At the end of the study, 4 patients were alive with a mean observed follow-up of 20 months. No patients presented with local tumor relapse or port-site metastases. Conclusions. This study shows that ERA is a safe and effective procedure for resection of AM and advances the surgical treatment of adrenal disease. The use of the retroperitoneal approach for adrenal tumors less than 6 cm can provide very favorable surgical outcomes

Intraoperacinės parathormono koncentracijos matavimas pooperaciniam hipoparatiroidizmui numatyti po visiškosios tiroidektomijos

Algirdas Šlepavičius1,  Virgilijus Beiša2 1 Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyrius, Liepojos g. 41, LT-92288 Klaipėda El paštas: [email protected] 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos ir gastroenterologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Intaktinio intraoperacinio parathormono (IOPTH) koncentracija kaip prieskydinių liaukų funkcijos rodiklis dažnai nustatoma operuojant nuo pirminio ir antrinio hiperparatiroidizmo. Šio perspektyviojo tyrimo tikslas – išanalizuoti IOPTH galimybes pooperaciniam hipoparatiroidizmui prognozuoti skydliaukės chirurgijoje. Ligoniai ir metodai Klaipėdos ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriuje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. 89 ligoniams, praėjus 10 minučių po tiroidektomijos, buvo tiriama IOPTH koncentracija kraujyje. Kalcio koncentracija kraujyje buvo tikrinama praėjus 24, 48 ir 72 val. po operacijos. Visi operuotieji suskirstyti į dvi grupes: ligoniai, kuriems po tiroidektomijos nebuvo hipoparatiroidizmo reiškinių (A grupė n = 78), ir ligoniai, kuriems po tiroidektomijos išsivystė hipoparatiroidizmo požymiai (B grupė n = 11). Palyginti abiejų gupių ligonių IOPTH ir kalcio koncentracijos kraujyje skirtumai bei hipoparatiroidizmo klinikinės išraiškos priklausomybė nuo IOPTH ir kalcio koncentracijos kraujyje. Rezultatai Iš 89 ligonių vienuolikai (12,4%) po visiškosios tiroidektomijos išsivystė pooperacinis hipoparatiroidizmas. Simptomai pasireiškė nuo 24 val. iki 52 val. po operacijos. Ligonių, kuriems po operacijos išsivystė hipoparatiroidizmo klinika, vidutinė IOPTH koncentracija kraujyje buvo daug mažesnė (7,2 ± 1,32 pg/ml) nei tų, kuriems hipoparatiroidizmo klinikos nebuvo (42 ± 2,79 pg/ml) (p < 0,05). Po tiroidektomijos mažesnė nei 10 pg/ml IOPTH koncentracija kraujyje turėjo 90,9% jautrumą ir 100% specifiškumą prognozuojant pooperacinį hipoparatiroidizmą. Teigiama numatymo vertė 100%, neigiama numatymo vertė 90%. Išvada Jei IOPTH koncentracija kraujyje praėjus 10 minučių nuo skydliaukės pašalinimo yra mažesnė nei 10 pg/ml, galime prognozuoti pooperacinį hipoparatiroidizmą. IOPTH tyrimas klinikinėje praktikoje leidžia laiku pradėti gydyti rizikos grupės ligonius kalcio preparatais, o jei reikia – ir vitaminu D, o ne rizikos grupės ligonius būtų galima gerokai anksčiau išleisti į namus. Pagrindiniai žodžiai: intraoperacinis parathormono matavimas, visiškoji tiroidektomija, pooperacinis hipoparatiroidizmas Intraoperative parathyroid hormone level monitoring for predicting postoperative hypoparathyroidism after total thyroidectomy Algirdas Šlepavičius1,  Virgilijus Beiša2 1 Klaipėda University Hospital, Department of Abdominal and Endocrine Surgery, Liepojos str. 41, LT-92288 Klaipėda, Lithuania E-mail: [email protected] 2 Kaunas University of Medicine, Insitute for Biomedical Research, Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objective Intraoperative parathyroid hormone (IOPTH) levels are usually not monitored during thyroidectomy, although they are widely used during parathyroidectomy as an indicator of parathyroid gland function.This prospective study evaluated the occurrence of hypoparathyroidism after total thyroidectomy and the use of IOPTH levels for predicting the postoperative hypoparathyroidism and the need for postoperative vitamin D and Ca supplementation. Patients and methods Eighty nine patients underwent total thyroidectomy at the Department of Abdominal and Endocrine Surgery of Klaipėda University Hospital and at the Abdominal Center of Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos from 01-06-2005 to 01-01-2006. The IOPTH was measured 10 min after thyroidectomy. Postoperative calcium levels were monitored 24, 48 and 72 hours after surgery. IOPTH levels were correlated with postoperative calcium levels and clinical symptoms of hypocalcemia. Patients with symptomatic hypocalcemia are compared with asymptomatic patients. Results Twelve patients developed hypocalcemia after thyroidectomy. The onset of symptomatic hypocalcemia ranged from 24 to 52 hours. The mean IOPTH level (7.2 ± 1.32 pg/ml) in patients who developed symptomatic hypocalcemia was significantly lower than the mean IOPTH level (42 ± 2.79 pg/ml) in patients without symptoms (p < 0.05). An IOPTH level less than 10 pg/ml had a sensitivity of 90%, a specifity of 100%, a positive predictive value of 100%, and a negative predictive value of 90% for the development of symptomatic hypocalcemia. Conclusion An IOPTH level less than 10 pg/ml 10 minutes after total thyroidectomy is a strong predictor of hypoparathyroidism. The incorporation of the IOPTH assay in the management of thyroid diseases is recommended to prevent and prospectively treat symptomatic hypocalcemia. Key words: Intraoperative parathyroid hormone monitoring, postoperative hypoparathyroidism, total thyroidectom

Intraoperacinės parathormono koncentracijos matavimas pooperaciniam hipoparatiroidizmui numatyti po visiškosios tiroidektomijos

Algirdas Šlepavičius1,&nbsp; Virgilijus Beiša21 Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyrius,Liepojos g. 41, LT-92288 KlaipėdaEl paštas: [email protected] Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos ir gastroenterologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Intaktinio intraoperacinio parathormono (IOPTH) koncentracija kaip prieskydinių liaukų funkcijos rodiklis dažnai nustatoma operuojant nuo pirminio ir antrinio hiperparatiroidizmo. Šio perspektyviojo tyrimo tikslas – išanalizuoti IOPTH galimybes pooperaciniam hipoparatiroidizmui prognozuoti skydliaukės chirurgijoje. Ligoniai ir metodai Klaipėdos ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriuje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. 89 ligoniams, praėjus 10 minučių po tiroidektomijos, buvo tiriama IOPTH koncentracija kraujyje. Kalcio koncentracija kraujyje buvo tikrinama praėjus 24, 48 ir 72 val. po operacijos. Visi operuotieji suskirstyti į dvi grupes: ligoniai, kuriems po tiroidektomijos nebuvo hipoparatiroidizmo reiškinių (A grupė n = 78), ir ligoniai, kuriems po tiroidektomijos išsivystė hipoparatiroidizmo požymiai (B grupė n = 11). Palyginti abiejų gupių ligonių IOPTH ir kalcio koncentracijos kraujyje skirtumai bei hipoparatiroidizmo klinikinės išraiškos priklausomybė nuo IOPTH ir kalcio koncentracijos kraujyje. Rezultatai Iš 89 ligonių vienuolikai (12,4%) po visiškosios tiroidektomijos išsivystė pooperacinis hipoparatiroidizmas. Simptomai pasireiškė nuo 24 val. iki 52 val. po operacijos. Ligonių, kuriems po operacijos išsivystė hipoparatiroidizmo klinika, vidutinė IOPTH koncentracija kraujyje buvo daug mažesnė (7,2 ± 1,32 pg/ml) nei tų, kuriems hipoparatiroidizmo klinikos nebuvo (42 ± 2,79 pg/ml) (p &lt; 0,05). Po tiroidektomijos mažesnė nei 10 pg/ml IOPTH koncentracija kraujyje turėjo 90,9% jautrumą ir 100% specifiškumą prognozuojant pooperacinį hipoparatiroidizmą. Teigiama numatymo vertė 100%, neigiama numatymo vertė 90%. Išvada Jei IOPTH koncentracija kraujyje praėjus 10 minučių nuo skydliaukės pašalinimo yra mažesnė nei 10 pg/ml, galime prognozuoti pooperacinį hipoparatiroidizmą. IOPTH tyrimas klinikinėje praktikoje leidžia laiku pradėti gydyti rizikos grupės ligonius kalcio preparatais, o jei reikia – ir vitaminu D, o ne rizikos grupės ligonius būtų galima gerokai anksčiau išleisti į namus. Pagrindiniai žodžiai: intraoperacinis parathormono matavimas, visiškoji tiroidektomija, pooperacinis hipoparatiroidizmas Intraoperative parathyroid hormone level monitoring for predicting postoperative hypoparathyroidism after total thyroidectomy Algirdas Šlepavičius1,&nbsp; Virgilijus Beiša21 Klaipėda University Hospital, Department of Abdominal and Endocrine Surgery,Liepojos str. 41, LT-92288 Klaipėda, LithuaniaE-mail: [email protected] Kaunas University of Medicine,Insitute for Biomedical Research,Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective Intraoperative parathyroid hormone (IOPTH) levels are usually not monitored during thyroidectomy, although they are widely used during parathyroidectomy as an indicator of parathyroid gland function.This prospective study evaluated the occurrence of hypoparathyroidism after total thyroidectomy and the use of IOPTH levels for predicting the postoperative hypoparathyroidism and the need for postoperative vitamin D and Ca supplementation. Patients and methods Eighty nine patients underwent total thyroidectomy at the Department of Abdominal and Endocrine Surgery of Klaipėda University Hospital and at the Abdominal Center of Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos from 01-06-2005 to 01-01-2006. The IOPTH was measured 10 min after thyroidectomy. Postoperative calcium levels were monitored 24, 48 and 72 hours after surgery. IOPTH levels were correlated with postoperative calcium levels and clinical symptoms of hypocalcemia. Patients with symptomatic hypocalcemia are compared with asymptomatic patients. Results Twelve patients developed hypocalcemia after thyroidectomy. The onset of symptomatic hypocalcemia ranged from 24 to 52 hours. The mean IOPTH level (7.2 ± 1.32 pg/ml) in patients who developed symptomatic hypocalcemia was significantly lower than the mean IOPTH level (42 ± 2.79 pg/ml) in patients without symptoms (p &lt; 0.05). An IOPTH level less than 10 pg/ml had a sensitivity of 90%, a specifity of 100%, a positive predictive value of 100%, and a negative predictive value of 90% for the development of symptomatic hypocalcemia. Conclusion An IOPTH level less than 10 pg/ml 10 minutes after total thyroidectomy is a strong predictor of hypoparathyroidism. The incorporation of the IOPTH assay in the management of thyroid diseases is recommended to prevent and prospectively treat symptomatic hypocalcemia. Key words: Intraoperative parathyroid hormone monitoring, postoperative hypoparathyroidism, total thyroidectom

Laringinė palpacija skydliaukės chirurgijoje: praktinės rekomendacijos, remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviojo kohortinio tyrimo rezultatais

[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English] The incidence of thyroid surgery is steadily increasing. Recurrent laryngeal nerve injury is one of the most serious postoperative complications related to thyroid surgery, because it impairs patients’ quality of life, causes voice changes, or even respiratory dysfunction in case of bilateral nerve injury. To reduce the nerve injury rate various modern intraoperative techniques are used. One of the most effective strategies to avoid bilateral nerve injury is intraoperative neuromonitoring technique. This method effectively evaluates nerve function but is associated with increased costs. Laryngeal palpation may be a cheap alternative. However, it is not clear if this method is enough specific and sensitive. Therefore, to summarise method sensitivity, specificity, and clinical value we comprehensively reviewed current literature and presented the results of our prospective cohort study. According to various authors, laryngeal palpation method sensitivity and specificity for nerve injury detection varies between 33–100% and 92–100%, respectively. Our study showed similar results – laryngeal palpation is highly sensitive (100%) and specific (96.6%) method for intraoperative nerve function evaluation. After summarising current evidence, we suggested recommendation for method application in daily clinical practice: 1. Recurrent laryngeal nerve should be always identified during thyroid surgery. 2. Intraoperative neurostimulation is indicated in all cases when thyroidectomy is planned. If intraoperative neuromonitoring is not available, laryngeal palpation should be the method of choice. 3. In case of thyroidectomy intraoperative neurostimulation should be performed after first lobe mobilization to avoid bilateral nerve injury.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Skydliaukės operacijų pasaulyje daugėja. Grįžtamojo gerklų nervo pažeidimas yra viena rimčiausių su skydliaukės chirurgija susijusių komplikacijų. Abipusis nervo pažeidimas lemia blogesnę gyvenimo kokybę, balso ir kvėpavimo funkcijų sutrikimus. Siekiant sumažinti minėtos komplikacijos dažnį, kuriama ir taikoma įvairių naujų intraoperacinės technikos metodų. Vienas iš šiuolaikinių metodų, leidžiančių veiksmingai išvengti abipusio nervo pažeidimo, yra intraoperacinis neuromonitoringas. Šis metodas intraoperaciniu periodu patikimai įvertina funkcinę nervo būklę, tačiau yra brangus. Laringinė palpacija yra pigi alternatyva, tačiau nėra aišku, ar pastarasis metodas yra pakankamai jautrus ir specifiškas. Todėl šiame straipsnyje, atlikus išsamią mokslinės literatūros analizę ir išanalizavus perspektyvinio kohortinio tyrimo rezultatus, siekiama pateikti laringinės palpacijos metodo vertinimą. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad laringinės palpacijos metodo jautrumas varijuoja nuo 33 proc. iki 100 proc., specifiškumas – nuo 92 proc. iki 100 proc. Mūsų vykdyto tyrimo VUL Santaros klinikose duomenimis, metodo jautrumas – 100 proc., specifiškumas – 96,6 proc. Remiantis išsamia literatūros apžvalga ir perspektyviniu kohortiniu tyrimu, galima pateikti rekomendacijų, kaip laringinės palpacijos metodą taikyti modernioje skydliaukės chirurgijoje: 1. Operuojant skydliaukę, visais atvejais būtina identifikuoti grįžtamąjį gerklų nervą. 2. Intraoperacinę neurostimuliaciją tikslinga atlikti visų tiroidektomijų metu. Negalint atlikti intraoperacinio neuromonitoringo, gerklų palpacinė neurostimuliacija galėtų būti pirmojo pasirinkimo metodas. 3. Pašalinus pirmąją skydliaukės skiltį, siekiant išvengti nervo abipusio pažeidimo, operaciją tikslinga tęsti tik patvirtinus šio nervo funkcinį vientisumą, naudojant intraoperacinę neurostimuliaciją

Training of basic laparoscopic skills in surgical education

Background / objectiveThe study was carried out to evaluate the potential use of laparoscopic simulators to enhance basic laparoscopic skills until&nbsp;proficiency is reached.Materials and methodsThe study participants were divided into two groups according to their experience in laparoscopic procedures: no prior experience&nbsp;(group A; n = 16) and laparoscope navigation experience (group B; n = 16). All the participants performed nineattempts of three basic laparoscopic skill tasks (“Instrument navigation”, “Cutting”, “Clip applying”) on the LapSim® simulator&nbsp;during three sessions within one month. The distribution of practice sessions was standardized by performing three attemptsfor each task per session and no more than one session per week. The assessment of laparoscopic skills was based on the&nbsp;cumulative score for each task measured by the computer system.ResultsTrainees in the group A were younger (22.2 ± 1.3 vs. 26.1 ± 1.3 years, P &lt; 0.001). There were statistically significant differences&nbsp;in cumulative scores for all three tasks after the first five attempts between the two groups (P &lt; 0.001). Comparison of thecumulative scores for the task “Instrument navigation” after the sixth attempt (P = 0.073), for the task “Clip applying” after the&nbsp;seventh attempt (P = 0.287), and for the task “Cutting” after the eighth attempt (P = 0.080) showed no significant differences&nbsp;among the study groups.ConclusionsThe results indicated that a group of trainees with no prior laparoscopic experience acquired the basic laparoscopic skills&nbsp;significantly faster. Proficiency in the laparoscopic basic tasks was achieved within 6–8 repetitions in both groups. These&nbsp;findings suggest that training of practical skills in using laparoscopic simulators should be integrated into medical education&nbsp;much earlier.Key words: surgical education, simulation, laparoscopy, virtual reality simulator, LapSimBazinių laparoskopinių įgūdžių įgijimas studijuojant mediciną TikslasAtlikti tyrimą, siekiant įvertinti kompiuterinių laparoskopinių simuliatorių naudojimą medicinos studijoms mokant pagrindinių&nbsp;laparoskopinių operacijų įgūdžių, kol bus įgyta reikiama patirtis.MetodikaTyrimo dalyviai pagal patirtį buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės tiriamieji neturėjo jokios išankstinės laparoskopinių&nbsp;operacijų patirties (A grupė, n=16), o kitos grupės turėjo tik navigacijos laparoskopu patirties (B grupė, n=16). Visi dalyviai pertrejas pratybas su laparoskopiniu virtualiu simuliatoriumi LapSim® atliko trijų pagrindinių laparoskopinių užduočių („Instrumentų&nbsp;navigacija“, „Pjovimas“, „Kabučių uždėjimas“) devynis bandymus. Kiekvieną užsiėmimą atskira užduotis buvo kartojamatris kartus, o užsiėmimas vyko ne dažniau nei kartą per savaitę. Vertintas galutinis užduoties rezultatas. Laparoskopinių&nbsp;operacijų įgūdžiai vertinti kompiuterine sistema pagal išvestinį kaupiamąjį kiekvienos užduoties balą.RezultataiA grupės dalyviai buvo jaunesni (22,2±1,3 vs. 26,1±1,3 metų, p&lt;0,001). Išanalizavus visų trijų užduočių kaupiamuosius balus&nbsp;po pirmųjų penkių bandymų, abi grupės skyrėsi statistiškai reikšmingai (p&lt;0,001). Tyrimą tęsiant ir lyginant išvestinį kaupiamąjįbalą atliekant užduotį „Instrumentų navigacija“ po šešto bandymo (p=0,073), užduotį „Kabučių uždėjimas“ po septinto&nbsp;bandymo (p=0,287), užduotį „Pjovimas“ po aštunto bandymo (p = 0,080), jokių reikšmingų skirtumų tarp tiriamų grupių nerasta.IšvadosTyrimo rezultatai parodė, kad net be laparoskopinių operacijų patirties tokių operacijų pagrindinius įgūdžius laparoskopiniu&nbsp;simuliatoriumi įgyjama greičiau. Chirurginės simuliacijos užduočių kartojimas iki 6–8 bandymų leidžia įgyti gerus pagrindiniųlaparoskopinių operacijų įgūdžius. Šie rezultatai rodo, kad praktinių įgūdžių mokymas naudojant laparoskopinį simuliatorių&nbsp;turėtų būti įtrauktas į medicinos studijų programą.Reikšminiai žodžiai: chirurgijos studijos, simuliacija, laparoskopija, virtualios realybės simuliatorius, LapSim

Tulžies latakų obstrukcija esant neoperabiliam kasos galvos navikui. Stentavimas ar paliatyvi operacija?

ĮvadasMechaninė gelta, kuri dažniausiai yra pirmasis kasos galvos vėžio simptomas, pasireiškia 90 % atvejų. Radikalus chirurginis gydymo būdas įmanomas tik 15–20 % ligonių, todėl taikomi paliatyvūs gydymo metodai: tulžies latakų stentavimas arba bi&shy;liodigestyvinių jungčių suformavimas. Abu gydymo metodai yra lygiaverčiai ir nėra kriterijų, kurie leistų pasirinkti vieną iš jų.Ligoniai ir metodaiAtliktas retrospektyvusis tyrimas. Ligoniai, kuriems diagnozuotas kasos galvos navikas ir pasireiškė mechaninė gelta, buvo suskirstyti į dvi grupes pagal atliktą paliatyvaus gydymo metodą: A grupę sudarė ligoniai, kuriems buvo stentuoti tulžies latakai, B grupę – ligoniai, kuriems atlikta biliodigestyvinė anastomozė. Analizuoti klinikiniai duomenys, komplikacijos, išgy&shy;venamumas, vidutinė ligonio gydymo kaina.RezultataiĮ tyrimą įtraukti 182 ligoniai: 94 (52 %) – atliktas endoskopinis tulžies latakų stentavimas ir 88 (48 %) – suformuota biliodiges&shy;tyvinė anastomozė. A grupės pacientų vidutinis išgyvenamumas buvo mažesnis nei B grupės pacientų – atitinkamai 106,5 (6–705) ir 188,5 (1–744) dienos (p=0,026). Tolimosios metastazės nustatytos 34 (36 %) A grupės ligoniams ir 30 (34 %) – B grupės. Abiejų grupių ligonių, turinčių metastazių, išgyvenamumas mažai kuo skyrėsi: A grupės ligonių – 84,5 (6–354) dienos, o B grupės – 82,5 (9–542) dienos, p=0,38. Komplikacijų pasireiškė 17 % A grupės ir 19 % B grupės ligonių. A grupės paciento vidutinės gydymo išlaidos sudarė 6491 Lt, B grupės – 11 627 Lt.IšvadosIšplitęs kasos galvos navikas su tolimomis metastazėmis lemia trumpesnį išgyvenamumą, todėl šiems ligoniams rekomen&shy;duojama stentuoti tulžies latakus. Esant neoperabiliems kasos galvos navikams be metastazių, indikuojama biliodigestyvinė anastomozė.Reikšminiai žodžiai: kasos galvos vėžys, mechaninė gelta, stentavimas, biliodigestyvinė anastomozė Biliary tract obstruction in nonresectable tumour of pancreatic head. Stenting or palliative operation?Jonas Jurgaitis, Marius Kryžauskas, Viktor Asejev,&nbsp;Juozas Stanaitis, Marius Paškonis, Virgilijus Beiša,&nbsp;Kęstutis Strupas BackgroundObstructive jaundice, which usually is the first symptom of tumour of the pancreatic head, occurs in 90% of cases. Due to the fact that radical surgery is possible only for 15–20% of patients, obstructive jaundice is treated by applying palliative methods (endoscopic biliary tract stenting or biliodigestive anastomosis). Both palliative methods are equal, and there are no criteria that would determine the option of treatment.Matherials and methodsA retrospective analysis of patients with a pancreatic head tumour and obstructive jaundice was made. Patients were divided into two groups according to the applied palliative method: group A – biliary tract stenting, group B – biliodigestive anasto&shy;mosis. Clinical data, complications, the survival of patients and the average cost of treatment for one patient were compared.Results182 patients were involved in the analysis, of them 94 (52 %) underwent biliary tract stenting and 88 (48%) biliodigestive anastomosis. The median of the survival of patients in group A was shorter than in group B – 106.5 (6–705) versus 188.5 (1–744) days, p = 0.026. Distant metastases were determined in 34 (36 %) patients of group A and in 30 (34%) of group B. The median survival of patients with distant metastases was approximately equal: in group A – 84.5 (6–354) days, in group B – 82.5 (9–542), p = 0.38. Complications in group A occurred in 17%, and in group B in 19% of cases. The average cost of treatment reached 6491 Lt for one patient in group A and 11 627 Lt in group B.ConclusionsAdvanced tumour of pancreatic head with distant metastases is a condition for a shorter survival; thus, biliary tract stenting is indicated. Inoperable tumour of pancreatic head without distant metastases is an indication for applying a biliodigestive anastomosis.Key words: tumour of pancreatic head, obstructive jaundice, stenting, biliodigestive anastomosi

Dešiniosios hemikolektomijos vieno pjūvio laparoskopinė operacija: dviejų atvejų aprašymas

Single incision procedures are evolving as part of minimally invasive surgery. In 2008, the SILS approach was first described for a right hemicolectomy. We report and describe the first two transumbilical single incision laparoscopic right hemicolectomies for benign disease, which were performed in Lithuania Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos.Vieno pjūvio chirurginės procedūros vystosi kaip minimaliai invazinės chirurgijos dalis. Dešinioji hemikolektomija, atlikta SILS būdu, pirmą kartą aprašyta 2008 metais. Mes aprašome pirmąsias dvi laparoskopines transumbilikalines vieno pjūvio dešiniąsias hemikolektomijas, atliktas Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikos

Transanalinė totalinė mezorektalinė ekscizija (taTME): pirmoji mūsų patirtis

Transanal total mesorectal excision (taTME) is a new natural orifice translumenal endoscopic surgery modality combined of three rectal surgery techniques. Detailed analysis of the taTME is the object of this article. We submit the report of three taTME procedures for histologically confirmed rectal adenocarcinoma that were performed for the first time in Lithuania, Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos.Transanalinė totalinė mezorektalinė ekscizija (taTME) yra naujas endoskopinis natūralių angų chirurgijos būdas, susidedantis iš trijų tiesiosios žarnos chirurginių metodų. Šiame straipsnyje detaliai aprašoma taTME chirurginė technika bei pristatomos pirmosios trys taTME procedūros, kurios buvo atliktos Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose

BRAF V600E mutacijos ir citomorfologinių požymių reikšmė papilinio skydliaukės vėžio diagnostikos optimizavimui

Thyroid nodules are detected in about 50% of adults who live in regions deficient in iodine. Although thyroid cancer is the most common oncological endocrine disorder, only 5% of the thyroid nodules are malignant. Papillary thyroid cancer (PTC) comprises 85 to 90% of cases of all histological types of thyroid cancer. Although PTC has a slow progression and good survival rates, 20% to 30% of patients have localized disease recurrences or distant metastases and about 1% of patients die from this disease. A fine needle aspiration biopsy (FNA) performed under ultrasound (US) guidance and a cytological examination of nodules remains the gold standard for the differential diagnostics of thyroid cancer. However, due to a well-differentiated nature of most thyroid cancers, 10 to 26% of samples are ascribed to cytologically indeterminate diagnostic categories (categories III, IV, V, according to the Bethesda system). In order to determine the exact diagnosis, diagnostic surgery is usually proposed for these patients; however, a histological examination of resected tissues confirms the diagnosis of thyroid cancer in only one-third of patients. In the absence of reliable preoperative diagnostic criteria, there is a risk of general, surgical intervention-related and thyroid surgery-specific complications including temporary or permanent vocal cord paralysis and temporary or permanent decrease in blood calcium levels. After surgery, replacement therapy with thyroxine is usually required for the rest of patients’ lives. Besides, psychological discomfort due to a 4 to 6 cm long scar in the neck may be experienced. These causes lead to high socioeconomic costs and encourage to search for new options of diagnostics and prediction that could potentially optimize patient selection for surgical treatment. Molecular genetic tests are among the most promising methods for the diagnostics of thyroid cancer and for the predictions of the disease course. The first works on the impact of BRAF mutations in oncological diseases were performed in studies of skin, colon and lung tumors. The link between BRAF mutations and PTC was confirmed in publications in 2003. A high V400E mutation specificity for PTC was noticed at that time. Therefore, Xing et al. had proposed BRAF V600E mutation testing for presurgical PTC diagnostics already in 2004. Although many publications on the applications of BRAF V600E mutation testing for PTC diagnostics and prognostication have appeared since that time, published data and recommendations remain controversial. Since the prevalence of BRAF V600E mutation in PTC tumors ranges from 30 to 80% depending on the geographical region, it can be stated that only the detection of mutation prevalence in the population under study can determine the applicability of this testing in clinical practice. The prevalence of BRAF V600E mutations in PTC in Lithuania has not been investigated so far