Saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės raida Lietuvoje.

This article consists of comparing research of development of fear of crime in Lithuania and in other European Union countries and sense of safety in Lithuanian society and in societies of other European and European Union countries. The definition of safety consists from three components: individual level, national level and international level from one side; and political safety, economical safety and security of national defence from another side. The sense of individual safety is subjective feeling while the level of national security is objective circumstance. These two definitions are non identic. The sense of safety and fear of crime in this article are analysed as consequences of crime victimisation. The International Crime Victim Survey in Lithuania in 1997 revealed, that crime victimisation in Lithuania is on the average level among the European and European Union countries. The crime victimisation average in the European Union and other European and non European countries is 24,4 per cent per one year. In Lithuania the same indicator is 26,9 per cent. The indicator in Lithuania is identical to the level of crime victimisation, i.e. in Switzerland (26,7per cent). But Lithuanian inhabitants have much more fear of crime that in other European countries and other industrialised countries of the world. The fear of crime per one year in Lithuania is round twice as much than in other abovementioned countries, and three-three and a half times as much as in Scandinavian countries.Atliktų tarptautinių viktimologinių tyrimų pagrindu straipsnyje aptariamas Lietuvos gyventojų saugumo jausmo ir nusikaltimų baimės raida Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Teorinės visuomenės ir valstybės saugumo prielaidos nagrinėjamos tarptautinio saugumo studijų po šaltojo karo pagrindu. Saugumo samprata nagrinėjama trimis lygiais: individualiu, nacionaliniu ir tarptautiniu. Individų ir įvairių gyventojų socialinių grupių saugumui turi įtakos kariniai, ginybiniai, politiniai, ekonominiai ir kiti socialiniai veiksniai bei aplinkos ir jos apsaugos kokybės veiksniai. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama viktimologiškai svarbioms grėsmėms, kurios kyla socialinėje aplinkoje. Socialinė aplinka kuria neišvengiamą socialinį, ekonominį ir politinį spaudimą. Socialinės grėsmės turi daug apraiškų. Plačiau aptariamos fizinės grėsmės (skausmas, sužeidimas, mirtis, sveikatos sutrikdymas). Lietuvos gyventojų saugumo jausmą formuoja būtent fizinio saugumo dalykai; kitos grėsmės turi nedidelę įtaką Lietuvos žmonių saugumo jausmo formavimuisi ir iš to kylančiai nusikaltimų baimei

Šiuolaikinio registruoto nusikalstamumo Lietuvoje pagrindiniai bruožai

This article refers to the main features of contemporary criminality in Lithuania. The period of analysis of those main features is 2004-2011. From 2004, a period of stable state registration of criminality, i.e. a period without significant changes in criminal laws commenced. The article deals with the analysis of spreading criminality in Lithuania, and the main socio-demographical features of persons charged with criminal offences. The registered number of criminal offences in 2011 decreased by about 15%, compared to 2004. The largest decrease was recorded in 2007. Yet during the economic crisis, after 2007, the number of registered criminal offences slightly increased, however, as has already been mentioned, the registered number of criminal offences in 2011 was 15% less. Nevertheless, we must bear in mind that the changes in criminality came two-three years after certain social changes, in this case – the economic crisis. The characteristic features of the contemporary criminality in Lithuania are: the tendency of decrease in violent crimes (homicides, rapes, serious bodily injuries). During the researched period, the number of homicides decreased by 39%, of serious bodily harms – by 56%; and of rapes and attempts – by 26.5%. Another tendency is the decrease in property crimes. The most widespread property crime is theft. The registered number of thefts decreased by 25%. Among them, the registered number of car thefts decreased the most – by 65%; and the decrease of domestic burglaries amounted to 55.5%. The registered number of robberies decreased by 53%. During the researched period, destruction of or damage to property and swindling – their registered number – increased by 80% and 92% respectively. In the countries with much more developed market economy than in Lithuania (e. g. in Scandinavian countries), the indicators of those crimes are 2 to 3 times higher. This means, firstly, that in future the number of those crimes in Lithuania will increase; secondly, the decrease in violent crimes and the increase of swindling means that market economy in Lithuania has become more developed than before. In Lithuania, the number of persons charged with criminal offences during the researched period tended to decrease, but not much, only by 12%. Some socio-demographic characteristics of persons charged with criminal offences are: juveniles make up 15%; traditionally, they are men, but in contemporary criminality in Lithuania we observe a small (only by 3%) increase of women; the increase in the number of persons aged from 18 to 24 is observed, and it seems that the socio-economic situation of this age group has become more complicated; during the economic crisis in Lithuania, the number of unemployed and not studying persons increased significantly (up to 60% in the structure of all registered persons charged with criminal offences) and almost reached a problematic situation that existed during the transitional period from socialist economy to market economy, from totalitarian society to democratic society (before 2000).Straipsnyje pateikiama šiuolaikinio registruoto nusikalstamumo Lietuvoje statistinių duomenų kriminologinė analizė. Analizuojamas 2004–2011 m. laikotarpis apima nuoseklios valstybinės nusikalstamų veikų ir asmenų, įtariamų jas padarius, registracijos laikotarpį, kai nebuvo didesnių baudžiamųjų įstatymų pakeitimų. Straipsnyje analizuojami pagrindiniai šiuolaikinio nusikalstamumo paplitimo rodikliai (būklė, lygis), šių rodiklių teritoriniai ypatumai mieste ir kaime, užregistruotų nusikaltimų struktūros pagal nusikaltimų rūšis dinamika, nagrinėjami šiuolaikinio nusikalstamumo struktūros pokyčiai ekonominės krizės laikotarpiu bei asmenų, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, struktūros pokyčiai pagal amžių, lytį, užimtumą, nusikalstamo elgesio pakartotinumą bei grupiškumą. Analizuojama taip pat ir šių asmenų fizinė psichologinė būsena nusikalstamos veikos darymo metu (neblaivūs, apsvaigę nuo kitų narkotinių medžiagų). Straipsnyje atskirai analizuojami duomenys apie suaugusius ir nepilnamečius fizinius bei juridinius asmenis

Smurtinio nusikalstamumo samprata, tendencijos ir šiuolaikiniai raiškos ypatumai Lietuvoje.

researched. The way of indication of violence in the Criminal Code of the Lithuanian Republic has been researched as well. In this Code the violence against person is indicated in many articles, but in the majority of all those - only as a component part of manner of committing crime. That’s why the author of this article creates criminological conception of violent criminality. Two important and obligatory elements of the conception of violent criminality are indicated: 1) violence as manner of committing crime, and 2) the purpose of the crime is specific consequences of this crime; the person’s criminal activity is directed to realization of this purpose. According to these two elements (criteria) of the criminological conception of violent criminality, the main crimes, belonging to that kind of criminality are: murders, serious bodily injuries and rapes. The criminological discourse as for conception of violent criminality has been researched. That’s why the conceptions of violent criminality given by other scientists in countries neighbouring the Lithuania are analysed. The next main part of this article is devoted to research the main tendencies of violent criminality in Lithuania. To concretize, the main tendencies of murders, serious bodily injuries and rapes during the period from 1930 till nowadays in Lithuania have been researched. Those crime altogether create only 1.5 percent of all registered crimes in contemporary Lithuania. Among all registered violent crimes, one third part belongs to murders, serious bodily injuries creates up to 40 percent, and rapes - up to 25 percent. The registered number of murders in Lithuania from 1994 till 2006 decreased by more than 40 percent; serious bodily injuries - 12 percent, and the registered number of rapes.Straipsnyje aptariama kriminologinė smurtinio nusikalstamumo samprata bei analizuojami šiuolaikiniai smurtinio nusikalstamumo rodikliai Lietuvoje. Analizuojama smurto raiška visuomenėje ir valstybėje vykstant socialiniams procesams ir kaip jie identifikuojami galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Smurtas asmeniui daugelyje šio kodekso straipsnių yra nusikaltimo padarymo būdo sudedamoji dalis. Todėl pateikdama smurtinio nusikalstamumo sampratą autorė nurodo du pagrindinius privalomus smurtinių nusikaltimų kriminologinio apibrėžimo elementus: 1) smurtas kaip veikimo būdas ir 2) specifiniai šio smurto padariniai yra tikslas, kurio siekiama. Taip pat aptariami smurtinio nusikalstamumo sampratos ypatumai, pateikiami Lietuvos ir kaimyninių šalių kriminologų. Straipsnyje taip pat nagrinėjama visuotinai smurtiniam nusikalstamumui priskiriamų nusikaltimų - nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų bei išžaginimų - Šiuolaikinė raiška ir raida Lietuvoje. Bendroje registruoto nusikalstamumo struktūroje šie nusikaltimai sudaro apie 1,5 proc. Smurtinių nusikaltimų struktūroje šiuo metu maždaug trečdalį sudaro nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai - apie 40 proc., o išžaginimai-apie 25 proc. "Nužudymų registruotas skaičius Lietuvoje nuo 1994 m. iki 2006 m. sumažėjo daugiau kaip 40 proc.; sunkių sveikatos sutrikdymų - 12 proc. o išžaginimų skaičius nuo 1994 m. iki baudžiamųjų įstatymų reformos buvo stabilus, tačiau įvykdžius reformą, dvigubai padidėjęs išžaginimų skaičius 2003-2006 m. laikotarpiu taip pat išliko stabilus

Kriminalinės viktimizacijos Lietuvoje pagrindinių statistinių rodiklių kriminologinė analizė.

This article refers to the criminological analysis of the state registration of victimological data about criminal victimization in Lithuania. The period of analysis is 2004-2009. Following the validation of new criminal laws on 1 May 2003, from 2004 a period of stable state registration of crime victims, i.e. a period without significant changes in criminal laws, commenced. The article deals with the analysis of spreading of criminal victimization among natural persons and juridical persons in Lithuania. The registered number of crime victims in Lithuania during 2004-2007 decreased in consecutive order (14.3%, compared to 2004). Since 2008 the new changes have become clear—the registered number of persons mentioned above has gone up, though insignificantly, by 5%. The registered number of juridical persons as victims over this period increased (29%, compared to 2005). But juridical persons became victims of misdemeanors more often than natural persons—so their situation was better than that of natural persons. The article deals with different analysis of victimological data concerning adult natural persons and juveniles (children) as victims of crime. The share of adults is stable—approximately 91% during 2004-2009. The share of children was 9% among all registered victims (natural persons) of crime. But really, the situation of children turned for the worse, because their criminal victimization rapidly increased (up to 43%). The level (for 100 000 residents) of criminal victimization in Lithuania during this period, on the contrary, become less (as a total, and in urban areas and in rural areas as well). Accordingly various social and demographical criteria some kinds of residents, that have much more possibility to become direct crime victims are separated. During the last six years one fourth of all registered in Lithuania natural persons became crime victims in rural areas, the last—in urban areas. The gender dispersion of registered crime victims in Lithuania such as that: 61%—men; 39%—women. The registered comparative data for 100 000 residents (level) shows, that the level of criminal victimization in urban areas is approximately 45% higher than in rural areas of Lithuania. During last six years the age structure of registered adult natural persons in Lithuania as follows: 18-20 years old—7,4%; 21-24 years old— 10,8%; 25-29 years old—approximately 12%; 30-39 years old—approximately 22,5%; 40-59 years old—approximately 33%; 60 years and older—approximately 13%. The number of years inside those age groups is different; but counting share for each year allows us to assert, that the first three age groups of natural persons are most violated victimologically. In second place are natural persons of 30-39 years old accordingly to the above-mentioned indicator.Straipsnyje pateikiama registruotų viktimologinių duomenų Lietuvoje apie kriminalinę viktimizaciją kriminologinė analizė. Analizuojamas 2004–2009 m. laikotarpis apima nuoseklios valstybinės nusikalstamų veikų aukų registracijos laikotarpį, kai nebuvo didesnių baudžiamųjų įstatymų pakeitimų. Straipsnyje analizuojama fizinių asmenų ir juridinių asmenų kriminalinės viktimizacijos paplitimas Lietuvoje. Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų registruotų fizinių asmenų skaičius 2004–2007 m. nuosekliai mažėjo (14,3 proc., palyginti su 2004 m.). Nuo 2008 m. atsirado naujų pokyčių – šių asmenų skaičius padidėjo maždaug 5 proc. Tuo tarpu juridinių asmenų registruotas skaičius per minėtą laikotarpį nuolat didėjo (29 proc., palyginti su 2005 m.1). Be to, juridiniai asmenys daugiau negu fiziniai asmenys nukentėjo nuo lengvesnio pobūdžio veikų – baudžiamųjų nusižengimų. Straipsnyje atskirai analizuojami duomenys apie suaugusius ir nepilnamečius fizinius asmenis, patyrusius kriminalinę viktimizaciją

Nedarbas ir nusikalstamumas Lietuvos kaime po 1990 metų

This article consists of comparing research of social development and crime rate in Lithuanian villages after 1990 year. The social development in rural Lithuania is compared to another EU and non EU states situation. The sample analysis of 25 village regions (seniūnijos) in Lithuania was based on comparative research of age groups, education, employment, unemployment, the size of households, possibilities to rent or to buy of land, drunkenness in rural areas, crime rate in rural Lithuania. In the majority of EU and another states in Europe in rural areas live about 50 percent in-habitants; in Scandinavian countries even more – about 67 percent. In Lithuania only one third part of all inhabitants live in rural areas, but majority of them (66 percent) are working in agriculture or forestry. In other EU countries the situation is opposite – only small part of rural inhabitants is working in agriculture or forestry. Even in Baltic States, e.g. in Estonia 1,5 times less (in compare to Lithuania) people in villages are working in agriculture or forestry. The education level in rural areas of Lithuania is quite high, but number of degrade persons in villages increased as well. The age structure in Lithuania shows the tendency of aging. Of course, the same problem is actual through all Europe; but the aging of rural population in Lithuania is extremely quick. That’s why less and less able-bodied population is in rural Lithuania. Together with this, the unemployment among rural population is big enough – 10–15 percent in our research sample.Straipsnyje nagrinėjama kaimo socialinės raidos, taip pat nedarbo ir nusikalstamumo problema, atsiradusi po 1990 m. ir išlikusi aktuali iki šių dienų. Socialinė kaimo padėtis tiriama lyginant Lietuvos kaimo socialinės raidos bruožus su įvairių ES valstybių ir kitų valstybių panašiais rodikliais. Daugiausia dėmesio atrankiniame tyrime skiriama kaimo gyventojų sudėčiai pagal amžiaus grupes, išsimokslinimą, užimtumą, ūkininkų ūkių dydžius ir galimybę įsigyti arba išsinuomoti žemės, taip pat nusikalstamumo foniniams reiškiniams (pvz., girtavimui), kitoms nusikalstamumo prielaidoms. Gyventojų amžiaus struktūrą, o kartu ir demografinės senatvės laipsnį lemia gyventojų reprodukcijos režimas ir kiek mažiau – jų migracija. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, vyksta gyventojų senėjimo procesas. Ypač spartus Lietuvos kaimo senėjimas. Taigi vis mažiau darbingo amžiaus gyventojų yra kaime, o tarp jų – gana didelis nedarbas (mūsų tyrimo duomenimis – 10–15 proc.). Nors daugelyje ES valstybių kaimiškose vietovėse gyvena beveik pusė, Skandinavijos šalyse – net iki 67 proc. gyventojų, o Lietuvoje – tik maždaug trečdalis gyventojų. Be to, Lietuvos kaime gyvenantys žmonės daugiausia dirba žemės ūkyje (66 proc. – mūsų tyrimo duomenimis), o kitų Europos valstybių kaimiškų vietovių gyventojų tik maža dalis dirba žemės ir miškų ūkyje. Netgi kaimynėje Estijoje – tik 26 proc., o Lietuvoje, palyginti su Estija, – 1,5 karto daugiau kaimo gyventojų dirba žemės ūkyje. Lietuvos kaimo gyventojų išsimokslinimas yra gana aukštas, o degraduotų asmenų skaičius Lietuvos kaime vis dėlto augo

Irregular attempts to do influence on judges' and prosecutors' work (victimological survey)

Straipsnyje aptariami tarptautinio empirinio viktimologinio tyrimo, atlikto Lietuvoje 2000 m. siekiant nustatyti neteisėtus bandymus paveikti teisėjų ir prokurorų darbą, rezultatai. Anoniminės anketinės apklausos tuo pačiu metu buvo surengtos dviejose šalyse: Suomijoje ir Lietuvoje. Straipsnio autorė unifikuotą anketą pritaikė Lietuvai ir papildė ją šaliai aktualiais klausimais. Anketas užpildė 55,5 proc. teisėjų ir 75,4 proc. prokurorų, kurie tyrimo metu ėjo šias pareigas Lietuvoje. Buvo tiriamos keturios neteisėto poveikio teisėjams ir prokurorams rūšys: bandymai papirkti, šantažuoti juos arba jų šeimų narius, draugus, artimuosius, grasinimai ir fizinė žala. Teisėjai, kurie asmeniškai arba per draugus, artimuosius nepatyrė minėtų rūšių neteisėto poveikio per pastaruosius penkerius metus, sudaro nuo 83,4 proc. iki 94,6 proc. užpildžiusiųjų anketas. Maždaug kas aštuntas teisėjas patyrė dvejopą labiausiai paplitusį neteisėtą poveikį - grasinimus ir bandymus papirkti. Prokurorai, kurie asmeniškai arba per jų draugus, artimuosius nepatyrė minėtų rūšių neteisėto poveikio per pastaruosius penkerius metus, sudaro nuo 84,4 proc., iki 96,1 proc. užpildžiusiųjų anketas. Labiausiai paplitęs neteisėtas poveikis prokurorams yra grasinimai. Jų patyrė kas septintas prokuroras

Violent crimes in Lithuania.

Violent crimes are crimes against a natural person by using various kinds of violence: murders, grevious bodily harms and rapes. The article exhaustively analysis the development of violent crimes in post-war Lithuania, and, especially, during the last four years (1995-1998). In the run of these years, we observe general decrease in the rate of registered violent crimes and in the general rate of criminality from 1.6 per cent in 1995 to 1.1 per cent in 1998. On the base of expert evaluation of violent criminality tendencies and their social situation, the violent crimes development indices for the nearest several years (1999-2000) are foreseen, their social situation characteristics are pointed out, the proposals are made concerning the development of strategy and tactics for the prevention of violent criminality in Lithuania. The tendency of decrease in the rate of premeditated murders (with attempts to murder), the situation with rapes (with attempts to rape) will be stable, and the registered number of deliberate grevious bodily harms may rise (approximately by 6 per cent).Smurtiniai nusikaltimai – tai nusikaltimai fiziniam asmeniui panaudojant įvairų smurtą: nužudymai, sunkūs kūno sužalojimai ir išžaginimai. Straipsnyje išsamiai aptariama smurtinių nusikaltimų raida Lietuvoje pokario metais ir ypač per pastaruosius ketverius (1995-1998) metus. Per šiuos metus pastebimas užregistruotų smurtinių nusikaltimų mažėjimas, taip pat ir smurtinių nusikaltimų, kaip visų užregistruotų nusikaltimų dalies, mažėjimas nuo 1,6 proc. 1995 m. iki 1,1 proc. 1998 m. Remiantis smurtinio nusikalstamumo tendencijų ir jų socialinės situacijos ekspertinio vertinimo rezultatais, prognozuojama smurtinių nusikaltimų raida 1999-2000 m., jų socialinės charakteristikos, teikiami siūlymai, kaip Lietuvoje tobulinti smurtinio nusikalstamumo prevencijos strategiją ir taktiką. Straipsnio autorė teigia, kad išliks tyčinių nužudymų (ir pasikėsinimų) mažėjimo tendencija, išžaginimų (ir pasikėsinimų) statistinė padėtis bus stabili, o užregistruotų tyčinių sunkių kūno sužalojimų gali padaugėti (maždaug 6 proc.)