Influence of meteorological factors on Talkšos lake water pollution by nutrients

Gamtinių vandenų apsauga yra vienas iš aplinkosaugos prioritetų. Vandenų apsaugą reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai, Bendroji vandens politikos direktyva (2000/60/EB). Didelis dėmesys yra skiriamas Lielupės upių baseino rajono (UBR) užterštumui, kadangi tai tarptautinis ir antrasis pagal dydį Lietuvoje upių baseinų rajonas, kuriame yra Talkšos ežeras. Darbe siekiama išnagrinėti Talkšos ežero meteorologinių veiksnių (kritulių kiekio ir oro temperatūros) įtaka Talkšos ežero taršai biogeninėmis medžiagomis (bendru fosforu, nitratais, nitritais ir bendru azotu). Šio darbo hipotezė: kritulių kiekis ir oro temperatūra turi įtakos Talkšos ežero vandens taršai biogeninėmis medžiagomis. Siekiant nustatyti Talkšos ežero vandens taršą biogeninėmis medžiagomis, buvo analizuojamos nitritų, nitratų, bendro fosforo ir bendro azoto koncentracijos vandenyje. Tyrimo laikotarpis apima 2006-2010 metus. Buvo analizuojami biogeninių medžiagų ir meteorologinių veiksnių (oro temperatūros ir kritulių kiekio) duomenys. Vandens bandiniai tyrimams buvo imami 5 kartus per metus, iš viso išanalizuoti 75 bandiniai. Metereologiniai duomenys gauti iš Šiaulių meteorologijos stoties. Biogeninių medžiagų koncentracijų tyriamuoju laikotarpiu duomenys gauti iš Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos. Papildomai 2008 metų žiemos ir 2009 metų pavasario biogeninių medžiagų koncentracijos buvo tiriamos tokiais pat metodais Šiaulių universiteto laboratorijoje ir panaudoti apskaičiuojant sezoninius koncentracijų vidurkius. 2006-2010 metų laikotarpiu Talkšos ežero vandenyje stebėti sezoniniai visų nagrinėtų biogeninių medžiagų (bendro fosforo, nitratų, nitritų ir bendro azoto) pokyčiai. Ryškiausiai nitratų ir nitritų koncentracijos. Tačiau nebuvo nustatyta statistiškai patikimo vidurkių skirtumo. Didžiausias leistinas koncentracijas viršijo bendras fosforas rudens (11 %) ir žiemos sezonais (2 %). Žiemos sezonu nitratų koncentracijų vidurkiai nustatyti 85 % didesni nei vasaros sezonu, vidurkių skirtumas nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Didžiausios nagrinėjamų biogeninų medžiagų koncentracijos nustatytos: 2006 metais bendro fosforo koncentracijos (0,12 mg/l) ir bendro azoto (2,58 mg/l), 2007 m. - nitratų (1,70 mg/l), 2010 m. - nitritų (0,03 mg/l). Nustatytas statistiškai patikimas vidurkių skirtumas: bendro fosforo koncentracijų 2010 metais 25 % sumažėjimas lyginant su 2006 metais ir bendro azoto koncentracijos tyrimo pabaigoje (2010 metais) nustatytas 10 % mažesnis lyginant su tyrimo pradžia (2006 metais). Didėjant atmosferos oro temperatūrai (r= - 0,72) ir kritulių kiekiui (r= - 0,68), statistiškai reikšmingai mažėjo nitratų koncentracija ežere. Nenustatytas ryšys tarp meteorologinių sąlygų ir kitų nagrinėjamų biogeninių medžiagų. Tiriamo laikotarpio pabaigoje (2010) visų nagrinėjamų biogeninų medžiagų koncentracjų metinai vidurkiai neviršijo DLK.Protection of natural waters is one of environmental priorities. The protection of waters is regulated by legislation of the European Union and Lithuania, the Water Framework Directive (2000/60/EC). Much attention is paid to contamination of Lielupė river basin district (RBD), as it is an international and the second largest river basin district of Lithuania, which includes the lake Talkša. The paper aims at exploration of the impact of meteorological factors (rainfall and air temperature) of the lake Talkša on the pollution of the lake Talkša by biogenic materials (total phosphorus, nitrate, nitrite and total nitrogen). The hypothesis of the research: the rainfall and air temperature have an influence upon the water pollution in the lake Talkša by nutrients. The concentrations of nitrite, nitrate, total phosphorus and total nitrogen were analysed in pursuance of establishment of the water pollution in the lake Talkša by nutrients. The research covers the period of the years 2006-2010. We have analysed the data of nutrients and meteorological factors (air temperature and rainfall). Water samples for testing were taken five times a year and, totally, 75 samples were analysed. The meteorological data were provided by Meteorological Station in Šiauliai. The data of the concentrations of the nutrients under research within the period of exploration were provided by Šiauliai Municipal Environment Research Laboratory. In addition, the concentrations of nutirents in 2008 winter and 2009 spring were tested by the same methods in the laboratory of Šiauliai University and used for calculation of the average seasonal levels. Within the period of 2006-2010, changes of the nutrients (total phosphorus, nitrate, nitrite and total nitrogen) were observed in the water of the lake Talkša. The most prominent were of the concentrations of nitrates and nitrites. However, the statistically reliable difference of averages was not ascertained. The concentration of total phosphorus exceeded the maximal permitted levels (MPL) in the seasons of autumn (11 %) and winter (2 %). In the winter season, the averages of nitrate concentrations were by 85 % higher than in the summer season, the statistically significant (p<0,05) difference of averages was ascertained. The highest concentrations of nutrients under research were established: in 2006, total phosphorus concentrations (0,12 mg/l) and total nitrogen (2,58 mg/l), in 2007 - nitrates (1,70 mg/l), 2010 - nitrites (0,03 mg/l). The following statistically reliable difference of averages was ascertained: decrease by 25 % of the concentrations of total phosphorus in 2010 in comparison with 2006, and the concentrations of total nitrogen by 10 % less at the end of the research (2010) in comparison with the beginning of the research (2006). With increase of the atmospheric temperature (r = -0.72) and the rainfall (r = -0.68), the concentration of nitrates decreased statistically significantly. The relationship between meteorological conditions and the remaining biogenic materials under research was not established. At the end of the research period (2010), all annual averages of the concentrations of the biogenic materials under research did not exceed the MPL.Vytauto Didžiojo universiteta

Aplinkos veiksnių poveikis ikimokyklinio amžiaus vaikų alergijų rizikai

Over the last decades, the prevalence of asthma has progressively increased in the world. The epidemiological findings shows that environmental pollution during pregnancy may affect newborns’ development and later one can increase the risk of the developing allergies, obesity and other chronic childhood diseases. The causes of childhood allergies are still unclear. Epidemiologic data on the influence of natural environment and urban green spaces on allergy and asthma in children are limited and inconsistent. In this environmental epidemiological study, using objective individual-level greenness exposure measures in the living environment (NDVI) data and the distance to the nearest city park and the physician diagnosed asthma and allergies, we estimated integrated impact during critical child development periods. Low greenness exposure during pregnancy statistically significant increase prevalence of low birth weight and term low birth weight. Exposure to tobacco smoke during pregnancy and early life, maternal chronical disease has effect on foetus development, while low birth weight babies, term low birth weight and preterm delivery are the birth outcomes whose are associated with higher allergies risk at 4–6 year age. An increase in greenness (NDVI IQR) within the 100-m buffer of the home was associated with a 43% increase in the risk of asthma at the age of 4–6 years. The risk of asthma in children residing in low greenness exposure areas and spending more than 5 hours per week in green spaces was statistically significantly lower, compared to children who spent less time outdoors. Physical activities have health benefit and can significantly reduce the risk of childhood asthma in areas with lower exposure of greenness. The higher distance to the nearest city park than 500 m increase the probability that child will spend less than 5 hour per week in a park to compare with children residing close to a park. This research adds to the growing body of evidence that environmental factors and urban greenness may have significant effect on children health. Elucidation of causal associations between environmental exposures and risk of allergies could provide preventive measures for allergy management and intervention programs.Pastaruoju metu pasaulyje didėja sergamumas astma ir kitomis alerginėmis ligomis. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dėl kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio (ekspozicijos) nėštumo metu, gali sutrikti vaisiaus raida, o vėlesniame gyvenime _ sulėtėti vaikų raida, daugėti alergijų, nutukimų ir kitų lėtinių ligų. Vaikų alerginių ligų priežastys iki šiol nėra aiškios. Paskelbti pirmieji epidemiologinių tyrimų duomenys apie gamtinės aplinkos ir miesto žaliųjų erdvių poveikį alergijoms yra prieštaringi. Šiame aplinkos epidemiologiniame tyrime, mes naudojome objektyvią, individo lygmenyje, žalumos gausos gyvenamojoje vietoje (NDVI) ir nuotolio nuo parko ekspoziciją ir nustatėme kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį vaikų astmos ir alergijų rizikai kritiniais raidos etapais. Nėštumo metu, esant mažai žalumos ekspozicijai, statistiškai reikšmingai didėja rizika pagimdyti mažos kūno masės, mažą pagal gestacijos amžių ir neišnešiotą naujagimį. Tabako dūmai nėštumo metu, motinos lėtinės ligos lėtina vaisiaus raidą, o mažos kūno masės, per anksti gimę ir maži pagal gestacijos amžių naujagimiai turi padidintą alergijų riziką, sulaukus 4−6 metų amžiaus. Didėjant žalumos gausos indeksui (NDVI IQR) 100 metrų spinduliu apie gyvenamąją vietą, statistiškai reikšmingai 43 % didėja astmos rizika. Esant mažai žalumos aplink gyvenamąją vietą ir vaikui praleidžiant daugiau kaip 5 valandas per savaitę žaliosiose erdvėse, statistiškai reikšmingai sumažėja astmos rizika, palyginti su vaikais, kurie lauke praleidžia mažiau laiko. Vaiko fizinis aktyvumas lauke, esant nedidelei žalumos ekspozicijai, teigiamai veikia sveikatą ir gali reikšmingai sumažinti astmos riziką. Gyvenamosios vietos atstumas iki parko didesnis nei 500 m padidina tikimybę, kad vaikas parke praleis mažiau nei 5 val per savaitę, lyginant su vaikais, kurie gyvena arčiau parko. Gauti rezultatai pagilina žinias apie aplinkos veiksnių ir miestų žaliųjų erdvių poveikį vaikų alergijų ir astmos rizikai. Priežastinių ryšių tarp aplinkos ekspozicijos ir alergijų rizikos išaiškinimas pagrindžia vaikų sveikatos profilaktikos ir alergijų prevencijos programas, siekiant sumažinti vaikų alergijų plitimą ir astmos riziką.Gamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Occupational exposure during pregnancy and the risk of adverse birth outcomes depending on women social status

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, kenksmingi veiksniai darbe gali didinti nepalankių nėštumo baigčių paplitimą. Yra paskelbta duomenų, kad cheminių medžiagų ekspozicija didina nepalankių nėštumo baigčių riziką. Daugelis reprodukcinio amžiaus moterų nėštumo metu dirba, todėl svarbu žinoti, ar darbe patiriama ekspozicija kelia priimtiną riziką palikuonių sveikatai. Šio epidemiologinio tyrimo tikslas ­ nustatyti ryšį tarp kenksmingų darbo veiksnių, ir nepalankių nėštumo baigčių, priklausomai nuo motinos socialinės padėties. Individualūs duomenys surinkti naudojant klausimyną ir apklausus Kauno nėščių moterų kohortos dalyves. Nepalankių nėštumo baigčių rizikos veiksniams nustatyti naudotos dažnių lentelės ir chi kvadrato (x2 ) kriterijus. Naudojant daugiaveiksnės logistinės regresijos modelius, į kuriuos buvo įtraukti ryšį iškreipiantys veiksniai, apskaičiuoti standartizuoti galimybių santykiai (sGS) ir jų 95 % pasikliautini intervalai (PI). Nustatyta, kad kenksmingų darbo veiksnių ekspozicijos paplitimas buvo susijęs su moterų išsilavinimu ir mažėjo, didėjant moterų išsilavinimo lygiui. Žemesnio išsilavinimo moterims, veikiamoms kenksmingų darbo veiksnių ekspozicijos, didėjo mažo gimimo svorio naujagimių rizika, lyginant su moterimis, turinčiomis aukštesnį išsilavinimąSome epidemiological studies suggest that hazardous factors at work may increase prevalence of adverse pregnancy outcomes. Occupational exposure to chemical substances is associated with increased risk for adverse pregnancy outcomes. Many women of childbearing age are occupationally active; therefore, it is essential to know do exposure at work pose acceptable level risk to offspring health. The aim of this epidemiological study was to assess links between pregnant women exposures at work and pregnancy outcomes depending on social status. Individual data were collected by questionnaire presented for Kaunas pregnant women cohort participants. We used a frequency tables and chi square (x2 ) for estimation of risk factors for adverse birth outcomes, and logistic regression models adjusted for potential confounding variables, to assess the relationships. We found that prevalence of occupational exposures was associated with women education level and the exposure decreased with increasing women education level. In general, lower educated women exposed to hazardous factors had a tendency to increase of low birth weight babies risk to compare to higher educated onesAplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta

Effects of environmental exposures on preschool children allergies

Pastaruoju metu pasaulyje didėja sergamumas astma ir kitomis alerginėmis ligomis. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dėl kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio (ekspozicijos) nėštumo metu, gali sutrikti vaisiaus raida, o vėlesniame gyvenime _ sulėtėti vaikų raida, daugėti alergijų, nutukimų ir kitų lėtinių ligų. Vaikų alerginių ligų priežastys iki šiol nėra aiškios. Paskelbti pirmieji epidemiologinių tyrimų duomenys apie gamtinės aplinkos ir miesto žaliųjų erdvių poveikį alergijoms yra prieštaringi. Šiame aplinkos epidemiologiniame tyrime, mes naudojome objektyvią, individo lygmenyje, žalumos gausos gyvenamojoje vietoje (NDVI) ir nuotolio nuo parko ekspoziciją ir nustatėme kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį vaikų astmos ir alergijų rizikai kritiniais raidos etapais. Nėštumo metu, esant mažai žalumos ekspozicijai, statistiškai reikšmingai didėja rizika pagimdyti mažos kūno masės, mažą pagal gestacijos amžių ir neišnešiotą naujagimį. Tabako dūmai nėštumo metu, motinos lėtinės ligos lėtina vaisiaus raidą, o mažos kūno masės, per anksti gimę ir maži pagal gestacijos amžių naujagimiai turi padidintą alergijų riziką, sulaukus 4−6 metų amžiaus. Didėjant žalumos gausos indeksui (NDVI IQR) 100 metrų spinduliu apie gyvenamąją vietą, statistiškai reikšmingai 43 % didėja astmos rizika. Esant mažai žalumos aplink gyvenamąją vietą ir vaikui praleidžiant daugiau kaip 5 valandas per savaitę žaliosiose erdvėse, statistiškai reikšmingai sumažėja astmos rizika, palyginti su vaikais, kurie lauke praleidžia mažiau laiko. Vaiko fizinis aktyvumas lauke, esant nedidelei žalumos ekspozicijai, teigiamai veikia sveikatą ir gali reikšmingai sumažinti astmos riziką. Gyvenamosios vietos atstumas iki parko didesnis nei 500 m padidina tikimybę, kad vaikas parke praleis mažiau nei 5 val per savaitę, lyginant su vaikais, kurie gyvena arčiau parko. Gauti rezultatai pagilina žinias apie aplinkos veiksnių ir miestų žaliųjų erdvių poveikį vaikų alergijų ir astmos rizikai. Priežastinių ryšių tarp aplinkos ekspozicijos ir alergijų rizikos išaiškinimas pagrindžia vaikų sveikatos profilaktikos ir alergijų prevencijos programas, siekiant sumažinti vaikų alergijų plitimą ir astmos riziką.Over the last decades, the prevalence of asthma has progressively increased in the world. The epidemiological findings shows that environmental pollution during pregnancy may affect newborns’ development and later one can increase the risk of the developing allergies, obesity and other chronic childhood diseases. The causes of childhood allergies are still unclear. Epidemiologic data on the influence of natural environment and urban green spaces on allergy and asthma in children are limited and inconsistent. In this environmental epidemiological study, using objective individual-level greenness exposure measures in the living environment (NDVI) data and the distance to the nearest city park and the physician diagnosed asthma and allergies, we estimated integrated impact during critical child development periods. Low greenness exposure during pregnancy statistically significant increase prevalence of low birth weight and term low birth weight. Exposure to tobacco smoke during pregnancy and early life, maternal chronical disease has effect on foetus development, while low birth weight babies, term low birth weight and preterm delivery are the birth outcomes whose are associated with higher allergies risk at 4–6 year age. An increase in greenness (NDVI IQR) within the 100-m buffer of the home was associated with a 43% increase in the risk of asthma at the age of 4–6 years. The risk of asthma in children residing in low greenness exposure areas and spending more than 5 hours per week in green spaces was statistically significantly lower, compared to children who spent less time outdoors. Physical activities have health benefit and can significantly reduce the risk of childhood asthma in areas with lower exposure of greenness. The higher distance to the nearest city park than 500 m increase the probability that child will spend less than 5 hour per week in a park to compare with children residing close to a park. This research adds to the growing body of evidence that environmental factors and urban greenness may have significant effect on children health. Elucidation of causal associations between environmental exposures and risk of allergies could provide preventive measures for allergy management and intervention programs.Gamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

The effect of residential surrounding greenness and physical activity on preschool children asthma

Pasaulyje didėja sergamumas astma ir kitomis alerginėmis ligomis. Vaikų alerginių ligų priežastys iki šiol nėra aiškios. Manoma, kad daugelio veiksnių sąveika, tarp jų ir elgsenos, aplinkos veiksnių ir genetinių veiksnių poveikis nėštumo metu ir kitais kritiniais vaiko gyvenimo periodais gali didinti vaikų alergijų riziką. Pastaruoju metu atkreipiamas mokslininkų dėmesys į gamtinės aplinkos poveikį sveikatai. Tyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp gyvenamosios vietos žalumos gausos, vaikų fizinio aktyvumo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų astmos. Individualūs duomenys surinkti naudojant standartizuotą klausimyną. Žalumos gausos ekspozicija nustatyta pagal žalumos indeksą (NDVI) 100 m spinduliu aplink namus. Vaikų fizinis aktyvumas nustatytas pagal vaikų praleidžiamą laiką parke. Daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė naudota nustatyti ryšį tarp žalumos gausos, fizinio aktyvumo ir vaikų astmos. Atliktos stratifikuotos analizės duomenimis ir kontroliuojant ryšį iškreipiančių veiksnių įtaką, nustatyta, kad esant mažai žalumos ekspozicijai 100 m spinduliu aplink gyvenamąją vietą ir vaikui praleidžiant daugiau nei 5 val per savaitę žaliosiose erdvėse statistiškai reikšmingai sumažėja astmos rizika 50 % ( 95 % PI 0,26‒0,94), lyginant su vaikais, praleidžiančiais mažiau laiko parke (≤5 val/per savaitę)The world is increasing the incidence of asthma and other allergic diseases. Children allergic causes of disease are unclear. It is believed that the interaction of many factors, including behavioural, environmental factors and genetic factors on pregnant women and others at critical periods of a child's life can increase children's risk of allergies. During the last decade, more attention has been devoted to the impact of the living environment on allergies and asthma seeking to elucidate the role of urban green spaces in children’s chronic diseases. The aim was to evaluate the association between residential greenness exposure, children’s physical activity and asthma among preschool children. Individual data were collected using a standardized questionnaire. Average of NDVI were calculated as estimations of level greenness within immediately accessible neighbourhood 100 meters of every home where various kind of pollen may be expected. Children's physical activity of the children was evaluated by time spent in the park. A multivariate logistic regression analysis was used to determine the relationship between the surrounding greenness, physical activity and childhood asthma. Performed stratified analysis and control of the relationship distorting influence of factors, it found that lower surrounding greenness (NDVI-100 m below the median) and more that 5 hours per week spent in green spaces statistically significantly by 50% reduced the risk of asthma (95% CI 0.26-0.94) compared with that children who spent less time (less 5 hours per week) in green spaces. Physical activity have health benefits and can significantly reduce the risk of childhood asthma in areas with lower exposure of greennessGamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Association between residential proximity to a city park, maternal chronic diseases and preschool children asthma

Vaikų sergamumas astma yra labiausiai paplitusi lėtinių kvėpavimo sistemos ligų. Manoma, kad alerginių ligų paplitimui turi įtakos išorinės aplinkos veiksnių ir paveldimų veiksnių sąveika. Iki šiol nėra nustatyta, kaip vaikų sergamumas astma priklauso nuo jų gyvenamosios vietos atstumo iki miesto parkų. Tyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp gyvenamosios vietos atstumo iki parkų, motinų lėtinių ligų paplitimo ir ikimokyklinio amţiaus vaikų astmos rizikos. Individualūs duomenys surinkti naudojant klausimyną. Gyvenamosios vietos nuotoliui iki miesto parkų nustatyti naudotos geografinės informacinės sistemos (GIS). Ţalumos poveikis nagrinėtas, kai atstumas iki parko didesnis ir maţesnis nei 1000 m. Astmos rizikos veiksniams nustatyti naudotos standartinės daţnių lentelės. Naudojant daugiaveiksnę logistinę regresiją ir kontroliuojant išsiaiškintų rizikos veiksnių poveikį, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) ir jo 95 % pasikliautinieji intervalai (PI). Didėjant gyvenamosios vietos atstumui iki parkų, didėja motinos kraujospūdţio ir antsvorio paplitimas. Astma serga 9,6 % vaikų, kurių motinos neserga lėtinėmis ligomis, 9,2 % vaikų, kurių motinos turi padidėjusį kraujospūdį, 12,9 % - turi antsvorį ir 39,1 %, kurių motinos serga astma. Galimybių tarp gyvenamosios vietos nuotolio iki miesto parkų ir vaikų astmos santykis yra didesnis gyvenantiems toliau (≥1000 m) nuo parkų, lyginat su gyvenančiais arčiau (<1000 m). Nustatytas stipresnis ryšys tarp motinos padidėjusio kraujospūdţio, antsvorio ir vaikų, gyvenančių toliau nuo parko, astmos rizikosGamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Aplinkos veiksnių poveikis ikimokyklinio amžiaus vaikų alergijų rizikai : daktaro disertacija : biomedicinos mokslai, ekologija ir aplinkotyra (03B)

Daktaro disertacija rengta 2011-2015 metais Vytauto Didžiojo universiteteBibliografija: p. 73-91Aplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta

Maternal occupational exposure and breastfeeding impact on programming child allergy

ISSN 1552-9924 (electronic) ; Abstract Number: P1-142 | ID: 3123. EHP : 28th annual conference International Society for Environmental Epidemiology "Old and new risks: challenges for environmental epidemiology" : Rome, Italy, 1-4 September 2016 : supplementsIntroduction. Epidemiologic data suggest a possible association between maternal exposure to chemical substances and risk of childhood allergy in offspring. The overall beneficial effects of breastfeeding for infants’ growth, immunity, and development have been well documented, but its role in allergy prevention is controversial. The purpose of this study was to assess the effect of maternal occupational exposure to chemical substances on programming allergy in 4–6 years children and to evaluate breastfeeding impact on these associations. Methods. This nested cases-control study included 645 mother-children pairs. Allergy was assessed by the standardized questionnaires. Logistic regression models were fitted to examine the associations as odds ratios (OR) between maternal occupational exposure, breastfeeding duration and the risk of allergy adjusted for relevant covariates. Results. As many as 67.0% of the mothers reported having occupational exposure to chemical substances more than 1 year before pregnancy. Children of mothers exposed at work to chemical substances had increased prevalence of allergy at 4–6 years age comparing with not exposed (32.6% and 25.0%, accordingly). Occupationally exposed to chemical substances mothers breastfeeding more than 3 months increased 4–6 years children allergy risk by 59 %, adjusted OR 1.59; 95% CI 0.80–3.16. These associations were robust to adjustment for covariates associated with allergy, such as maternal education, smoking during pregnancy, chronic disease, child’s gender, and low birth weight. Conclusions. Occupationally exposed to chemical substances mothers’ breastfeeding may be a predictor of allergy throughout the developmental trajectory of childhood. Further investigation is needed to elucidate the influence of chemical substances and breastfeeding on childhood allergyAplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta

Association between park neighborhood and preschool children asthma

Aplinkotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta

The effect of prenatal exposure to environmental tobacco smoke on the prevalence of asthma among preschool children

Aplinkotyros katedraGamtos mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta